Bendradarbiavimas yra svarbus siekiant pačių geriausių rezultatų, vykdant įvairiapusiškus projektus ir sprendžiant sudėtingas problemas. Norint, kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas, būtina nustatyti, kada ir kaip reikėtų bendradarbiauti. Šie įgūdžiai ateina su praktika. Taip pat svarbu suprasti, su kuo reikėtų bendradarbiauti. Todėl reikia suprasti ir vertinti kitų patirtį, kompetencijas ir pačią asmenybę.
Gyvename konkurencinėje visuomenėje ir nuolat esame įtraukiami į konkurencinius santykius. Vaikai į konkurencinius santykius yra įtraukiami jau nuo pat darželio. Šeima vaikui yra tarsi atrama, padedanti išgyventi ir ugdytis atsparumą konkurencinėje visuomenėje, bendradarbiaujant kurti gerus santykius su kitais ir siekti pažinimo, džiaugiantis kitų ir savo pasiekimais.
Pažvelkime iš arčiau į bendradarbiavimo naudą įvairiose srityse.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas
Ne vienerius metus Lietuvos vardą garsinanti lazerių pramonė bei milžiniškas perspektyvas demonstruojantis biotechnologijų sektorius - tai gerieji tvaraus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiai. Visgi, Lietuvoje tai daugiau išimtis, nei taisyklė. Nepaisant ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste didėjančio taikomųjų mokslinių tyrimų verslui poreikio bei didžiulio neišnaudojamo mokslo įstaigose esančio inovacijų potencialo ir abipusės naudos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygis vis dar išlieka žemas.
Verslo ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas pasižymi akivaizdžia abipuse nauda ir galimybėmis. Skirtingai nuo prekybinių santykių, grindžiamų „duok - imk“ ryšiu, mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuriamas abipusio bendravimo ir nuolatinio apsikeitimo žiniomis, randant bendrus sprendimus, pagrindu.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenimis, populiariausia mokslo ir verslo bendradarbiavimo forma, abiejų pusių teigimu, yra bendri mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai. Įdomu, kad tokiuose projektuose dažniau dalyvauja tie verslo atstovai, kurių MTEP veiklos yra finansuojamos viešojo sektoriaus lėšomis. Be to, bendradarbiauti su mokslu dažniau renkasi jaunos (iki 5 m.) įmonės bei darbo patirties mokslo ir studijų institucijose turėjęs verslas. Tarp mokslininkų tokio bendradarbiavimo šalininkais dažniau tampa patirties privataus verslo įmonėse turintys akademikai. Dažniausiai bendradarbiauja technologinių, rečiausiai - humanitarinių mokslų atstovai.
Nors bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis pasinaudoja tik nedidelė verslo ir mokslo atstovų dalis, absoliuti dauguma teigiamai vertina šią patirtį, yra patenkinti vykdytų projektų rezultatais ir ketina bendradarbiauti ir ateityje.
Verslo atstovų teigimu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis atveria galimybes pasinaudoti išorinių ekspertų patirtimi ir žiniomis, pagreitina naujų produktų kūrimą, leidžia atrasti naujų, kvalifikuotų darbuotojų bei įgyti teises į intelektinę nuosavybę. Be to, bendradarbiavimas su mokslininkais padeda suprasti rinkos tendencijas, šiandienos mokslo galimybių ribas ir planuoti verslo vystymą. Tyrėjų atžvilgiu bendradarbiavimas su verslu suteikia finansinės naudos, padeda užmegzti naudingus kontaktus, padidina atliekamų mokslinių tyrimų našumą bei leidžia pasinaudoti vertinga verslo įmonių patirtimi.
Pastebima, kad tiesioginis mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, apeinant mokslo institucijas, nėra paplitęs. Bendradarbiavimas įgalinamas pasitelkus Atviros prieigos centrus, kuriuose mokslo institucijų ištekliai yra prieinami ne tik tų institucijų darbuotojams, studentams ar stažuotojams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų institucijų ar verslo subjektų. „Vieno langelio“ principu veikiantys centrai leidžia užsakyti mokslininkų paslaugas, pateikiant užklausą technologijų perdavimo specialistams, kurie tarpininkauja ieškant optimaliausios paslaugos, tyrimo sprendimo bei reikiamos srities mokslininkų.
