Pavasario laukiame nekantraudami - atšilę orai leidžia mums džiaugtis gamta ir grynu oru. Tiesa, pavasaris ne visiems yra džiaugsmingas. Pražydę augalai šiltuoju sezonu kai kuriems reiškia nepatogumus - varvančią nosį, ašarojančias akis. Alergijos kankina dažną iš mūsų, tačiau iš tiesų, alergijos simptomus bet kada gyvenime gali pajusti ir tie, kurie anksčiau šios problemos nejuto.
Jei anksčiau alergiškų žmonių būdavo vienetai, tai šiandien alergija skundžiasi vis daugiau žmonių. Manoma, kad po keliolikos metų Europoje tam tikra alergijos forma sirgs kone pusė jos gyventojų. Kodėl kyla alergijos simptomai ir ar galima jų išvengti?
Alergija yra dažna ir nemaloni būklė, kelianti daug nepatogumų ir sumažinanti gyvenimo kokybę. Alergija atsiranda tada, kai organizmas ima reaguoti į tam tikrą medžiagą - alergeną, ir jį priima, kaip pavojų. Nors pati alergija nėra liga, ji gali sukelti įvairias ligas, kartais - pavojingas gyvybei (astma, anafilaksinis šokas).
Kas Yra Alergija?
Alergija yra imuninės sistemos sutrikimas, organizmo gynybinė reakcija. Alergija atsiranda kaip organizmo atsakas, pernelyg stipri ir netinkama imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas. Nors šios medžiagos daugeliui nekenksmingos, alergiškų žmonių organizmas jas klaidingai priima kaip pavojingus svetimkūnius ir ima gintis.
Medžiagos, kurioms atsiranda padidėjęs imuninės sistemos jautrumas, vadinamos alergenais. Alergija skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingais simptomais ir paveikti skirtingus organus - odą, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą ar net širdį ir nervus.
Alergijos Priežastys Ir Veiksniai
Alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jos susijusios su genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais. Jei tėvai, ar bent vienas iš jų, yra alergiški, jų vaikui yra didesnė tikimybė turėti alergiją, kartais nebūtinai tą pačią.
Tačiau ne visada alergija pasireiškia nuo gimimo - ji gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape. Mus supanti aplinka taip pat gali turėti įtakos alergijų išsivystymui. Pavyzdžiui, tam tikri organizmą provokuojantys veiksniai - gyvenimas mieste, oro tarša, rūkymas ar stresas, gali didinti alergijos riziką.
Į organizmą patekus tam tikrai medžiagai, kartais jame kyla gynybinė reakcija, ima gamintis antikūnai ir organizmas sujautrėja. Tuomet, kai organizmas vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, imuninė sistema aktyvuojasi ir išskiria įvairius uždegiminius mediatorius, tokius kaip histaminas. Šie mediatoriai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, sklandaus audinio susitraukimą ir sekreciją iš gleivinių.
Alergijų priežastys ir gydymo būdai
Alergijos Simptomai
Alergijos požymiai priklauso nuo to, kokiu būdu alergenas patenka į organizmą ir kokie organai yra paveikti. Alergeno pakliuvus per virškinamąjį traktą dažnesni simptomai - pilvo skausmas, viduriavimas ir vėmimas. Tokiais atvejais galimi ir simptomai ant odos - bėrimas, niežulys, tačiau jie dažnesni alergenui tiesiogiai liečiantis su oda.
Alergijos simptomai gali būti lengvi ar sunkūs. Sunkiausia alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas, kuris gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, kraujospūdžio kritimą ir sąmonės netekimą. Pajutus alergijos simptomus ar įtarus alerginę reakcija, būtina kreiptis į gydytoją.
Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia būnant tam tikroje aplinkoje arba tam tikru sezono (pvz., pavasarį) ar paros metu (pvz., naktį, ankstyvą rytą). Alerginėms ligoms būdingas simptomų pasikartojimas. Pastebėjus besikartojančius minėtus simptomus ar pasireiškus jiems itin stipriai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą.
Dažniausi Alergijos Simptomai:
- Čiaudulys, vandeninga sloga, nosies užgulimas, niežėjimas, uoslės praradimas.
- Akių paraudimas, ašarojimas.
- Bėrimai, patinimai, odos niežulys.
- Sausas kosulys, dusulys.
- Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmai.
- Galvos skausmai, svaigimas, sumažėjęs kraujospūdis.
Anafilaksinis Šokas
Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Skiriamos lėto ir greito tipo alerginės reakcijos, kurių pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tai greitai besivystanti, prasidedanti pirmos valandos bėgyje alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose: kvėpavimo takuose, odoje bei širdies-kraujagyslių sistemoje.
