Skolų išieškojimas yra ganėtinai nemalonus procesas. Visgi, gyvenime pasitaiko situacijų, kai pasiskolintų pinigų grąžinti paprasčiausiai nepavyksta. Tuomet dauguma kreditorių dažniausiai kreipiasi į antstolius. Tokiu atveju, su pastaraisiais rekomenduojama bendradarbiauti - tai padės išvengti papildomų nuostolių ir poveikio priemonių.
Visgi, daugumai su skolų išieškojimu susidūrusių asmenų kyla labai natūralus klausimas: ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą? Deja, bet trumpas atsakymas yra taip.
Turto areštas - tai priverstinis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimas arba apribojimas. Pastarasis gali būti taikomas ganėtinai skirtingais atvejais. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą.
Turto areštas turi du pagrindinius tipus - priverstinio vykdymo arba laikinosios apsaugos. Taigi, pati procedūra dažniausiai skiriasi, atsižvelgiant į jos rūšį.
Laikinosios apsaugos areštas dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų. Ką tai reiškia? Na, pavyzdžiui, turto padalijimo atveju, savininkas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims. Siekiant to išvengti, areštas būna taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė.
Tuo tarpu, priverstinis vykdymas beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis. Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis. Be jokios abejonės, pastarasis taip pat šį įkainoja. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia ne tik į pastarojo nusidėvėjimą, bet ir rinkoje vyraujančias kainas. Be to, neretai klausiama skolininko ir skolintojo nuomonių.
Visgi, svarbu paminėti, kad areštuoti daugiau negu reikia išieškomai sumai negalima. Visgi, sugrįžkime prie pagrindinio klausimo - ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą? Kaip jau minėjome kiek anksčiau, taip. Nors egzistuoja tam tikros išimtys, dažniausiai antstolis pinigus gali išieškoti iš praktiškai bet kokio skolininkui priklausančio turto.
Nors dovanotas turtas nėra priskiriamas toms nuosavybės rūšims, iš kurių skolų išieškoti negalima, egzistuoja nemažai atvejų, kuomet turimi pinigai greičiausiai bus saugūs. Pasak Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio, antstoliui draudžiama išieškoti skolas iš motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų, taip pat laidojimo pašalpų.
Jūsų pinigai bus saugūs ir tuomet, jei gaunate tam tikrą sumą už tarnybines komandiruotes. Skolų išieškojimas taip pat netaikomas išmokoms, mokamoms pagal Šalpų pensijų įstatymą, našlaičių pensijoms, kompensacijoms už darbą, nukrypstant nuo normalių sąlygų. Be to, antstolis negali prisiliesti ir prie išeitinių išmokų.
Visgi, susidūrus su situacijomis, kai išieškojimas yra neteisėtas, vertėtų nelaukti bei kuo greičiau pateikti skundą. Pirmiausiai kreipkitės į patį antstolį.
Kaip panaikinti turto areštą?
Kai jau išsiaiškinome, ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą, tikriausiai kyla dar vienas natūralus klausimas - o kaip tą areštą panaikinti? Be jokios abejonės, viskas labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Visgi, norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, derėtų susisiekti su pastarąjį uždėjusia įstaiga. Kita vertus, kai kuriais atvejais galima kreiptis ir į teismą.
Visgi, svarbu paminėti, jog areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio šis buvo paskirtas.
Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn.
Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.
Vykdant nedidelių skolų - iki 100 eurų - išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.
Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.
Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.
Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.
Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.
Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.
Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita.
Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.
Ką daryti, jei antstolis areštavo daugiau, nei leidžiama?
Jei esate įsitikinęs, kad išieškojimas yra neteisėtas, vertėtų nelaukti bei kuo greičiau pateikti skundą. Pirmiausiai kreipkitės į patį antstolį.
Taip pat galite apskųsti antstolio veiksmus per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz turi pateikti ir teismui.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.).
Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Reikia pabrėžti, jog, remiantis įstatymais, antstolio areštuoto skolininkui priklausančio turto vertė negali būti didesnė nei išieškoma suma. Norint atlikti turto įkainojimą, antstolis turi vadovautis ne tik šio nusidėvėjimu, bet ir rinkos kaina. Kai kuriais atvejais atsižvelgiama ir į skolininko bei skolintojo nuomonę dėl esamos turto vertės.
Kai ilgai nerandama skolininko turto ir pajamų, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui.
Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni terminai.
Paveldėjimo ypatumai
Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. mirusių asmenų turto paveldėjimui Lietuvoje taikomas ne tik Civilinis kodeksas, bet ir Europos Sąjungos teisės aktas - sutrumpintai vadinamas Paveldėjimo reglamentu.
Norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pareiškime dėl palikimo priėmimo įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą. Palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris.
Palikimo priėmimo terminas Lietuvoje - trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo pagrindo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.
Testamentinis paveldėjimas turi prioritetą prieš paveldėjimą pagal įstatymą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai registruojami Testamentų registre.
Įpėdinis, turintis teisę paveldėti, tačiau to daryti nepageidaujantis, gali paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris.
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, t. y. jeigu testatorius nėra testamente palikęs konkretiems įpėdiniams konkrečių daiktų.
Sugyventinių teisės
Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį.
Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vienos šalies nuosavybe, neturėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.
Turto arešto eilė
Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė.
Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
Atsižvelgiant į tai, svarbu žinoti, kokia skola turi būti, kad antstolis areštuotų turtą. Jei turtas nekilnojamasis - skola turi būti 7 tukst.Lt. Patikslinu pirma komentara. 7 tukst. riba nustatyta turto pardavimui is varzytyniu (turint omenyje, kad NT yra vienintele gyv. vieta), o ne turto arestui. T.y. jei skolai padengti uztektu pvz. automobilio, antstolis pazeistu teises aktunuostatas,jei arestuotu pvz. automobili ir buta.
Kita aktuali informacija dėl dovanoto turto areštavimoReikia pabrėžti, jog, remiantis įstatymais, antstolio areštuoto skolininkui priklausančio turto vertė negali būti didesnė nei išieškoma suma. Norint atlikti turto įkainojimą, antstolis turi vadovautis ne tik šio nusidėvėjimu, bet ir rinkos kaina. Kai kuriais atvejais atsižvelgiama ir į skolininko bei skolintojo nuomonę dėl esamos turto vertės.
Kai kuriais atvejais galima kreiptis ir į teismą.
Šiems išreiškus abejonę dėl areštuotino turto nustatytos vertės, antstolis turi paskirti ekspertizę, kurios išvadomis remiantis yra nustatoma galutinė turto vertė.
Antstoliui areštavus dovanotą ar kitą turtą, skolininkas turi teisę reikalauti arešto panaikinimo. Tiesa, šis pageidavimas, išreikštas kreipimusi į areštą uždėjusį antstolį ar teismą, gali būti patenkintas tik tada, kai tam nebelieka teisinio pagrindo. Paprasčiau tariant, norint pasinaudoti arešto panaikinimo galimybę, pirmiausiai reikia grąžinti skolą.
Aktualu žinoti, jog antstolis, prieš pradėdamas skolos išieškojimo procesą, turi apie tai informuoti skolininką, išsiųsdamas teismo sprendimo įvykdymo raginimą gražiuoju. Tiesa, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 655 straipsniu, šis žingsnis gali būti praleidžiamas, jei teismo sprendimo įvykdymo terminai yra nurodyti vykdomajame dokumente arba atitinkamuose įstatymuose.
Taip pat būtinybės siųsti raginimą nėra, kai kalbama apie skubaus vykdymo bylas, bylas, susijusias su turto konfiskavimu bei 100 Eurų nesiekiančių sumų išieškojimo bylas.
Skolų išieškojimas iš sutuoktinių turto
Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.
Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.