Iššūkiai ir sprendimai
Nepaisant visapusiškos naudos abiem pusėms, mokslas ir verslas nėra linkę bendradarbiauti. Bendradarbiavimą stabdančių veiksnių sąrašas labai įvairus ir nevienareikšmiškas, be to, tikėtina, kad kiekvienas verslo ar mokslo subjektas jį galėtų papildyti ir individualiomis priežastimis. Vienas fundamentaliausių, nors ir diskutuotinų veiksnių - daugeliu atveju labai skirtingas mokslo ir verslo požiūris į tam tikras problemas.
Verslo atstovų teigimu, didžiausias verslą, norintį bendradarbiauti su mokslu, stabdantis veiksnys - informacijos trūkumas bei nežinojimas nuo ko pradėti. Dalis verslo atstovų taip pat mano, kad bendradarbiauti tiesiog neapsimoka - kaštai yra didesni nei gaunama nauda. Baugina ir sudėtingas bendrų mokslo ir verslo projektų administravimo procesas, sudėtingas projekto paraiškos rengimas bei aukštas biurokratijos lygis atsiskaitant už projekto rezultatus. Tyrėjų akimis bene labiausiai potencialų bendradarbiavimą stabdo tinkamų verslo partnerių bei privačių finansavimo šaltinių nebuvimas. Aktualus ir aiškios, lengvai prieinamos informacijos trūkumo veiksnys.
Tačiau net esant tinkamoms išorės aplinkybėms (egzistuoja finansavimo šaltinis, tinkami partneriai, žinomas bendradarbiavimo pobūdis) dažnu atveju mokslininkai neįsitraukia dėl pernelyg didelio užimtumo, esamų įsipareigojimų universitetams ir mokslinių tyrimų institutams ar paprasčiausio nesuinteresuotumo imtis verslui aktualių problemų sprendimo. Ekspertų teigimu, dažnu atveju mokslo ir verslo bendradarbiavimas užsimezga per asmenines pažintis, o ne esamas bendradarbiavimą įgalinančias struktūras.
Su mokslu nebendradarbiaujantį verslą pradėti vykdyti bendrus projektus paskatinti galėtų aiškiai identifikuojamas veiklos plėtros poreikis - siekis kurti naujas ir/ar vystyti jau esamas technologijas bei gauti naujų žinių. Taip pat suprantamai pateikta informacija apie bendradarbiavimo galimybes. Be abejonės privalu išryškinti ir tokio bendradarbiavimo teikiamą naudą - didėjantį įmonės konkurencingumą ir praktinę vertę, pritaikomą rytdienos galimybėms. Ne paslaptis, kad vienas pagrindinių tyrėjus įsitraukti į bendrus projektus su verslu skatinantis motyvas yra papildomas uždarbis. Taip pat aktualus noras įgyti naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų bei gerinti asmeninius mokslinio darbo rezultatus.
Siekiant paskatinti ar sustiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą derėtų iš esmės spręsti šias kompleksiškas problemines sritis - finansavimą, administravimą, informuotumą, tarptautiškumą. Derėtų ne tik didinti finansavimą ir jo tvarumą, bet ir supaprastinti finansavimo procedūras bei įtvirtinti finansavimą pagal rezultatus. Teigiamų rezultatų atneštų ir administracinės naštos bei biurokratijos mažinimas tiek paraiškų teikimo, tiek projekto vykdymo ir vertinimo stadijose.
Informavimo ir komunikavimo problemas rekomenduojama spręsti pateikiant daugiau aiškios ir paprastai suformuluotos informacijos lengvai prieinamuose šaltiniuose, informacinių renginių metu, duomenų bazėse ir t.t. Skatintina komunikacija, siekiant išsiaiškinti verslo poreikius ir specifiką bei pabrėžti mokslo pasiekimus ir potencialą. Galiausiai, reikėtų neapsiriboti tik Lietuvoje esančiomis mokslo institucijomis ar verslu. Mokslo ir verslo bendradarbiavimui valstybių sienos neturėtų būti aktualios, tad reikėtų didinti Lietuvoje esančių mokslo institucijų prieinamumą užsienio verslo subjektams.
