Suskystintų gamtinių dujų terminalas "Independence": Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ (angl. „Nepriklausomybė“), prieš dešimtmetį atplaukęs į Klaipėdos uostą, gruodžio 6-ąją, tapo Lietuvos valstybės nuosavybe. Terminalo operatorė valstybės valdoma „KN Energies“ saugyklą už maždaug 140 mln. eurų išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“. Iki šiol SGD terminalas buvo registruotas Singapūro laivų registre ir turėjo šios šalies vėliavą. Penktadienį po nuosavybės perėmimo ceremonijos buvo iškelta Lietuvos trispalvė.

SGD terminalas "Independence" Klaipėdoje. Šaltinis: LRT

Šiemet planuojamo pradėti statyti SGD terminalo - strateginio Lietuvos objekto - projekto stuburas yra sunertas iš keturių pagrindinių dalių - technologinės, aplinkosauginės, teisinio reguliavimo ir ekonominės.

SGD terminalo projekto etapai

BNS skelbia pagrindinius faktus apie SGD terminalo ir laivo projektą:

• 2008 m. Vyriausybė nusprendė Klaipėdoje statyti iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo SGD terminalą ir įgaliojo bendrovę „Klaipėdos nafta“ rengti projektą.
• 2011 m. gegužę Vyriausybė sudarė specialią komisiją, kuri turėjo paspartinti SGD terminalo projekto įgyvendinimą.
• 2011 m. liepą Vyriausybė SGD terminalą pripažino valstybinės reikšmės projektu.
• 2012 m. sausį paskelbta, kad SGD laivą-saugyklą statys konkursą laimėjusi Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“, o jo nuoma „Klaipėdos naftai“ per 10 metų kainuos 689 mln. eurų.
• 2012 m. birželį Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį Klaipėdoje pradėti SGD terminalo statybą.
• 2012 m. lapkritį Europos Komisija paskelbė, jog regioninis Baltijos šalių SGD terminalas Lietuvoje kainuotų brangiausiai ir išbalansuotų dujų tinklą. Ji lėmė, kad terminalui nebuvo skirta europinė parama ir Lietuva jį turėjo statyti savo lėšomis.
• 2013 m. gegužę „Klaipėdos nafta“ pasirašė 33,25 mln. eurų vertės sutartį su Vokietijos koncernu „PPS Pipeline Systems“ dėl SGD terminalo dujotiekio statybos.
• 2014 m. birželį Šiaurės investicijų bankas suteikė bendrovei „Klaipėdos nafta“ iki 35 mln. eurų, o Europos investicijų bankas - iki 87 mln. eurų.
• 2014 m. rugpjūtį dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ pasirašė iki 870 mln. eurų vertės SGD tiekimo sutartį.
• 2014 m. spalio 27 d. laivas „Independence“ įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą, o kitą dieną atplaukė laivas, atgabenęs pirmąjį SGD terminalui skirtą bandomąjį dujų krovinį.
• 2014 m. gruodžio 3 d. terminalas pradėjo veiklą.
• 2014 m. gruodžio 23 d. į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis komercinis SGD krovinys. Dujovežis „Arctic Aurora“ atgabeno apie 140 tūkst. kub. m. SGD.
• 2018 m. gruodį Seimas leido iki 2024 metų pabaigos išpirkti SGD laivą-saugyklą.
• 2019 m. gruodį „Klaipėdos nafta“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) pasirašė 134,1 mln. eurų paskolos sutartį, skirtą sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus.
• 2020 m. kovą „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su NIB dėl iki 160 mln. eurų paskolos, skirtos SGD laivo-saugyklos įsigijimui.
• 2021 m. liepą „Klaipėdos nafta“ paskelbė SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pirkimo konkursą, tačiau jame nesulaukta nė vienos paraiškos.
• 2022 m. vasarį „Klaipėdos naftos“ akcininkai pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“ už 153,5 mln. JAV dolerių.
• 2022 m. spalį „Klaipėdos nafta“ paskelbė laivo operatoriaus mažiausiai 5 metams konkursą.
• 2024 m. kovą „Hoegh LNG Klaipėda“ ir „KN Energies“ pasirašė tai numatančią sutartį.
• 2024 m. gruodžio 6 d. laivą „Independence“ perduotas Lietuvai - „KN Energies“ Norvegijos kompanijai „Hoegh Evi“ už jį sumokėjo 138,04 mln. eurų, laivas įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre.

SGD terminalo reikšmė Lietuvai ir regionui

SGD terminalas turėjo tapti Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu. Terminalas į Klaipėdos uostą atplaukė 2014 m. spalio 27 d. Laivo išpirkimas sieks apie septindalį milijono eurų, tam yra gauta paskola iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB). Pagal sutartį, šią sumą Norvegijos bendrovei „KN Energies“ galės išmokėti iki 2044 m.

Energetikos ministerija taip pat yra ne kartą minėjusi, kad kai nuo „Lietuvos dujų“ bus atskirta dujų perdavimo sistema, ji su nuomojamu laivu turėtų būti sujungta į vieną valstybės valdomą įmonę.

