Nuomos Sutarties Defektai: Nauji, Nefiksuoti Akte Perduodant Patalpas

Būsto nuomos rinka nuolat banguoja - nuomotojai turi tiek užklausų, kad patys renkasi būsimus gyventojus. Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Šiame straipsnyje aptarsime nuomos sutarties ypatumus, dažniausiai pasitaikančius defektus, nuomininko ir nuomotojo teises bei pareigas, taip pat atkreipsime dėmesį į svarbius aspektus, susijusius su patalpų perdavimu ir remonto darbais.

Rašytinė Nuomos Sutartis: Būtina Ar Ne?

Nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti. Yra du sutarčių tipai - paprasta nuomos sutartis ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino.

Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuo paprastos nuomos sutarties skiria dar ir jos nutraukimo ypatumai.

Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus Civilinio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.

Taigi ir šiuo atveju, pasiūlymas būtų sudaryti kuo išsamesnę (detalesnę) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Svarbios Nuomos Sutarties Sąlygos

Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui nuomos sutarties objektą, užtikrinti jo tinkamumą gyventi bei visus reikalavimus atitinkančią būsto būklę perdavimo momentu ir visą nuomos sutarties laikotarpį.

Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą sutartį sudarydamos naują terminuotą ar neterminuotą nuomos sutartį. Nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį nuomininkui yra lengviau nei nuomotojui. Nuomininkas tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį turi teisę nutraukti prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją.

Kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu?

Nuomotojo ir Nuomininko Teisės bei Pareigos

Nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos sudaro nuomos sutarties turinį. Į turinį įeina visos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos, kurias galima suskirstyti į dvi grupes:

• betarpiškai susijusias su naudojimusi gyvenamąja patalpa ir
• susijusias su tos sutarties sąlygų naudotis gyvenamąją patalpą keitimusi (pvz., teisė gyvenamąją patalpą subnuomoti, rezervuoti, apgyvendinti joje laikinus gyventojus, sutarties sąlygų keitimasis tapus laisviems gretimiems buto kambariams ir t. t.).

Civilinis kodeksas teigia, kad sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Pagal įstatymą sutartyje turi būti nurodytas nuomojamų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai. Nuomininkas turi žinoti, kokiomis sąlygomis jis gali naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Taip pat sutartyje aiškiai nurodomi mokėjimo terminai, atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka.

Nors Civilinis Kodeksas nereikalauja būste esančių daiktų sąrašo ir jų būklės įvertinimo, visgi teisininkai rekomenduoja tai padaryti.

Remiantis CK 6.580 str. 4 d. negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios:

1. nustato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės;
2. suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas;
3. daro nuomininko teises priklausomas nuo jo šeimos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai nuomininko teisių pasikeitimas šiuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydžiu;
4. riboja nuomininko teisę pirkti daiktus ar gauti paslaugas iš asmenų, kuriuos nuomininkas nori pasirinkti savo nuožiūra;
5. suteikia nuomotojui teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti iš karto nuomos mokestį už visą nuomos terminą, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio už vieną periodą;
6. suteikia nuomotojui teisę vienašališkai įvertinti gyvenamosios patalpos būklę ir konstatuoti, kad ji tinkama gyventi;
7. nustato didesnę nuomininko civilinę atsakomybę, nei faktiškai yra nuomotojui padarytos žalos dydis.

Patalpų Perdavimo Aktas: Svarbus Dokumentas

2014m. sudarėme nuomos sutartį ir pasirašėme patalpų perdavimo aktą. Patalpų perdavimo aktas nepasirašytas, nes negalime rasti bendro sprendimo.

Nekilnojamasis turtas perduodamas pagal Perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo šalių įgalioti asmenys. Akte įvertinama Nekilnojamojo turto būklė (Perdavimo-priėmimo aktas šios Sutarties Priedas Nr. 1). Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, nebent susitariama kitaip.

Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui patalpas, atitinkančias sutarties sąlygas, šios sutarties pasirašymo metu. Perduodamos patalpos turi būti tvarkingos, išvalytos ir ištuštintos. Patalpos nuomininkui perduodamos pasirašant tarp šalių patalpų perdavimo - priėmimo aktą, toliau sutartyje vadinamą "perdavimo aktu", dviem egzemplioriais, kuris bus laikomas neatskiriama sutarties dalimi. Perdavimo akto forma pridedama prie sutarties kaip priedas. Prie perdavimo akto vienos iš šalies prašymu gali būti pridedamos išnuomotų patalpų nuotraukos, kurias savo priemonėmis daro jų pageidaujanti šalis ir ant kurių turi pasirašyti abi šalys. Kartu su perdavimo akto pasirašymu nuomotojas perduoda nuomininkui visų durų, esančių patalpose, raktus.

Per 30 kalendorinių dienų nuo nuomos laikotarpio (arba papildomo nuomos laikotarpio) pasibaigimo arba sutarties nutraukimo dienos, nuomininkas privalo perduoti (grąžinti) patalpas nuomotojui pagal perdavimo - priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų patalpų būklė. Tačiau tuo atveju nuomininkas neprivalo atstatyti patalpų būklės, pablogėjusios dėl jų natūralaus nusidėvėjimo, nuomininkui normaliai jomis naudojantis.

Einamasis ir Kapitalinis Remontas: Kas Už Ką Atsakingas?

Einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas. Kapitalinis remontas - tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai.

Kadangi viena iš nuomininko pareigų yra išlaikyti išnuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti būsto išlaikymo išlaidas, nuomininkas turi pareigą daryti einamąjį remontą, nebent būtų susitarta kitaip. Einamuoju remontu laikomas eilinis taisymas, kaip, pavyzdžiui, elektros lemputės pakeitimas, įbrėžimų sienose užglaistymas ir panašiai.

Dažnai pasitaiko, kad nuomininkas, gyvendamas būste, nori atlikti tam tikrus pagerinimus, tačiau ne visais atvejais juos bus galima pasiimti nuomos sutarčiai pasibaigus. Jei nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą būstą pagerina, jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

Nuomininkas įsipareigoja tvarkingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, tačiau nuomininkas neturi pareigos atlikti jokių patalpų remonto darbų. Nuomininkas turi teisę savo nuožiūra ir lėšomis patalpose įsirengti reikalingą įrangą, inventorių, baldus, kompiuterinę bei kitą jo naudojamą techniką.

Nuomotojas atlieka visus patalpų, jų pastato, pastato fasado, stogo, vamzdynų, inžinerinių (komunika...

Šiuo punktu numatyta pareiga nuomininkui savo sąskaita likviduoti bute, pastate ar inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat, tokių avarijų, sutrikimų ar gedimų pasekmes bei atstatyti buto, pastato ar jų inžinerinių sistemų ir jame esančios įrangos pablogėjimą, jeigu tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar panašių asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jeigu tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko einamojo remonto darbus.

Civilinis kodeksas numato, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Įstatymas taip pat numato, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis.

Depozitas: Kaip Apsaugoti Savo Interesus?

Prieš mokant nuomotojo reikalaujamas sumas, įsitikinkite, kam jas ketinate mokėti. Tačiau prieš mokant depozitą svarbu įsitikinti, ar mokėsite asmeniui, turinčiam teisę to reikalauti. Jei paaiškėtų, kad asmuo, ketinantis išnuomoti jums būstą, nėra įrašytas viešojo registro išraše kaip savininkas, galbūt jis turi nuomos sutartį su savininku ir būstą ketina subnuomoti.

Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomininkui netesybas, viršijančias nuomotojui padarytų realių nuostolių dydį negalioja. Taigi, gyvenamųjų patalpų sutartyje gali būti numatyta tik realiai nuomotojo patirtą žalą padengiančios netesybos, tačiau ne neprotingai didelės.

Pavyzdžiui, jeigu nuomininko kaltais veiksmais padaryti nuostoliai nuomotojui yra įmokėto depozito dydžio arba didesni, tada sutarties sąlyga yra teisėta, be to, nuomotojas turi teisę reikalauti realiai patirtų nuostolių atlyginimo iš nuomininko, t.y. didesnių nei depozito suma. Tačiau, jeigu nuomotojo nuostoliai nesiekia depozite esančios sumos, skirtumas turėtų būti grąžinamas nuomininkui. Tos pačios nuostatos galioja ir kalbant apie delspinigius.