Bendradarbiavimas ugdymo procese
Šiuolaikinėje visuomenėje bendradarbiavimo įgūdžiai yra itin svarbūs. Bendravimas, bendradarbiavimas, darbas komandoje, buvimas bendruomenės nariu yra vieni svarbiausių gebėjimų, kurių reikia XXI a. žmogui (21st-century-skills). Apibendrintai šiuos gebėjimus galima apibūdinti socialumu arba socialine kompetencija, apimančia didelį spektrą įvairių gebėjimų, pavyzdžiui, veiksmingą komunikaciją, tarpasmeninių santykių kūrimą, konfliktų valdymą ir sprendimą, veikimą kartu dėl bendro tikslo ir kt.
Bendravimas - gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius, vieni kitus išklausyti ir suprasti, reikšti mintis teikti grįžtamąjį ryšį. Bendradarbiavimas - gebėjimas kartu veikti dėl bendro tikslo remiantis tarpusavio susitarimais. Bendradarbiavimo gebėjimai turėtų būti ugdomi per kiekvieną mokomąjį dalyką ir įvairias gyvenimo mokykloje patirtis.
Mokytojams kyla klausimas - kaip tai daryti? Gal pakanka įtraukti mokinius į grupinę veiklą ir tie gebėjimai išsiugdys savaime? Juk įvairūs mokymo metodai, pavyzdžiui, savitarpio pagalba mokantis, projektinis ar problemų sprendimu grįstas mokymasis, apima mokinių bendradarbiavimą. Galima sutikti, kad mokymosi bendradarbiaujant pagrindas yra mokymasis mažose grupėse. Taigi, ne viskas, kas vyksta grupėje, yra priskirtina bendradarbiavimui, nes išmokome tik to, ko mokome sąmoningai, planuodami ir įvertindami rezultatus.
Svarbūs principai ugdant bendradarbiavimą:
- Teigiamos tarpusavio priklausomybės formavimas grupėje.
- Asmeninės atsakomybės stiprinimas.
- Bendradarbiavimo gebėjimų (pvz., dalytis medžiaga, prašyti pagalbos, ramiai ir negarsiai kalbėti ir kt.) ugdymas.
- Mokymosi vertinimas.
- Interaktyvi užduotis. Mokytojo pateikta užduotis turi paskatinti mokinius bendradarbiauti, t. y. užduoties neįmanoma atlikti be kiekvieno grupės nario įsitraukimo.
Pasiekiama geresnių mokymosi rezultatų, nes mokiniai, kartu kalbėdamiesi, tardamiesi, aiškindamiesi mokymosi medžiagą, ne tik ją geriau įsimena, bet ir daug geriau supranta. Mokinių grupėje vyksta dialogas, padedantis aktyviai konstruoti naujas žinias, reikšmes. Mokymosi bendradarbiaujant strategija padeda mokytojams prisiderinti prie individualių mokinių skirtumų, jų nelaikant problema, o galimybe.
Mokymosi bendradarbiaujant strategija pasaulyje taikoma keletą dešimtmečių, tačiau ji nepraranda aktualumo ir nuolat atsinaujina. Mokymosi bendradarbiaujant svarbą pagrindžia naujausi neuropedagogikos tyrimai, kalbantys apie žmogaus smegenyse užprogramuotą bendradarbiavimo poreikį.
Šiuolaikinės komunikacinės technologijos atveria naujas galimybes bendradarbiauti ne tik su savo klasės, bet ir kitų mokyklų ar net šalių mokiniais. Mokymasis bendradarbiaujant sėkmingai įgyvendinamas ir nuotolinio mokymosi sąlygomis, lygiai taip pat įvairūs skaitmeniniai bendradarbiavimo įrankiai naudojami ir kontaktinio ugdymo metu. Bendrinimo galimybės leidžia mokiniams kartu dirbti atliekant tą pačią užduotį, greitai gauti grįžtamąjį ryšį, tobulinti savo darbą.
Bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose priartina mokymąsi prie mokiniams įprastos terpės, skatina jų įsitraukimą, susidomėjimą. Labai svarbu, kad mokytojai ir mokiniai turėtų galimybę naudotis saugiomis, mokymuisi skirtomis skaitmeninėmis aplinkomis, skatinančiomis mokinių bendradarbiavimą.
Siekiant stiprinti aukštojo mokslo institucijų bei jų tyrimų infrastruktūrų vaidmenį regioninių inovacijų plėtros procese, Lietuvos inovacijų centras bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su dar 9 Europos partneriais susibūrė į bendrą tarptautinę iniciatyvą InnoHEIs.
Teorinėje darbo dalyje atskleidžiama socialinės kompetencijos svarba, priežastys, kurios įtakoja sunkesnį vaikų bendravimą su aplinkiniais ir bendradarbiavimo naudą ugdant asmenines savybes, siekiant geresnių rezultatų ugdymosi procese. Bendrauti vaikai pradeda vos gimę, šeima formuoja šį gebėjimą, todėl į ugdymo įstaigą vaikai atkeliauja su tam tikromis nuostatomis ir vertybėmis. Socialinės kompetencijos ugdymas yra neatsiejamas nuo pedagogų bendradarbiavimo su tėvais, kurių indėlis labai svarbus.
Mokėdami bendrauti su bendraamžiais vaikai gali pradėti bendradarbiauti. Pagerinti šiuos du procesus buvo nuspręsta pasitelkti iMO-kubus. Vaikai atliko pateiktas užduotis komandomis: įveikė estafetes, kubų pagalba statė ir konstravo, mokėsi raidžių bei skaičių (siejant interaktyvius kubus su i3LEARNHUB programa). Diegiant šią inovaciją pastebėta, jog ugdytiniai tapo ne tik atviresni su bendraamžiais, tačiau sumažėjo atskirtis, jie pradėjo laukti veiklų, kurios vykdavo žaidimų forma, taip jie galėjo ne tik aktyviai judėti, tačiau ir mokytis.
Kaip ugdyti mokinių kūrybingumą?
Šeimos vaidmuo ugdant bendradarbiavimą
Labai svarbu, kad šeimoje vaikas jaustųsi svarbus, o taip jaustis vaikui pirmiausia turėtų padėti tėvai, paremdami ir pastebėdami tinkamą ir bendradarbiavimu pagrįstą vaikų elgesį. Kai vaikas, tyrinėdamas ir pažindamas aplinką, įgyja naują patirtį, tėvai turi tai pastebėti ir vaiką paskatinti. Ugdant vaikų bendradarbiavimo įgūdžius labai svarbu, kad vaikas gebėtų paremti kitą, pasidžiaugti jo pasiekimais, pasveikinti. Tėvai turi pastebėti tokį vaikų elgesį ir jį skatinti.
Šeima - būtina sąlyga psichologinei vaiko sveikatai. Norint darnių santykių, derėtų vengti konkurencijos, kai vieno sustiprėja pozicija, bet kito - sumažėja. Labai svarbu, kad šeimoje vaikas jaustųsi svarbus, o taip jaustis vaikui pirmiausia turėtų padėti tėvai, paremdami ir pastebėdami tinkamą ir bendradarbiavimu pagrįstą vaikų elgesį.
Kiekvieno mūsų gyvenimo stilius susiformuoja dar vaikystėje: požiūris į pasaulį, į žmones, į save. Vieni iš mūsų pasižymime noru būti pranašesni už kitus. Svarbu, kad žmogus siektų pranašumo vienoje ar keliose srityse, nes visose - neįmanoma būti pranašesniam už kitus. Visose srityse siekiantis pirmauti žmogus negauna geidžiamo rezultato ir jaučiasi nelaimingas.
Jei vaikas priimamas toks, koks yra, ir pagiriamas už bet kokias pastangas, už veiksmą, nors ir netobulą rezultatą, tai jau yra gerai.
tags: #butu #labai #malonu #bendradarbiaut