Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo dalykas - palikimas-mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
Palikėjas - asmuo, po kurio mirties atsiranda palikimas. Palikėjas gali būti tik fizinis asmuo. Įpėdinis - asmuo, kuris paveldi mirusiojo turtą. Palikimo atsiradimas - tai paveldėjimo teisinių santykių atsiradimas. Palikimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui - palikėjui.
Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirties momentas, kuris gali būti nustatomas dienomis, valandomis, minutėmis. Yra išimtis - kai asmuo dingo be žinios, tokiomis aplinkybėmis, palikėjo mirties diena yra teismo sprendime nurodyta, jei teismas tokią dieną nurodė.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas šiais atvejais:
- Palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba jis pripažintas negaliojančiu.
- Testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, atsisakė jį priimti arba negali paveldėti pagal CK 5.6 str. nurodytas aplinkybes.
- Įpėdinis pagal testamentą mirė prieš atsirandant palikimui, o antrinis įpėdinis nepaskirtas.
Įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurie paveldi pagal įstatymą, kuriuos nustato CK. Įvaikai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Vaikaičiai gali paveldėti kartu su 1-osios eilės įpėdiniais atstovavimo teise, jeigu jų tėvai yra mirę, taip pat palikėjo provaikaičiai.
Paveldėjimas atstovavimo teise galimas tik esant paveldėjimui pagal įstatymą. Asmenims, kurie atsisakė palikimo, negali būti taikomas paveldėjimas atstovavimo teise.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Įpėdinių eilės pagal įstatymą:
- Pirmoji eilė: Palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius)
- Antroji eilė: Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai)
- Trečioji eilė: Palikėjo seneliai (iš tėvo ir motinos pusės)
- Ketvirtoji eilė: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės (iš tėvo ir motinos pusės)
- Penktoji eilė: Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos)
- Šeštoji eilė: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės)
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais.
Paveldėjimo schema pagal LR Civilinį kodeksą.
Kaip Tvarkyti Palikimą Po Mirties? Svarbiausi Žingsniai Ir Rizikos
Paveldėjimas Pagal Testamentą
Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių.
Testamentas yra vienašalis asmeninis teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas sandoris, kuriame išreiškiama tik testatoriaus valia. Taigi testamentą gali sudaryti tik pats testatorius, jis negali būti sudaromas per atstovą.
Testamento formos:
- Asmeninis testamentas
- Oficialusis testamentas
- Bendrasis sutuoktinių testamentas
Asmeninis testamentas. Tai testatoriaus ranka surašytas ir pasirašytas testamentas, kuriame nurodytas testamentą surašiusio asmens vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo ir diena) ir vieta, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Jis gali būti surašytas bet kokia kalba.
Oficialusis testamentas. Tai testamentas, kuris yra sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai.
Bendrasis sutuoktinių testamentas. Šiuo testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys.
Palikimo Priėmimas
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Negalima palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba, kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Įpėdinis pagal įstatymą arba testamentą turi teisę per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlyga ar dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Įpėdinių Atsakomybė Už Palikėjo Skolas
Įpėdinis, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, įpėdinis gali pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyti, kad jis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą - tokiu atveju už palikėjo skolas jis atsako tik paveldėtu turtu.
Turto pripažinimas bendrąja nuosavybe
Kad mirusiojo vaikai galėtų paveldėti dalį jo partnerio turto, jis turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Įpėdinis turi įrodyti faktą, kad mirusysis ir jo partneris gyveno drauge ir tvarkė bendrą ūkį, taip pat kad buvo padaryti esminiai turto pagerinimai mirusio partnerio lėšomis ar darbu arba prisidėta pinigais įsigyjant turtą.
Pagal teismų praktiką tai gali būti pakankamas pagrindas, kad turtas būtų pripažintas mirusio žmogaus ir jo partnerio bendrąja daline nuosavybę.
Paveldimo turto mokestis
Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų.
Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Jei pagal įstatymą įpėdinis turi pareigą mokėti paveldimo turto mokestį, ši pareiga turi būti įvykdoma prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, o mokesčio dydį teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja paveldėjimo bylą vedantis notaras.