Valstybinės Žemės Naudojimo Tvarkos Įstatymas Lietuvoje

Valstybinės žemės naudojimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, kurie nustato žemės paskirstymo, naudojimo ir priežiūros principus. Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius aspektus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu, įskaitant mokesčius už aplinkos teršimą ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Pagrindiniai Teisės Aktai ir Institucijos

Valstybinės žemės naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, kurių vienas svarbiausių yra Žemės įstatymas. Šis įstatymas nustato valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarką. Už įstatymo įgyvendinimą atsakingos įvairios institucijos, įskaitant:

• Nacionalinė žemės tarnyba
• Aplinkos ministerija
• Savivaldybės

Šiuo metu teisės akto suvestinės redakcijos turinio peržiūra tvarkoma.

Valstybinės Žemės Pirkimas ir Pardavimas

Valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau yra nustatytos tam tikros sąlygos ir prioritetai.Valstybinės žemės sklypai parduodami:

1. Jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus tam tikras išimtis.
2. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, - šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai (jų dalys) - jų naudotojams.
3. Jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), - tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.
4. Jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais - privačiais asmenimis, - šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais.

Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Valstybinės Žemės Nuoma

Didelė dalis Žemės įstatymo pataisų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.

Atsisakyta teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyta, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo gali būti sudaromas tik esant tam tikroms sąlygoms, o jų nesant sutartis negali būti keičiama ir turi būti skelbiamas naujas aukcionas.

Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodama šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę. Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.

Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį Žemės įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems statiniams eksploatuoti, suteikta teisė savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.

Numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais.

Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.

Taip pat numatytos nuostatos pagreitinančios ir palengvinančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą. Suformuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kurie nėra išnuomoti, bus įtraukti į nuomotinų žemės sklypų sąrašą. Tai leis asmenims pasirinkti norimą sklypą ir pagreitins nuomos procesą.

Taip pat patikslinta, kuomet žemės naudotojai atleidžiami nuo atlyginimo už galimybę statyti statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje.

Mokesčiai Už Aplinkos Teršimą

Mokestis už aplinkos teršimą Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau - įstatymas).

Mokesčio mokėtojai:

1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai.
2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (ar) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas.
4. Mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis moka sąvartyno operatorius.

Mokesčio objektas:

1. Iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti įstatymo 1 ir 2 prieduose;
2. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekti gaminiai, nurodyti įstatymo 3 priede, kurie buvo tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai kaip atskiri gaminiai, neįeinantys į kito gaminio sudėtį;
3. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos įstatymo 4 priede;
4. Mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams vežti, ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti įstatymo 5 priede;
5. Oro transporto priemonių, naudojamų keleiviams ir kroviniams vežti, kilimo ir tūpimo ciklai, nurodyti įstatymo 5 priede;
6. Sąvartyne šalintos atliekos, nurodytos įstatymo 8 priede;
7. Žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau - Registras).

Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto.

Mokestinis laikotarpis - mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Mokesčio lengvatos

Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti.

Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:

1. mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
2. mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, - už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.

Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.

Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.

Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą.

Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:

1. šalintas fosfogipso atliekas;
2. šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);
3. šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;
4. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąvartyne saugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas pašalintomis po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas.

Po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti, energetinę vertę turinčios atliekos, kurios iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo perduotos saugoti sąvartyne, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintos pašalintomis, apmokestinamos mokesčiu už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taikant tarifą, galiojusį šių atliekų perdavimo saugoti dieną.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir deklaruojamas ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.

Žemės Naudojimo Valstybinė Priežiūra

Žemės naudojimo valstybinė priežiūra yra vykdoma siekiant užtikrinti, kad žemė būtų naudojama pagal teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus.

Planiniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1-5 punktus.

Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, atlikdami tikrinamo objekto žemės naudojimo patikrinimą ir pastebėję gretimame ir (ar) kitame žemės sklype ir valstybinės žemės plote galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka atlieka neplaninį šio žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto žemės naudojimo patikrinimą, jeigu jį galima atlikti nepatenkant į šį sklypą ir valstybinės žemės plotą.

Neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.

Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Valstybinės Žemės Perdavimas Patikėjimo Teise

Valstybinė žemė gali būti perduodama patikėjimo teise savivaldybėms ir kitiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.

Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimo, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, projektas.

Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.

tags: #valstybines #zemes #naudojimo #tvarka #istatymas