Daugiabučių namų bendrijos susiduria su įvairiais teisiniais iššūkiais - nuo įstatų pakeitimų ir kasdienių dokumentų iki sudėtingų ginčų su gyventojais, rangovais ar kaimynais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos narys gali išstoti iš bendrijos, kokia teisinė pagalba reikalinga bendrijoms ir kokie yra ginčų sprendimo būdai.
Išstojimas iš Bendrijos
Daugiabučio namo savininkų bendrijos narys gali išstoti iš bendrijos. Tai padaryti reikia bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Įprastai užtenka parašyti ir įteikti prašymą bendrijos pirmininkui.
Svarbu atsiminti: Išstojimas iš bendrijos reiškia tik nenorą aktyviai dalyvauti - netenkama balsavimo teisės bendrijos narių susirinkimuose ir bendrijos nariams balsuojant raštu, o teisėtus bendrijoje priimtus sprendimus vis tiek reikia vykdyti visiems savininkams, taip pat ir dėl mokestinių įnašų.
Teisinė Pagalba Daugiabučių Namų Bendrijoms
Daugiabučių namų bendrijoms dažnai reikalinga teisinė pagalba įvairiais klausimais. Štai keletas sričių, kuriose teisininkai gali būti naudingi:
Dokumentų Rengimas ir Valdymas:
- Įstatų atnaujinimas ir įregistravimas Juridinių asmenų registre
- Susirinkimų šaukimų, protokolų ir sprendimų paruošimas
- Vidaus taisyklių rengimas dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, triukšmo, tvarkos
Teisinė Pagalba Valdybai ir Pirmininkui:
- Kasdienės teisinės konsultacijos sprendimų priėmimui
- Bendravimas su Registrų centru, savivaldybe, VMI, notarais
- Sprendimų vertinimas dėl techninės priežiūros, modernizacijos, renovacijos
Ginčų Sprendimas:
- Įsiskolinimų išieškojimas iš gyventojų
- Gyventojų skundai, prieštaravimai, piktybinis elgesys
- Atstovavimas teismuose ir ikiteisminėse institucijose
Rangovų ir Paslaugų Teikėjų Santykiai:
- Sutarčių su rangovais, valymo, priežiūros, šildymo tiekėjais rengimas ar peržiūra
- Pretenzijos dėl netinkamai atliktų darbų ar vėlavimų
- Derybos, teisminis atstovavimas
Dažniausiai Užduodami Klausimai ir Atsakymai
Daugiabučių namų savininkų bendrijoms dažnai kyla įvairių klausimų. Štai keletas iš jų ir atsakymai:
- Ar bendrija gali išieškoti įsiskolinimus iš gyventojų?
Taip. Pagal Civilinį kodeksą ir DNSB įstatus, nariai privalo mokėti bendrijos nustatytas įmokas. Esant skolai:
- Pirmiausia siunčiama rašytinė pretenzija;
- Jei nereaguojama - bendrija gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo;
- Sprendimą vykdo antstolis.
- Ar įstatai privalo būti keičiami pagal naujausią teisinį reguliavimą?
Taip. Jei keičiasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas ar kiti teisės aktai, įstatai turi būti atnaujinti. Taip pat juos rekomenduojama peržiūrėti, jei:
- Keičiasi valdymo struktūra ar įmokų sistema;
- Pradedami didesni projektai (pvz., renovacija).
Teisininkas padeda parengti naują redakciją ir užtikrinti registraciją Juridinių asmenų registre.
- Ar galima reikalauti, kad gyventojas pašalintų neteisėtai pastatytą statinį ar įrenginį (pvz., sandėliuką, tvorą)?
Taip. DNSB ar kiti gyventojai gali:
- Pateikti rašytinį reikalavimą;
- Kreiptis į statybos inspekciją;
- Galiausiai - į teismą dėl pašalinimo ir žalos atlyginimo.
- Ar DNSB gali pasitelkti teisininką nuolatiniam bendradarbiavimui?
