Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra girdėjęs sąvoką - buhalterinė apskaita. Deja, dažnas net nežino ką ši sąvoka tiksliai reiškia. Tai daug daugiau nei buhalterija. Buhalterinė apskaita tai pinigais išreikštų ūkinių operacijų bei įvykių registravimo, grupavimo bei apibendrinimo sistema. Ji skirta gauti informacijai, kuri yra reikalinga priimant ekonominius sprendimus.
Buhalterinės apskaitos paskirtis - suinteresuotiems asmenims pranešti įmonės finansinę situaciją. Buhalterinę apskaitą galime įvardinti kaip vieną iš svarbiausių įmonės veiklos funkcijų. Ją tvarkyti gali tiek įmonėje dirbantis samdomas buhalteris, tiek buhalterines paslaugas teikianti įmonė ar laisvai samdomas buhalteris. Dažnu atveju, pasirinkimas bus patikėta tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, priklauso nuo pačios įmonės dydžio, poreikių, vykdomų finansinių operacijų apimčių. Būtent šį procesą buhalterinė apskaita ir kontroliuoja.
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę.
Šis straipsnis skirtas geriau suprasti įmonės turto ir nuosavybės sąvokas, jų klasifikavimą ir svarbą įmonės finansinėje apskaitoje. Buhalterinės apskaitos mokėjimas nulemia veiklos sėkmę. Apskaita yra reikalinga tam, kad būtų surinkta informacija apie ūkinę veiklą ir šie duomenys būtų perduoti suinteresuotiems asmenims. Apskaita padeda priimti valdymo sprendimus, kontroliuoti jų vykdymą.
Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos ypatybių yra ta, kad ji nuosekliai ir sistemingai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamame dokumente.
Apskaitos Lygtis
Apskaitos lygtis:
Steigiant įmonę, visą turtą įdeda savininkas. Jiems priklausys ir įmonės ūkininkavimo rezultatas, gaunamas naudojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą galima apibūdinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto padidėjimu, arba nuostolį, pasireiškiantį šio turto sumažėjimu.
Taigi, savininkų nuosavybė biznyje atspindi tai, ką jie investavo į savo įmonę ir ką gavo iš jos veiklos, disponuodami visu turtu. Tokios investicijos yra galimos ir į veikiančią įmonę.
Be savininkų įdėto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Šiuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė (angl. liabilities), kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei skolintojai. Dažniausiai skolintojų nuosavybę suvokiame kaip pasiskolintą materialų turtą, pavyzdžiui, skolą bankui ar tiekėjams. Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais.
Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pavyzdžiui, įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas. Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu.
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja.
Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto.
Lygiai taip pat negali atskirai apskaitoje egzistuoti turtas be nuosavybės ar nuosavybė be turto. Viskas, kas priklauso įmonei, yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo disponuoja įmonė.
Kadangi kreditoriai juridiškai turi pirmumo teisę į įmonės turtą, tai savininkų nuosavybė (angl. equity) dar vadinama liekamąja nuosavybe. Nuosavybės aspektu tikslinga išskirti personalines įmones, ūkines bendrijas bei akcines bendroves (korporacijas).
Panagrinėkime, kaip nuosavybė atsispindi skirtingose įmonių formose:
- Personalinė įmonė - Vadovaujantis įmonės principu, savininko (namas, įvairūs apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atskirti.
- Ūkinė bendrija - Šios įmonės savininkai yra jau du asmenys. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus.
- Akcinė bendrovė - Akcinių bendrovių kapitalas formuojamas daug sudėtingiau. Tai susiję su didesniais šioms įmonėms keliamais reikalavimais ir griežtesne valdžios priežiūra.
Kapitalo struktūros pavyzdys
Įmonės Finansų Struktūra
Pabandykime nuspręsti, kuri iš šių įmonių turi palankesnę finansinę struktūrą. Iš pradžių patrauklesnė atrodo įmonė, nes ji turi daug mažiau skolų. Mažesnis skolų kiekis yra palankus tiems, kurie ruošiasi įsigyti jos akcijų, nes tokios įmonės veikla jiems atrodys mažiau rizikinga. Šią įmonę palankiau vertintų ir kreditoriai, nes ji turi pakankamai savo nuosavybės (nuosavo turto) skoloms padengti. Ir akcininkai, ir kreditoriai, investuodami ar skolindami turtą šiai įmonei, rizikuoja žymiai mažiau.
Panagrinėkime įmonės finansų struktūrą. Pirmiausia atkreipia dėmesį palyginti didelė skolintojų nuosavybės dalis. Kaip tai vertinti? Toks skolų dydis nekelia didelio pasitikėjimo įmone, nes šias skolas reikės grąžinti, be to, už jas reikės sumokėti palūkanas.
