Kompensacijos už šildymą ir renovaciją Lietuvoje: sąlygos ir galimybės

Lietuvoje mažas pajamas gaunantys gyventojai, įskaitant pensininkus, gali pretenduoti į įvairias kompensacijas ir paramą, skirtą padengti būsto išlaidas. Ši parama apima subsidijas, fiksuotus įkainius renovacijai, šildymo kompensacijas ir paramą būsto nuomai.

Valstybės parama daugiabučių renovacijai

Renovacija - tai ne tik būdo atnaujinimas ar estetinis pagerinimas, bet ir svarbi investicija į energinį efektyvumą bei mažesnes sąskaitas už šildymą. Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose.

Valstybė teikia paramą daugiabučių renovacijai dviem būdais - subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą. Pagrindinė sąlyga - pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc.

Visiems gyventojams, pasirinkusiems renovuoti savo daugiabutį, valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas, įskaitant investicijų planą, energinio naudingumo sertifikatą, atnaujinimo techninį darbo projektą, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimą. Taip pat kompensuojamos projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidos.

Fiksuoto įkainio skaičiavimas

Fiksuotasis įkainis skaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą ir yra padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms (projekto rengimas, administravimas, techninė priežiūra) ir įkainis energiją taupančioms priemonėms (langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan.). Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto.

Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu. Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti.

100 proc. kompensacija gaunantiems šildymo kompensacijas

Daugeliui mažas pajamas gaunančių gyventojų dalyvauti renovacijoje trukdo finansinių įsipareigojimų baimė. Visgi, verta žinoti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja.

Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.

Palankesnės paskolos sąlygos

Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos.

Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą). Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos.

Renovacija - galimybė pagerinti gyvenimo kokybę

APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad šiemet renovacijos tempai akivaizdžiai spartėja - jau dabar matyti, jog renovuotų daugiabučių namų skaičius viršija praėjusių metų rodiklius. Kvietimas galioja iki spalio 1 d., tad kviečiame gyventojus nedelsti, priimti sprendimus ir pasirūpinti savo namo atnaujinimu. Tai galimybė ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Šildymo kompensacijos apskaičiavimas

Šildymo kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir valstybės remiamas pajamas (VRP). Kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).

Pavyzdžiai

• Vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 - 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc.
• Dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 - 352 - 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.

Statistika

2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro. Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).

Kompensacija už būsto šildymą Vilniaus rajone

Vilniaus rajono savivaldybė ragina gyventojus aktyviau naudotis valstybės teikiama kompensacija už būsto šildymą, reaguodama į išaugusias energetinių išteklių kainas. Kviečiama pasinaudoti teikiama parama ir kompensuoti net iki 90 proc., o kai kuriais atvejais - ir 100 proc.

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2022-01-01 1 VRP - 129 Eur).

Kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį - ne daugiau kaip 20 proc.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo.

Specialios sąlygos daugiabučių namų gyventojams

Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir šio namo buto savininko šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip pat teikiama valstybės parama 100 proc.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymą-paraišką ir reikalingus dokumentus galima pateikti:

• Iš anksto užsiregistravus ir atvykus į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių.
• Elektroniniu būdu www.spis.lt.
• Atsiųsti paštu adresu Tilžės g. 170, Šiauliai.
• El. paštu siunčiant prašymus seniūnijai (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą) specialistui socialiniam darbui (atsiųsti prašymo formą, pasirašytus ir skenuotus (nufotografuotus) dokumentus).

Ką daryti, jei nesutinkate su daugiabučio renovacija?

Jei susidūrėte su situacija, kai nesutinkate su daugiabučio namo renovacija, bet norite gauti šildymo kompensaciją, svarbu žinoti, kad tai gali turėti įtakos kompensacijos dydžiui.

Taip, tai susiję dalykai, nes piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, jei būsto savininkas nesutiko dalyvauti renovacijoje ir jo sprendimas turėjo įtakos, kad namo renovacijos procesas nebuvo pradėtas. Būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

APVA projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai.

Renovacijos procesas: žingsnis po žingsnio

1. Iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne. Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas.
2. Tada yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.
3. Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.

Kada apmoka visą kreditą, o kada nebeskiria kompensacijos?

Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc.

O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.

„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.

SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.

Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.

Verta žinoti, kad valstybė remia visus gyventojus, o tiems, kurie gauna mažas pajams ir turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja.

Nepasiturinčiais asmenimis yra laikomi tie gyventojai, kurie turi teisę į šildymo išlaidų kompensaciją.

Šiems butų savininkams yra padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos.

Tačiau yra ir būtinų sąlygų: norėdami gauti paramą būstui atnaujinti jie privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti. To nepadarius kompensacija už šildymą iš pradžių mažinama, o vėliau tam tikrą laikotarpį visai nebeteikiama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. 2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius padidėjo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 tūkst. asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. asmenų.

Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.

Susieta su namo plotu ir siekiama energine klase

Valstybės parama renovuojamų daugiabučių gyventojams teikiama dviem būdais - kaip subsidija arba fiksuotas įkainis. Šiuo metu iki spalio 1 dienos galiojančiam kvietimui taikomas fiksuoto įkainio modelis, kuris apima paslaugų (projektavimas, administravimas, priežiūra) įkainį ir energiją taupančių bei gyvenimo kokybę gerinančių priemonių įkainį.

„Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama nustatytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Įkainis susietas ir su tuo, kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu“, - aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.

Pavyzdžiui, administruojant projektą ir atliekant statybos techninę priežiūrą, siekiant B energinio efektyvumo klasės, įkainis būtų 89 eurai už 1 m2 namams, kurių plotas siekia nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 54 eurai. Fiksuotų išlaidų įkainis energinį efektyvumą gerinančioms priemonėms siekti B energinio efektyvumo klasei yra 120 eurų už 1 m2 namams, kurių plotas nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 115 eurų.

A.Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai paslaugos įsigyjamos pigiau, nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa nustatyta suma, o sutaupytas lėšas galima panaudoti paskolos kreditui padengti.

Visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams valstybė iki 100 proc. kompensuoja investicijų plano parengimo, projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų (atliekamų po rangos darbų) ir techninių sprendimų rengimo išlaidas, neviršijant numatyto įkainio už paslaugas.

Taip pat daugiabučių renovacijai yra suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinės palūkanos siekia 3 proc. pirmuosius penkerius metus. Paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai.

tags: #renovacija #gaunantiems #kompensacija #uz #sildyma