Itin svarbu anafilaksiją atpažinti ir imtis skubių jos suvaldymo priemonių. Dažniausiai anafilaksinės reakcijos simptomai: kūno bėrimas ar/ir tinimas, dusulys, švokščiantis kvėpavimas, bendras silpnumas, stipriai sumažėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, kartais ir sąmonės praradimas.
Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, pirmoji pagalbos priemonė - epinefrino (kitaip - adrenalino) autoinjektorius. Jį gydytojas alergologas išrašo aukštą tokių reakcijų riziką turintiems pacientams.
Adrenalinas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti pavojingą anafilaksinę reakciją ir padėti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę.
Alergijos Formos
Skiriamos kelios pagrindinės alergijų formos - alergija maistui, įkvepiamiems alergenams, sezoninė alergija (alergija žiedadulkėms), alergija cheminėms medžiagoms.
Dažniausios alerginės ligos:
- Alerginis rinitas
- Astma
- Atopinis ir alerginis kontaktinis dermatitas
- Dilgėlinė, kurią kartais lydi angioedema (veido patinimas)
- Anafilaksinis šokas ir kt.
Alergijos Diagnostika
Pajutus alergijos simptomus ar įtarus alerginę reakcija, būtina kreiptis į gydytoją. Šeimos gydytojas jus apžiūrės, ir įvertinęs jūsų būklę, patars, kaip elgtis toliau, paskirs tolimesnius tyrimus ar gydymą.
Bet koks alergijos nustatymas prasideda nuo anamnezės - paciento apklausos apie alergiją, jos simptomus, simptomų trukmę, taip pat gyvenimo būdą. Taip pat svarbu sužinoti paciento šeimos istoriją, kitas alergijas.
Alergijai nustatyti pasitelkiami laboratoriniai tyrimai. Gali būti pasitelkiamas kraujo tyrimas. Jo metu tiriama bendroji Imunoglobulino E (IgE) koncentracija kraujyje bei specifiniai IgE antikūnai prieš konkretų alergeną. Kitas dažnas laboratorinis tyrimas yra odos bandymo tyrimas alerginiais mėginiais, kurio metu ant odos lašinamas tirpalas su alergenu arba odoje padaroma nedidelė žaizdelė su alergenu. Tai neskausmingas, greitas ir informatyvus alergijos nustatymo metodas.
Alergologas yra gydytojas specialistas, kuris turi specialią kvalifikaciją diagnozuoti ir gydyti alergines ligas. Tačiau ne visada reikalinga jo konsultacija norint nustatyti ar gydyti alergiją. Atpažinti pagrindinius alergijos simptomus ir skirti simptominį gydymą, gali ir šeimos gydytojas. Gydytojas alergologas yra reikalingas tada, kai nėra aiški alergijos priežastis ar reikalinga išsamesnė analizė.
Nustatyti alergiją gali ir kiti specialistai, priklausomai nuo to kokius organus yra paveikusi alergija - dermatologas jeigu tai oda; pulmonologas jeigu tai kvėpavimo takai; gastroenterologas jeigu tai virškinimo sistema; kardiologas jeigu tai širdis ir kraujagyslės ir kt.
Alergijos Gydymas
Alergijos gydymui daug įtakos turi tai, koks yra alergijos tipas, kurie organai yra paveikti, kiek stiprūs yra alergijos požymiai. Taip pat, alergijos gydymas priklauso ir nuo paciento individualių ypatumų.
Alerginių ligų gydymas gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo. Simptomų kontrolei ir mažinimui gali būti skiriami vaistai, slopinantys alergijos simptomus ar sukeliamą uždegimą (tabletės, lašai, purškalai, tepalai ir kt.).
Pagrindiniai Alergijos Gydymo Būdai:
- Alergeno vengimas. Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis norint sumažinti ar pašalinti alergijos požymius. Jei alergenas yra žinomas, reikia stengtis kiek įmanoma sumažinti kontaktą su juo arba visiškai jo išvengti.
- Simptominis gydymas. Tai yra antrasis žingsnis, padedantis slopinti imuninės sistemos reakciją į alergeną ir mažinantis alergijos požymius. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį ir mažina alergijos požymius - niežulį, paraudimą, patinimą ir kt. Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami tablečių, sirupo ar lašų pavidalu arba tepami ant odos kaip tepalai ar kremai. Taip pat gali būti skiriami kortikosteroidai, turintys stiprų priešuždegiminį poveikį ir mažina bronchų spazmus. Kortikosteroidai gali būti vartojami įkvėpus (inhaliacijomis), įpurškus į nosį (nazaliniu purkštuku) arba tepant ant odos.
- Specifinė imunoterapija. Specifinė alergenų imunoterapija pasitelkiama norint išgydyti alergiją arba sumažinti jos pasireiškimą ilgalaikiu požiūriu. Jos metu sukeliama tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus. Tai daroma palaipsniui didinant alergeno dozę organizme.