„KN Energies“ vadovas D. Šilenskis yra sakęs, kad nuo „Independence“ atvykimo, atmetus išlaikymo išlaidas, jo sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams siekia apie 160 mln. eurų per metus. SGD terminalą įrašius į Lietuvos laivų registrą, šalies laivynas padidės net 30 proc. Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš Afrikos šalių - Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro.

„Independence“ naudojasi penkios valstybės - Lietuva, o taip pat kitos Baltijos jūros regiono šalys - Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų. Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį.

Esant poreikiui, laivas-saugykla „Independence“ gali visiškai patenkinti Lietuvos dujų rinkos paklausą. Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus. Dujų sistemos operatorės „AmberGrid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 TWh dujų.

R. Masiulis teigė, kad, pavyzdžiui, su latviais būtų galima dirbti prie naujo projekto su požeminėmis saugyklomis: „Jie turi gerą geologinį pranašumą požeminiams vamzdynams. Jei būtų pradėtas toks bendras projektas, tai būtų dar didesnis nei suskystintų gamtinių dujų terminalo“.

Kritika ir diskusijos dėl SGD terminalo

Tačiau diskusijos dėl „Independence“ netyla iki šių dienų, nors rudenį terminalas švęs savo dešimtąjį gimtadienį. Daugelis kritikų pastebi, kad nors SGD terminalo Lietuvai tikrai reikėjo, jį gaunant padarėme visus klaidingus ėjimus. Laivą nuomojome, o ne pirkome, tad milžiniškus pinigus leidome ištisą dešimtmetį. Be to, galėję sutaupyti ir SGD terminalą įsirengti drauge su kaimynėmis, viską panorome daryti sparčiau ir brangiau vieni. Pastebima ir tai, kad tariama energetinė nepriklausomybė tikrai nesumažino kainų, veikiau priešingai, jas tik kitaip išskirstė vartotojams, o įtarimų kelia ir tai, kad įmokas už SGD terminalą Lietuva galimai moka „ofšorams“ Bermuduose.

Primename, kad KN akcininkai dar 2022 m. pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“. Lietuvos nuosavybe laivas-saugykla pilnai taps šių metų pabaigoje.

SGD prireikė dėl Rusijos politikos mums siūlyti aukštas kainas. Iki „Independence“ Lietuvai vienintelis gamtinių dujų tiekėjas buvo valstybinė Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“. Ji Lietuvai siūlė bene aukščiausią kainą rinkoje.

Už „Independence“ pasisakantys ekspertai teigia, kad pradėjus naudoti laivą-saugyklą, Lietuva įgijo derybinį svertą, tad gamtinių dujų kaina susivienodino su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu. Taigi, jei nebūtume turėję „Independence“, tikėtina, kad būtume ir toliau mokėję apie 40 proc. didesnę gamtinių dujų kainą nei ES vidurkis.

Tačiau jau prieš keletą metų pastebėta, kad štai „Achema“ už savo atsigabentas dujas iš to paties norvegų tiekėjo moka gerokai pigiau nei „Ignitis“, kuris norvegiškas dujas perka pagal iš anksto sutartimi nustatytą kainą, o jas Lietuvos vartotojams parduoda pagal vidutinę rinkos kainą. Net buvo pasirodžiusios kalbos, kad „Ignitis“ norvegų tiekėjams kasmet permoka apie 25-35 mln. eurų. Taigi, visa tokia perkoma tarsi yra perkeliama visiems šalies gamtinių dujų naudotojams ir vartotojams ant pečių. Tai jau neatrodo kaip tokia didelė energetinė nepriklausomybė.

Politikas Artūras Skardžius yra teigęs, kad SGD terminalas yra tikra šio amžiaus afera, tikriausiai prilygstanti „Mažeikių naftos“ atidavimui „Williams“. Politikas A. Skardžius dėmesį atkreipė ir į kitą aferos dalį, kuri yra sutartis su norvegų kompanija „Statoil“. Ji pasirašyta jau pradėjus terminalui veikti, o dujų pirkimo aprašas buvo priimtas po rinkimų 2012 m.

O apie tam tikras su „Independence“ susijusias aferas yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis dar 2020 m. atkreipė dėmesį į tai, kad įmokas už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Lietuva moka „ofšorinei kompanijai“ valstybėse, kurios taiko itin žemus arba 0 proc. pelno ir pajamų mokesčių tarifus.

SGD terminalo kaina ir finansiniai aspektai

Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ buvo pastatytas Pietų Korėjoje, „Hyundai Heavy Industries“ laivų statykloje. Statybos darbai oficialiai pradėti 2012 m. rugsėjį, o 2014 m. vasarį laivas pakrikštytas „Independence“ vardu. Tų pačių metų gegužę laivas išplaukė iš Korėjos, o spalio 27 d. triumfuojančiai įplaukė į Klaipėdos uostą.

