Tvoros statyba ant sklypo ribos Lietuvoje: ką reikia žinoti?

Žemės sklypo savininko noras apsitverti sklypą tvora ir/ar gyvatvore yra visiškai įprastas bei suprantamas. Bet kokie užtvarai nuo išorinio pasaulio padeda užtikrinti privatumą bei sustiprinti saugumą. Tačiau prieš statant užtvarą ar sodinant gyvatvorę ant sklypo ribos ar šalia jos, būtina susipažinti su teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis bei reikalavimais.

Apie tai, ką reikia žinoti prieš statant tvorą ar sodinant gyvatvorę, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Marika Pakėnė.

Tvoros Statymo Leidimo Reikalavimai

Tvora - tai ne tik estetinė sklypo detalė, bet ir teisinis bei praktinis riboženklis. Neteisingai įrengta tvora gali sukelti konfliktų su kaimynais ar net teisinį ginčą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokia tvora laikoma tinkama sklypo ribai, ką reglamentuoja įstatymai, kokios medžiagos naudojamos ir kokie yra leidimų bei kaimynų sutikimo reikalavimai.

1. Teisinis reglamentavimas: ką sako Lietuvos įstatymai?

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2023 („Statinių klasifikavimas“), tvora, kurios aukštis iki 2 metrų, nėra priskiriama prie statinių, kuriems reikalingas statybos leidimas.

Statybos leidimas reikalingas tik tuo atveju, jei:

• Tvora aukštesnė nei 2 metrai
• Įrengiami paminklai, atraminės sienelės, turinčios poveikį gretimam sklypui
• Tvora įrengiama kultūros paveldo objekto teritorijoje

2. Kaimynų sutikimas: ar būtinas?

Pagal Civilinį kodeksą ir bendrąją teisminę praktiką:

• Jei tvora statoma ant bendros sklypo ribos, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas
• Jei tvora statoma nuožulniai arba visiškai jūsų sklype (nėra fizinio kontakto su riba), kaimyno sutikimas nebūtinas, tačiau būtina išlaikyti statybos normatyvų reikalavimus

3. Atstumai nuo sklypo ribos

STR nenumato konkretaus atstumo tvarkai, kai tvora iki 2 m aukščio statoma nuosavame sklype, tačiau rekomenduojama išlaikyti bent 0,5 m nuo ribos, jei tvora neturi pamatų ar išsikišimų į kaimyno pusę.

4. Tinkamos tvoros tipai: kokią rinktis?

Renkantis tvorą, svarbu įvertinti jos privalumus ir trūkumus:

• Medinė tvora
  • Privalumai: natūralumas, estetika, lengvai montuojama
  • Trūkumai: reikalauja priežiūros, neatspari ugniai ir drėgmei
• Tinklinė tvora
  • Privalumai: pigi, greitai montuojama, neužstoja vaizdo
  • Trūkumai: menkas privatumas, dažnai naudojama tik laikiniams sprendimams
• Metalinė (segmentinė) tvora
  • Privalumai: ilgaamžė, saugi, estetiška
  • Trūkumai: aukštesnė kaina, gali prireikti tikslesnių matavimų
• Mūrinė/Betoninė tvora
  • Privalumai: maksimalus saugumas ir ilgaamžiškumas
  • Trūkumai: reikalingas pamatas, gali reikėti leidimo, jei aukštesnė nei 2 m
• Gyvatvorė
  • Privalumai: ekologiška, estetiška, prisideda prie biologinės įvairovės
  • Trūkumai: reikalauja laiko augimui, nuolatinės priežiūros

5. Ką svarbu įvertinti prieš statant tvorą?

1. Sklypo ribų tikslumas

   Prieš statydami būtina turėti geodezinius matavimus - jei tvora statoma neteisingoje vietoje, gresia teisminiai ginčai ir išlaidų padengimas.

2. Savivaldybės reglamentai

   Kai kurios savivaldybės (pvz., Vilniaus, Kauno) turi papildomų tvarkymo taisyklių, kurios gali riboti tvoros aukštį ar tipą miesto teritorijose.