Aišku, kad kiekvienas akcininkas, įsigydamas šios įmonės akcijų, rizikuoja daugiau negu įmonės akcininkai. Tačiau didelė rizika rinkoje dažniausiai susijusi su palyginti dideliu pelnu. Kita vertus, reikėtų pagalvoti, kaipgi įmonė sugebėjo pritraukti tokią santykinai didelę skolintojų nuosavybės dalį. Akivaizdu, kad ji turėjo įtikinti skolintojus, jog skolos bus laiku grąžintos ir palūkanos laiku sumokėtos. Taigi gal įmonės reikalai nėra jau tokie blogi, jeigu kreditoriai jai drąsiai suteikė paskolas.
Kita vertus, skola skolai nelygi. Kaip jau žinote, įmonė gali turėti ir tokių skolų (pvz., skola tiekėjams), už kurias nereikia mokėti palūkanų. Taigi reikėtų atidžiau išnagrinėti skolintojų nuosavybės struktūrą. pritraukdama skolintąjį turtą, sutaupo pinigų.
Apibendrinant pateiktą pavyzdį, galime teigti, kad optimalios finansų struktūros „recepto“ pateikti neįmanoma. Įmonės finansinę struktūrą galime vertinti kaip labai subjektyvų dalyką. Rizikos nebijantys investitoriai dažnai renkasi įmonę su didesne skolintojų nuosavybės dalimi. Šį pasirinkimą jie motyvuoja galimybe uždirbti daug didesnį pelną negu kitose įmonėse.
Kapitalo Apskaita
Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.
Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas. Valstybei tenkanti kurios nors bendrovės dalis taip pat išreiškiama konkrečių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, skaičiumi.
Kokios nors ypatingos privilegijos šiai nuosavybės daliai neteikiamos. Tačiau visada pravartu žinoti, kokia įmonės nuosavybės dalimi per atitinkamas vyriausybės institucijas disponuoja valstybė. Vien jau dėl to, kad kartais nuo šio veiksnio priklauso mokesčių dydis. Todėl valstybei priklausančią akcinio kapitalo dalį tikslinga registruoti sąskaitoje Nr. 300 Valstybinis kapitalas, atskirai nuo kitų akcininkų nuosavybės.
Sąskaitoje Nr. 301 registruojama visų kitų akcininkų, išskyrus valstybę, nuosavybė. Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už bendrą sumą. Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininku.
Tačiau neretai akcijas pasirašiusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui apmokėjimo už įsigytas akcijas terminas nukeliamas. Gali būti sutarta, kad pasirašant akcijas reikia įnešti 30% ar 70% visos pasirašytos sumos, o likusią dalį leidžiama įmokėti vėliau.
Iki akcijų įsigijimo sutartyje numatyto apmokėti už šias akcijas termino, visa pasirašyta akcijų kaina laikoma dar nepareikalauta Įmokėti ir apskaitoma sąskaitoje Nr. 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) bei atspindima tokio pat pavadinimo balanso eilutėje. Tai kontrarinė kapitalo sąskaita, kurioje jos apskaitos objekto padidėjimai įrašomi į debetą, o sumažėjimai į kreditą.
Tarkime, kad, įmonėje atlikus papildomą akcijų emisiją, akcininkai pasirašė įsipareigodami pirkti akcijas po 100 Lt už kiekvieną. Šiuo atveju, kol įmonė nepaskelbė apie privalomą atsiskaitymą už įsigytas akcijas tol akcijų savininkai nebuvo laikomi įmonės skolininkais.
Po korespondencijos padaugėjo turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir ta pačia suma padidėja savininkų nuosavybė.
Turto Klasifikavimas ir Ilgalaikis Turtas
Svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu, tai yra firmos prestižas, patentai, licencijos, tai teikia įmonei realią naudą.
Įmonei svarbu turėti informaciją apie turto naudojimą. Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimas pagal jo naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje.
Ilgalaikis turtas laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis-tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų.
Ataskaitinis laikotarpis - tai valdžios organų nustatytas laiko tarpas (dau¬gelyje valstybių jis sudaro vienerius metus), kuriam pasibaigus, apskaičiuo¬jamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuostolis. Tuo tarpu ilgalaikis turtas naudojamas ne vieną, bet kelis ataskaitinius laikotarpius.
Ilgalaikio turto rūšys:
- Žemė, pastatai ir įrengimai
- Nebaigta kapitalinė statyba
- Nematerialus turtas
Nuosavybė Bendrąja Teisine Prasme
Nuosavybė bendrąja teisine prasme - tai gėrybių (daiktų) visuma, priklausanti savininkui ir sudaranti asmens turtą. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą.
Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Šias jo teises tiesiogiai nustato tik teisės normos.
Lietuvoje nuosavybės teisės turinio pagrindas yra tradicinė savininko teisės triada: valdymas, naudojimas ir disponavimas. Disponavimas - tai turto likimo nustatymas, teisė savininko nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, jo būklę, įskaitant turto perdavimo ir panašią teisę. Turto perdavimas - savininko išimtinė teisė savo turto objektus perduoti, įkeisti, leisti naudotis kitam, nekeičiant jų juridinės padėties.
