Daugiabučio namo vandens stovo trūkimo priežastys ir sprendimo būdai

Būsto remontas yra svarbus, bet kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti susidūrus su vandens stovo trūkimu daugiabučiame name.

Kada reikalingas stovo keitimas?

Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.

Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.

Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.

Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų. "Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams. Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai," - sako G.

Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.

"Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą. Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra. Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.

Pasak G. Stanišausko avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai. Dažnu atveju, avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis. Be to, kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos. Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta.

"Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose," - pažymi G.

Avarijų priežastys ir prevencija

Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. „Paimkime elementarius maišytuvus: jie, kaip žinoma, jau seniai jungiami lanksčiąja jungtimi, dar vadinama žarnele. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės“, - aiškina santechnikas.

Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso. Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų - tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi.

Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę. „Paprastas žmogus, kaip ir bet kuris kitas, gali tai numatyti. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina“, - teigia A. Tatarenko.

Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais. „Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus“, - teigia A. Tatarenko.

Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. „Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė“, - aiškina jis.

A. Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.

„Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu“, - teigia A. Tatarenko.

Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą“, - perspėja A. Tatarenko.

Teisiniai aspektai ir atsakomybė

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.

Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.

Pažymėtina, kad atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo.

Tačiau tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti labiausiai jų interesus atitinkantį sprendimą, butų ir kitų patalpų savininkai turėtų būti supažindinti ne tik su atliktų apžiūrų aktais, bet ir su specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais. Būtent tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai.

Jeigu minėta objektyvi galimybė neegzistuoja, skaitytojas, kaip bendrojo naudojimo objekto savininkas, neturi teisės neleisti jo bute atlikti vandens stovo keitimo darbus. Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais.

Vienas tokių - Civiliniame kodekse numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

Atitinkamai, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga - užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.

Taigi, jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, skaitytojui atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį skaitytojo atžvilgiu, reikalaujant įpareigoti skaitytoją netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į skaitytojui nuosavybės teise priklausantį butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokie buvo patirti, ir/ar priteisti iš skaitytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per laiptinę, skaitytojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.

Konfliktinės situacijos ir jų sprendimas

Vyras baiminasi, kad jeigu ir toliau nebus imamasi priemonių, visas daugiabutis liks be elektros, o namus padengs pelėsis. Namo pirmininkas tikino, kad problema yra sprendžiama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes kai kurie daugiabučio gyventojai tiesiog neįsileidžia ekstremalią situaciją tvarkyti pasiryžusių avarinės tarnybos specialistų.

Vis dėlto pirmininkas viliasi, kad šioje situacijoje neteks vienytis su į tokią pačią situaciją patekusiais Sudvajų 24 namo gyventojais, neprireiks teismo įsikišimo ir bendrovė „Mano būstas“ geranoriškai pati atsitrauks. „Mes nenorime priklausyti jokiam administratoriui, norime būti bendrijoje ir patys tvarkytis. Pavargome nuo to pinigų lupimo už darbus, kurie namui visiškai nereikalingi“, - „Mano būsto“ paslaugų atsisakymo priežastis aiškino A.

Jų kantrybės taurė esą buvo perpildyta šių metų rugsėjo pabaigoje, kuomet pirmininkė I. Krickienė į administratorių kreipėsi dėl ventilio pakeitimo, tačiau darbų taip ir nebuvo imtasi. „Mano būsto“ vadybininkė R. Aleknavičienė pasigedo namo gyventojų supratingumo tokiose situacijose ir ragino taip nesusireikšminti.

Kai daugiabučiame name trūksta vamzdis, esantis sienoje ar perdangoje, dažnai kyla ginčų dėl to, kas privalo atlyginti padarytą žalą užpiltam butui. Svarbiausia taisyklė - nustatyti, ar trūkęs vamzdis yra bendroji dalinė nuosavybė, ar asmeninė buto savininko nuosavybė.

Pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, ne visi vamzdžiai, esantys jūsų bute, priklauso jums asmeniškai. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga [1]. Specialusis įstatymas patikslina, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos apima pastato bendrojo naudojimo sanitarinės technikos ir kitą įrangą, įskaitant vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus [2].

Civilinis kodeksas nustato griežtąją atsakomybę statinių savininkams ar valdytojams. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) [3].

Įvykus užliejimui daugiabučiame name, pirmiausia būtina nutraukti vandens tiekimą ir nedelsiant fiksuoti įvykio faktą bei padarytą žalą surašant aktą su namo administratoriumi ar pirmininku, kad būtų galima nustatyti kaltininką (kaimyną ar bendriją) ir reikalauti nuostolių atlyginimo. [1]. Pastebėjus užliejimą, būtina imtis skubių priemonių žalai sumažinti.

Labai svarbu oficialiai užfiksuoti užliejimo faktą. [3]. tapusią avarijos priežastimi. Kaimyno atsakomybė. skalbimo mašina), už žalą atsako kaimynas. [4]. Bendrijos atsakomybė. objektas [6].