Pagal sutartį su „Höegh LNG“, Lietuva kasdien mokėjo ~168,5 tūkst. eurų už laivo nuomą. Tai sudaro apie 61,5 mln. eurų per metus arba ~614 mln. eurų per 10 metų. Ši suma apima ne tik patį laivą, bet ir įgulą, techninę priežiūrą bei operavimą, kuriuos taip pat teikė nuomotojas. Kiti išlaikymo kaštai - terminalo eksploatacija, infrastruktūros priežiūra, kuras - kasmet sudarydavo dar dešimtis milijonų. Skaičiuojama, kad bendras metinis Klaipėdos SGD terminalo biudžetas siekė apie 86-90 mln. eurų.

Nepaisant to, jog terminalas jau oficialiai tapo Lietuvos nuosavybe, svarbiausias klausimas taip ir liko neatsakytas - kodėl buvo priimti tokie brangūs ir atrodytų visiškai nelogiški sprendimai. Tiesa, pagrindinis SGD terminalui skiriamų lėšų šaltinis buvo SGD terminalo priedas dujų tarife, kitaip vadinamas saugumo dedamąja, kurią moka visi dujų vartotojai. O pati didžiausia finansinė našta teko didžiausiam dujų vartotojui - Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.

Išpirkimui finansuoti dar 2020 m. buvo pasirašyta 160 mln. eurų paskolos sutartis su Šiaurės investicijų banku. Taip pat anksčiau, 2019 m., paimta ~134 mln. eurų paskola siekiant sumažinti kasmetinius išlaikymo kaštus, perskirstant naštą ilgesniam laikotarpiui.

Pasak A. Skardžiaus, iš viso per 2014-2024 m. Lietuvos vartotojai už terminalo išlaikymą sumokėjo apie 0,9-1 mlrd. eurų. Jau yra paskaičiuota, kad galutinė „Independence“ kaina Lietuvai viršys 1,3 mlrd. eurų, nors tokio pat tipo naują laivą šiandien rinkoje būtų galima nupirkti už ~220 mln. eurų - t. y. projektas kainuos beveik 1 mlrd. eurų brangiau.

Pagrindiniai SGD terminalo finansavimo šaltiniai:

• Skolintos lėšos.
• 2013 m. liepos 9 d. „Klaipėdos nafta“ sudarė paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl 87 mln. eurų (300 mln. litų) paskolos suteikimo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti.
• 2013 m. vasario 6 d. „Klaipėdos nafta“ pasirašė 120 mln. litų banko sąskaitos kredito (indėlio pereikvojimo) sutartį su „Nordea Bank Finland Plc“.

SGD terminalo sąnaudos:

• SGD terminalo infrastruktūros investicijos.
• Visi uosto parengiamieji, krantinės statybos darbai.
• Laivo-talpyklos su dujinimo įranga 10 metų nuoma.
• Bendra investicijų ir kaštų suma siekia 2,1 milijardo litų (be pridėtinės vertės mokesčio).

Alternatyvūs sprendimai ir regioninis bendradarbiavimas

Čia reikėtų pažymėti, kad dar projektavimo stadijoje buvo svarstomi įvairūs keliai, kaip užsitikrinti dujų tiekimą. Viena alternatyva - regioninis terminalas su ES parama. Tačiau, kaip minėta, Briuselio vertinimu toks objektas Lietuvoje būtų per brangus, tad parama nukreipta kitur. Estija ir Latvija siūlė statyti terminalą pas save (Taline ar Paldiskyje Estijoje, arba Skultėje Latvijoje). Tačiau deryboms stringant Lietuva nusprendė nebelaukti ir nuskubėjo SGD terminalo keliu viena, be jokių pagalbininkių.

Kitas variantas - dujų jungtys su Lenkija ir Latvija. 2022 m. baigtas tiesti dujotiekis į Lenkiją (GIPL) iš tiesų dabar leidžia importuoti dujas ir iš kitų šaltinių, tačiau 2014 m. tokios jungties dar nebuvo. Buvo galima likti laukti vien jungčių, tačiau politikai to nenorėjo, nes būtų tekę ir toliau pirkti dujas vien iš „Gazprom“.

Estija ir Suomija nusprendė bendrai nuomotis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą. Terminalo nuoma kainuos 10 mln. eurų per metus, o kitos plaukiojančio terminalo nuomos išlaidos, kaip planuojama, bus pasidalijamos remiantis šalių dujų suvartojimo apimtimis: Suomija per metus suvartoja apie 23 TWh dujų, o Estija - maždaug 5 TWh.

Jeigu Estija ir Suomija už nuomojamo terminalo nuomą kasmet gali pakloti per 10 mln. eurų, Lietuva už savąjį „Independence” terminalą moka daugiau ne 50 mln. eurų per metus: dar 2018 m. paskelbta, kad Lietuva už terminalą per metus sumoka 56 mln. eurų.

2022 m. pusę SGD terminalo ilgalaikių 10-ies metų pajėgumų KN paskyrė Latvijos ir Lenkijos energetikos kompanijoms. Tai reiškia, kad gali susidaryti ir tokių situacijų, kai Lietuvai dujas per terminalą pardavinės kitų valstybių tarpininkai, nors Lietuva pati galėjo pardavinėti dujas laisvoje rinkoje.

tags: #nuoma #uz #suskystintu #duju #terminala