- Intraveninė terapija. Intraveninė terapija taip pat yra puikus būdas alergijai gydyti. Jos metu vitaminai, mineralai ir maisto medžiagos tiekiamos tiesiai į kraują ir taip medžiagos yra įsisavinamos greičiau ir efektyviau. Intraveninė terapija stiprina organizmą įvairiais vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis, todėl organizmas efektyviau kovoja su alergenais ir neleidžia susidaryti uždegimui.
Vis labiau populiarėja ir alergijos gydymas personalizuota alergenų specifinė imunoterapija. Šis gydymo būdas žymiai pagerina sergančiųjų alerginėmis ligomis gyvenimo kokybę, sumažina ilgalaikes gydymo sąnaudas dėl pastebimai sumažėjusio ar išnykusio poreikio vartoti alergijos simptomus mažinančius vaistus ir užkertantis kelią alerginių ligų progresavimui. Naudojant šį metodą, imuninė sistema pratinama prie konkretaus alergeno, skiriant jį pastoviu ritmu bei pastovia koncentracija ilgą laiką, siekiant sukelti imuninę toleranciją. Specifinė alergenų imunoterapija gydo ne simptomus, o jos priežastį.
Jį taikant, galima visiškai išgydyti alergiją įkvėpiamiems alergenams (dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiams, naminiams gyvūnams).
Kaip Išvengti Alergijos Simptomų:
- Žinojimas - kam esate alergiški ir koks gydymas Jums tinkamiausias.
- Laikytis atokiau nuo to, kas sukelia reakciją.
- Atidžiai perskaitykite maisto produktų etiketes ir klausinėkite valgydami.
- Jei esate alergiški dulkėms, galite sumažinti jų simptomus namuose įsirengę tinkamus oro filtrus, profesionaliai išvalę oro kanalus ir reguliariai valydami dulkes.
- Grįžus iš lauko, rekomenduojama nusiplauti rankas, praplauti nosį ir akis, kad būtų pašalinti galimi alergenai.
- Vengti atidarinėti langus, kad žiedadulkės nepatektų į namus.
- Naudoti specialią programėlę (app), kuri stebi žiedadulkių koncentraciją, kad žinotumėte, kada lauke yra didesnė rizika.
- Jei reikia, dėvėti respiratorius, ypač kai žiedadulkių koncentracija aukšta.
- Namų aplinką galima apsaugoti nuo žiedadulkių naudojant specialius filtrus, kurie sumažina žiedadulkių patekimą į patalpas.
Alergijos Sukeliamos Ligos
Alergijos sukeliamos ligos yra įvairios ir gali turėti įtakos įvairioms kūno sistemoms. Štai kelios dažniausios alergijos sukeliamos ligos:
Dilgėlinė
Dilgėlinė - tai alerginė liga, kuri gali pasireikšti ant odos labai netikėtai. Ji pasireiškia alerginiu bėrimu, niežuliu, paraudimu, ar net įvairios formos pūslėmis bei angioedema (poodžio bei gleivinių patinimas). Dilgėlinė pasižymi dviem formomis: ūmia ir lėtine. Ūmioje formoje simptomai gali savaime išnykti per kelias minutes ar valandas, tuo tarpu lėtinėje formoje simptomai gali užsilaikyti net metus ir šiuo atveju gali prireikti atitinkamo gydymo.
Atopinis (Kontaktinis) Dermatitas
Atopinis (kontaktinis) dermatitas - tai odos liga, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su alergenais arba dirgikliais. Kontaktinis dermatitas išsivysto po sąlyčio su tam tikromis medžiagomis, pvz., chemikalais, dažais, kosmetika ar augalais. Kai dirginanti medžiaga patenka į kontaktą su odos paviršiumi, ji sukelia uždegimą ir odos reakciją. Imuninė sistema atpažįsta šią medžiagą kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, kurie sukelia uždegimines reakcijas audiniuose.
Akių Konjuktyvitas
Akių konjuktyvitas - tai uždegiminė būklė, kuri paveikia akių konjunktyvos membraną. Konjunktyvitas gali būti alerginio ar infekcinio pobūdžio. Konjunktyvitas dažniausiai sukelia imuninės sistemos reakciją į tam tikrus alergenus, pvz.: žiedadulkes, dulkių erkutes, gyvūnų epidermio skilimą arba tam tikrus maisto produktus.
Alerginis Rinitas
Alerginis rinitas - tai uždegiminė reakcija nosies gleivinėje, kuri atsiranda dėl organizmo jautrumo tam tikriems alergenams. Kai asmuo su alerginiu rinitu įkvepia arba kontaktuoja su alergenu, imuninė sistema suaktyvėja ir pradeda gaminti antikūnus, vadinamus IgE. Šie antikūnai susijungia su histaminą turinčiomis ląstelėmis nosies gleivinėje, sukeldami uždegimi...