Bendrijos narių susirinkimą inicijavę bendrovės „Mano būsto“ atstovai - projektų vadovas Renatas Apanavičius bei vadybininkė Ramunė Aleknavičienė (viduryje), patys jame neužsibuvo. R. Aleknavičienė dar spėjo pasakyti, jog „Mano būstas“ ir toliau norėtų vykdyti šio namo administratoriaus funkcijas bei jį prižiūrėti.

Sudvajų 24 namo gyventojai spėja, jog „Mano būstas“ atstovai į vieną po kito susirinkimus juos kviečia mėgindami pakeisti jų nuomonę bei sukiršinti su bendrijos pirmininke Irena Krickiene, mat konkrečių sprendimų susirinkimų metu nepriimama, tik viliojama paslaugų įkainių sumažinimu.

„Veikiausiai baiminamasi galimo domino efekto. Gali būti, jog mūsų pavyzdžiu, kaip ištrūkti iš šio administratoriaus gniaužtų, gali pasekti daugiau Alytaus daugiabučių“, - svarsto bendrijos pirmininkė I.

Pasak susirinkime dalyvavusio šios bendrijos pirmininko Antano Matonio, į oficialius bendrijos raštus įmonės atstovai nereaguoja, o vietoje rūsio raktų grąžinimo yra pjaustomos ir keičiamos spynos, nebuvo apsieita ir be policijos įsikišimo.

Prevencinės priemonės ir rekomendacijos

• Reguliariai tikrinkite vamzdžių ir jų jungčių būklę.
• Laiku keiskite susidėvėjusius vamzdžius ir žarneles.
• Išvykdami ilgesniam laikui, užsukite vandens ventilius.
• Informuokite namo administratorių apie pastebėtus gedimus.
• Įsitikinkite, kad turite buto draudimą.

Vamzdyno vidaus būklė plika akimi nepastebima, tačiau dažnu atveju vamzdynai yra surūdiję, apkibę įvairiomis nuosėdomis, o jų būklė daro tiesioginę įtaką vandens kokybei. Dėl įvairių nuosėdų, rūdžių taip pat sumažėja vamzdyno diametras, todėl vanduo butuose gali tekėti prasčiau, atsiranda vandens slėgio problemos.

Atsiradus būtinybei atnaujinti daugiabučio bendro naudojimo inžinerinius tinklus, organizuojamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. „Darbai atliekami, jei jiems pritaria 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų. Mokestis už atliktus darbus paskirstomas pagal buto naudingą plotą.

Pakeitus vamzdynus, gyventojai galės pamiršti avarinės tarnybos vizitus, nesibaiminti, kad vanduo aplies butus ar įvyks kitokia vamzdyno avarija. Dažniausiai avarijos dėl trūkusių vamzdžių nutinka naktimis.

Visų pirma, gyventojai turėtų būti suinteresuoti patys gyventi saugiai, reikalauti įrengti prieinamus stovų uždarymus, žinoti, kur jie yra ir, reikalui esant, nusileidus į rūsį, juos užsukti. Taip būtų išvengiama milžiniškų nuostolių. Užtenka keleto minučių, atviro vandens bėgimo iš lūžusio vamzdžio, ir upelis jau teka laiptais į kiemą kad ir iš 9 aukšto. Laiku nesustabdžius vandens, per perdangas ir šachtas vanduo skverbiasi žemyn. Aišku, nukenčia ir šalia esantys kaimynai, jei jau pasiekiamas toks lygis, kad reikia bristi“, - aiškina santechnikas Darius.

„Kiekvienas gyventojas privalo rūpintis uždaromąja armatūra bute. Kas mėnesį kaip, pavyzdžiui,deklaruojant skaitiklius, pasukioti, pramankštinti ventilius, kad reikiamu momentu atliktų savo darbą. Jei avarija namo tinkluose, ar galbūt pas kaimyną, kurio nėra, svarbu žinoti, kur užsukti vandenį. Daugiabutyje vandens tiekimui naudojami trys vamzdžiai: šalto vandens, karšto vandens ir cirkuliacijos (gyvatukas). Dažnai cirkuliacijos nėra, vadinasi, yra tik du vamzdžiai. Pastebėjus avarijos požymius derėtų uždaryti rūsyje visas tris sklendes ir pranešti administratoriui“, - aiškina santechnikas Darius.

Štai čia galite matyti, kokios būklės vamzdžių jam tenka aptikti namuose. Santechniko teigimu, senos statybos daugiabučiuose namo stovai praeina per gyventojų butus. Stovų būklę turi vertinti administratorius, bet dėl tokio vizito gyventojai nenori gaištilaiko. „Pakankamai dažnas reiškinys - šachtos po remontų uždaromos neprieinamai, nors, ko gero, visi žino, kad reikalui esant tokie uždarymai griaunami. Bet kokiu atveju, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, kartas nuo karto turėtų pats vertinti vamzdynų, jungčių būklę ir, kylant abejonėms,pranešti namo administratoriui“, - pataria santechnikas.

Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams. Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai,“ - sako G.

Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.

tags: #namo #bendrijos #vandens #stovas #truko