3. Kultūros paveldo teritorijos

   Jei sklypas patenka į urbanistinę ar kultūros paveldo teritoriją, būtina derinti su Kultūros paveldo departamentu.

6. Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kad tvora nekeltų rūpesčių, o tarnautų pagal paskirtį ir žmogui leistų savo valdose jaustis saugiai, reikia pasirūpinti, kad ji atitiktų visus keliamus techninius reikalavimus, būtų teisėta.

Štai dažniausios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:

7. Apibendrinimas: kokią tvorą rinktis?

Renkantis tvorą sklypo ribai, būtina atsižvelgti ne tik į estetinius kriterijus, bet ir į:

• Teisinį reglamentavimą
• Sklypo padėtį (kaimynai, kultūros teritorija)
• Ilgalaikius priežiūros kaštus
• Privatumo poreikius

Rekomendacija: Jeigu norite minimalios rizikos, rinkitės:

• Segmentinę metalinę tvorą iki 2 m aukščio
• Įrengtą jūsų sklypo viduje, laikantis 0,5 m atstumo
• Su geodeziniais matavimais ir kaimyno sutikimu (jei būtina)

Kada privalomi kaimynų sutikimai

Statant užtvarą:

• Ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• Prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):
  • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330 laipsnių ir (<)30 laipsnių);
  • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30 laipsnių ir 90 laipsnių) ar vakarų (tarp 270 laipsnių ir 330 laipsnių) kryptimis.

Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Anot teisininkės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Tam, kad tokių ginčų nekiltų, reikia remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis.

„Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo“, - teigia teisininkė. Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti.

„Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduoju detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių“, - pataria moteris.

„Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų. Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių“, - paaiškina K. Jonaitienė.

„Kadangi tavo šiaurinė pusė kaimynui bus pietinė, ir jeigu tu pastatai aukštą tvorą, kenčia kaimyno augalai, jis iš pietinės pusės negauna šviesos, kyla visokių kitokių nesklandumų“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.

Atstumai sodinant medžius ir krūmus

„Jeigu sodinami medžiai ir krūmai, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami vieno metro atstumu iš visų pusių. Aukštesni, nuo dviejų iki trijų metrų, turi būti sodinami dviejų metrų atstumu, o jeigu medžiai yra virš trijų metrų, tai šiaurinėje pusėje - atstumas penki metrai nuo sklypo ribos, visose kitose - trijų metrų atstumu“, - aiškina teisininkė.

„Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos“, - teigia K. Jonaitienė.

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Ką daryti, jeigu jūsų kieme auga senas medis, kuris trukdo kaimynams?

„Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti“, - LNK vidurdienio žiniose kalba K. Jonaitienė.

„Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats“, - teigia pašnekovė.

Anot advokatų kontoros ALIANT vyriausiosios teisininkės, ginčų kaimynystėje kyla įvairių. Juos, teisininkės teigimu, būtų galima skirstyti į dvi grupes. Vieni ginčai dažniausiai kyla dėl kaimynų nesikalbėjimo ir priimant sprendimus savarankiškai ar tam tikrus veiksmus vykdant savo kaimynų teritorijoje.

Anot pašnekovės, svarbiausia - kalbėtis su kaimynais, tartis, turėti raštiškus ir kuo detalesnius sutarimus, kad tokių ginčų pavyktų išvengti.

„Kartais būna, kad susitaria - statysim tvorą. Pastato ir tada kaimynas sako, kad ne tokios tikėjosi. Arba tiesiog kaimynų santykiai dėl ko nors kito subjūra ir ta tvora tampa priežastis suvesti sąskaitas. Tai jeigu yra galimybė, siūlau prie susitarimo pridėti tvoros eskizą, jį patvirtinti parašu, kad susipažinote, numatyti, kokia ta tvora bus: ar surenkamas pamatas, koks aukštis, iš kokių medžiagų, kokios spalvos, jog nebūtų galimybės kilti ginčams, o jeigu jų kils, liksite laimėtojas“, - pataria teisininkė.

Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.

Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.

Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

tags: #ar #galima #statyt #tvora #ant #sklypo