Taip. Galime pasiūlyti:
- Vienkartines paslaugas (pvz., konsultacijos, dokumentų parengimas);
- Atstovavimą konkrečiuose ginčuose;
- Mėnesinę teisinę priežiūrą, kuria rūpinamasi visais teisiniais klausimais (planuojama, prognozuojama, ekonomiška).
- Kaip spręsti ginčus su paslaugų teikėjais (rangovais, valymo įmonėmis, šilumos tiekėjais)?
Svarbu turėti:
- Aišškiai suformuluotas sutartis;
- Raštiškus pretenzijų įrodymus (nuotraukas, protokolus, raštus);
- Profesionalią teisininko pagalbą derybose arba teisme.
Sprendimas gali būti greitesnis pasitelkiant ikiteisminę mediaciją.
- Ką daryti, jei gyventojas nuolat trikdo viešąją tvarką ar pažeidžia taisykles?
- DNSB gali turėti vidaus taisykles (dėl triukšmo, rūkomų patalpų, automobilių statymo ir kt.);
- Įspėti gyventoją raštu;
- Kviesti policiją dėl pažeidimų.
- Ar DNSB turi teisinę pareigą rengti metinius susirinkimus ir ataskaitas?
Taip.
Bendrijos Steigimas
Daugiabučių savininkams pirmiausia reikia surinkti iniciatyvinę grupę iš keleto asmenų. Suburta iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį administruoja savivaldybės paskirtas administratorius, jam būtina prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo pranešti apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą.
Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą ir vietą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo susirinkimo dienos. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą.
Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai), susirinkimo dalyvio parašas. Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų savininkui, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais.
Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus steigiamojo susirinkimo pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį.
Jungtinės Veiklos Sutartis (JVS)
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Savininkai pasirašydami JVS į visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų.
Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra nepatenkinti administratoriaus veikla, gali organizuoti susirinkimą dėl JVS. Sprendimą priima dauguma. Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis, išrenkamas įgaliotas asmuo. Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą pateikiama namo administratoriui ir savivaldybei. Namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo.
Netesminis Ginčų Sprendimas
Dėl neteisminio ginčų sprendimo galima kreiptis į Lietuvos respublikinius būsto valdymo ir priežiūros rūmus:
Stiklių g. 4, Vilnius
Tel. (8 5) 2611003, faks. (+8 5) 20120647, Mob. 8 673 85290
El. paštas: [email protected]
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau - Būsto rūmai) yra įsteigę Ginčų nagrinėjimo komisiją, kurioje neteismine tvarka yra nagrinėjami daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų (nuomininkų) skundai (ginčai), kylantys iš būsto valdymo ir priežiūros paslaugų teikimo srities bei vartotojų ginčai su kitų paslaugų teikėjais, kurie yra Būsto rūmų nariai ir subjektais nesančiais Būsto rūmų nariais, įskaitant ginčus, kurių viena iš šalių (arba abi šalys) yra Būsto rūmų nariai.
Valstybinės Žemės Nuoma
Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises. Svarbu paminėti, kad organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.
Prašymas išnuomoti valstybinės žemės sklypą, susirinkimo protokolas, žemės sklypo plano kopija (žemės sklypo dalių planas*) ir kiti dokumentai teikiami Administracijai vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. Vadovaujantis 2023 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-439 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr.
DNSB tiksliai žino (nes žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais), kokia teritorija yra priskirta jų administruojamam daugiabučiam namui, o tai suteikia teisę patiems nuspręsti dėl teritorijos tvarkymo, priežiūros, apželdinimo sprendimų bei naujų objektų statymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę: „nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: „statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. Automobilių parkavimo aikštelių projektavimas ir statymas vykdomas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
*Žemės sklypo dalių nustatymo planas yra būtinas tik tuo atveju, kai viename žemės sklype yra daugiau nei vienas savarankiškai funkcionuojantis statinys.
tags: #savivaldybe #isstoja #is #daugiabuciu #namu #bendriju