Gyvenamosios Patalpos Nuomos Sutarties Nutraukimas

Nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį nuomininkui yra lengviau nei nuomotojui. Nuomininkas tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį turi teisę nutraukti prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją.

Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta su klausime minimais asmenimis galėtų būti nutraukiama remiantis CK 6.611 str. Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos.

Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.

Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau šios sąlygos turi atitikti ir neprieštarauti aukščiau nurodytoms Civilinio kodekso nuostatoms. Nuomininkui būtina žinoti, kad tuo atveju, jeigu jis, pavyzdžiui, neatliks einamojo gyvenamosios patalpos remonto, nors tai yra jo pareiga pagal sutartį, ir dėl to kils žala nuomotojo turtui ar kitiems asmenims, nuomotojui įrodžius, kad žala kilo dėl nuomininko neteisėtų veiksmų/neveikimo, nuomininkas bus atsakingas už tokią žalą ir ją privalės atlyginti.

Pažymėtina, kad nuomotojas reikalaudamas atlyginti žalą, privalėtų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nuomininko neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp nuomininko neteisėtų veiksmų ir žalos.

Paminėtina, kad aptariamo punkto nuostata, kuria yra nustatoma atsakomybė nuomininkui už jo šeimos narius, lankytojus, yra pagrįsta ir teisėta. Nuomininkas yra atsakingas prieš nuomotoją už tai, kas vyksta jo nuomojamose patalpose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomininkui atlyginus žalą nuomotojui, kuri kilo dėl, pavyzdžiui, nuomininko lankytojų veiksmų/neveikimo ar nuomininko šeimos narių, nuomininkas turės teisę nukreipti tokios žalos išieškojimą į asmenį, dėl kurio veiksmų/neveikimo kilo žala.

Kaip Elgtis Atsiradus Ginčams?

Gyvenant būste gali atsirasti įbrėžimų sienose, gali būti apgadinami baldai ar įskeliamos plytelės, dėl ko pasibaigus nuomos sutarčiai dažnai kyla ginčai su nuomotoju.

Pasibaigus nuomos sutarčiai, baigiasi visos jūsų pareigos kylančios iš šios sutarties, įskaitant pareigą mokėti nuomos mokestį, todėl sąskaitos už patalpų nuomą jums išrašomos be jokio pagrindo. Antra, pasižiūrėkite nuomos sutartyje, kokie veiksmai turi būti atlikti pasibaigus nuomos sutarčiai, pvz. pasirašyti patalpų, priėmimo - perdavimo aktą, jeigu nuomotojas nesutinka, pasirašykite vienašališkai ir įteikite registruotu paštu. Jeigu turės jums pretenzijų, tegul kreipiasi į teismą, jeigu nenori ginčo spręsti protingai derybomis.

Viską darote teisingai, toliau raštiškai ir motyvuotai atsisakykite priimti jums išrašomas nuomotojo sąskaitas ir tiek kol kas.

Nuomotojo pozicija visiškai neaiški, jūs nurodote, kad nuomojotės patalpas, o nuomotojas nurodo, kad nuomos sutartis pratęsta, remiantis CK 6.544 straipsniu, kuris taikomas nuomojantis įmonę, o ne patalpas.

Patarimai Nuomininkams ir Nuomotojams

• Nuomininkui svarbu išsiaiškinti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas yra apdraustas. Tačiau būsto ir jame esančio turto draudimas nuomininkui padės išvengti nuostolių atlyginimo tik dėl būsto ir jame esančio turto sugadinimo.
• Pasitarkite su teisininkais, paredaguokite sutartį ir nusimatykite tokias situacijas, nes jos galimai kartosis. O dabar belieka išsiskirti taikiai, kitaip gali tekti bylinėtis, ar susigadinti įvaizdį, jeigu buvęs nuomininkas ims skųstis. Čia tiesiog draugiškas patarimas ieškoti kompromisų ir atsižvelgti į konkretų žmogų.
• Nuomos sutartį reikia sudaryti kuo detalesnę. Nors Civilinis Kodeksas nereikalauja būste esančių daiktų sąrašo ir jų būklės įvertinimo, visgi teisininkai rekomenduoja tai padaryti.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.

tags: #nuomos #sutartis #defektai #nauji #nefiksuoti #akte