Privati Nuosavybė: Esmė ir Charakteristika
Privati nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai juridinis arba fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą. Privačios nuosavybės objektai gali būti bet koks turtas šalyje ar užsienyje, neribojant jo kiekio, jei įstatymais nedraudžiama tokį turtą turėti privačios nuosavybės teise. LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise.
Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.
Fizinis asmuo, įgyvendindamas nuosavybės teisę į savo turtą, gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai veiklai, neįsteigiant juridinio asmens. Taip pat įvairiais įstatymų numatytais būdais gali atsirasti ne vieno, o kelių asmenų nuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė.
Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams. Skiriamos tokios bendrosios nuosavybės teisės rūšys:
- Bendroji dalinė nuosavybė
- Bendroji jungtinė nuosavybė
Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, proporcingai savo daliai, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto dalys nėra nustatytos. Pavyzdžiui, santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atsirasti. Nuo santuokos įregistravimo momento bendrai įgytą turtą sutuoktiniai valdo, naudoja bei juo disponuoja bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.
Nuosavybės Tipai
Valstybinė Nuosavybė Lietuvoje
Valstybinė nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai žemė, gamtiniai ištekliai, pastatai, įmonės, jų akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, informacija, kitas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas priklauso valstybei. Valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas, būtinas gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti: šalies aprūpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis žaliavų rūšimis; aprūpinimas pašto, telefono, telegrafo, radijo ir kt.
Valstybinė nuosavybė į tam tikrą turtą gali atsirasti bendraisiais jo civilinės apyvartos pagrindais (pvz., jį perkant, pagaminant, gaunant kaip pajamas iš ekonominės veiklos) ar specialiais būdais, kuriais nuosavybės teisę gali įgyti tik valstybė (gaunant pajamų iš mokesčių, rinkliavų, kitų privalomųjų įmokų į biudžetą, vykdant turto rekviziciją, konfiskaciją, nacionalizaciją, paimant valstybės nuosavybėn lobius, bešeimininkį turtą).
Pagal Konstituciją (1992) valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istoriniai, archeologiniai ir kultūriniai objektai.
LR Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1-ojoje dalyje nustatyta, kad savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė. Numatyti ir savivaldybių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Savivaldybei perduodami kai kurie valstybės objektai. Priimtas netgi LR įstatymas “Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn”, kuriame numatytas savivaldybių nuosavybėn perduotinas valstybės turtas bei jo perdavimo tvarka.
Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe, kadangi aukščiausieji valstybės valdžios ir vietiniai valdžios organai atitinkamai valstybės ar savivaldybių turtą viešai valdo, naudoja bei juo disponuoja viešam (bendram) interesui, pasinaudodami rinkėjų tiesiogiai jiems suteikta teise.
Intelektualinė nuosavybė: Autorinės teisės, patentai, prekių ženklai ir kt.
Intelektualinė Nuosavybė
Pastaraisiais metais vis svarbesnė tampa intelektualinė nuosavybė, apimanti tam tikrą nuosavybės objektų grupę. Intelektualinės nuosavybės objektais laikomi: literatūros, meno bei mokslo kūriniai; artistų vaidybinė veikla, garso ir vaizdo įrašai, radijo bei televizijos laidos; išradimai visuose žmogaus veiklos srityse; pramoniniai pavyzdžiai (pramoninis dizainas) ir kitos su intelektualine nuosavybe susijusios teisės.
Intelektualinė nuosavybė dar skirstoma į autorinę teisę ir pramoninę nuosavybę. Moksliniai atradimai nepriskiriami nei vienai iš minėtų dalių.
Pramoninė Nuosavybė
Pramoninė nuosavybė- tai intelektualinės nuosavybės dalis. 1994 m. Lietuva prisijungė prie 1983 m.
Verslo nuosavybės formos
Verslo Formų Pasirinkimas
Turite gerą verslo idėją ir jau aiškią savo veiklos viziją, atėjo laikas nuspręsti, kokią veiklos formą pasirinkti. Šis sprendimas priklauso nuo daugelio aplinkybių ir kriterijų, kiekvienu atveju kriterijai gali priklausyti nuo atskiros situacijos ar verslo idėjos.
- Veiklos pobūdis
- Turimas įstatinis kapitalas
- Mokesčiai
- Atsakomybės laipsnis
- Steigėjų skaičius
- Veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnis
Pati paprasčiausia ir mažiausiai apmokestinama verslo forma:
Verslo liudijimas - Valstybinėje mokesčių inspekcijoje išduodamas dokumentas, patvirtinantis, jog esate sumokėję fiksuotą mokestį už verslo liudijimą ir tam tikrą laikotarpį galite verstis jame nurodyta veikla, parduoti savo gamybos prekes, teikti paslaugas gyventojams ir ribotai, t. y., iki 4.500 Eur per metus juridiniams asmenims. Valstybinėje mokes...tags: #nuosavybes #rusys #buhalterine #apskaita