Turto arešto sekos eiga Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama turto arešto seka Lietuvoje, atsižvelgiant į teismų praktiką ir taikomą teisę. Straipsnyje nagrinėjami užsienio subjektų (kreditorių) jūriniai reikalavimai juridinių asmenų nemokumo procese, kai su reikalavimu susijęs turtas (laivas) areštuotas ir faktiškai yra Latvijos Respublikoje, o nemokumo byla iškelta ir laivas registruotas Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos teismas

Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl taikytinos teisės, sprendžiant užsienio subjekto (kreditoriaus) jūrinio reikalavimo tvirtinimo juridinių asmenų nemokumo procese klausimą, kai su reikalavimu susijęs turtas (laivas) teismo areštuotas ir faktiškai yra Latvijos Respublikoje, o nemokumo byla iškelta ir laivas registruotas Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo nutraukta atsakovės UAB „Arctic Fishing“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

2023 m. sausio 4 d. atsakovės nemokumo administratorius V. A. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,Arctic Fishing“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, išskirdamas kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti - nurodyti kreditorių reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 94 straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. neišskiriant jūriniais suvaržymais užtikrintų kreditorių reikalavimų.

Nemokumo administratorius, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2023 m. sausio 31 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB ,,Arctic Fishing“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą dėl 13 822 352,48 Eur sumos. Nurodė, kad jam nėra perduoti įmonės dokumentai, dėl to nėra galimybės patikrinti pateiktų finansinių reikalavimų su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais; gavęs papildomus dokumentus, tikslins kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, susijusį su pirmosios eilės kreditoriais. Pažymėjo, kad fizinių asmenų S. T., E. L., I. G., I. V. B., O. I., Y. S., A. D., S. P. finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo procese įsiteisėjusiomis nutartimis buvo pripažinti susijusiais su darbo teisiniais santykiais ir patvirtinti pirmąja eile, todėl bankroto procese jie taip pat tvirtintini pirmąja eile (prejudiciniai faktai). Fiziniai asmenys S. T., E. L., I. G., I. V. B., O. I., Y. S., A. D., S. P. nebuvo įdarbinti Lietuvos Respublikoje, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokos neskaičiuotinos.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir patvirtino BUAB ,,Arctic Fishing“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų pirmąja eile patvirtino Y. S. 11 754,78 Eur finansinį reikalavimą, A. D. 16 720,24 Eur finansinį reikalavimą, O. I. 16 720,24 Eur finansinį reikalavimą, I. V. B. 13 924,39 Eur finansinį reikalavimą, S. P. 14 682,93 Eur finansinį reikalavimą, S. T. 21 903,14 Eur finansinį reikalavimą ir E. L. 13 882,60 Eur finansinį reikalavimą; antrąja eile patvirtino Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Vervo“ 1 115 425,90 Eur finansinį reikalavimą ir Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA LZK“ 13 618,48 Eur finansinį reikalavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria pirmąja eile patvirtinti Y. S. 11 754,78 Eur finansinis reikalavimas, A. D. 16 720,24 Eur finansinis reikalavimas, O. I. 16 720,24 Eur finansinis reikalavimas, I. V. B. 13 924,39 Eur finansinis reikalavimas, S. P. 14 682,93 Eur finansinis reikalavimas, S. T. 21 903,14 Eur finansinis reikalavimas ir E. L. 13 882,60 Eur finansinis reikalavimas, antrąja eile patvirtinti Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Vervo“ 1 115 425,90 Eur finansinis reikalavimas ir Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA LZK“ 13 618,48 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Arctic Fishing“ bankroto byloje, ir šių kreditorių finansinių reikalavimų eilės tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Arctic Fishing“ kreditorių finansinius reikalavimus:

• Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Vervo“ 47 322,80 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais, ir 1 068 103,10 Eur reikalavimą, tenkinamą antrąja eile;
• Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA LZK“ 13 618,48 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais;
• Y. S. 11 754,78 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais;
• A. D. 16 720,24 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais;
• O. I. 16 720,24 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais;
• I. V. B. 13 924,39 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais;
• S. P. 14 682,93 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais;
• S. T. 21 903,14 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais;
• E. L. 13 882,60 Eur reikalavimą, užtikrintą jūriniais suvaržymais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas tik kreditorių Latvijoje registruotos įmonės „SIA Vervo“, Latvijoje registruotos įmonės „SIA LZK“, Y. S., A. D., O. I., I. V. B., S. P., S. T. ir E. L. prašymas patvirtinti finansinius reikalavimus. Ginčo dėl šių reikalavimų dydžių nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šių kreditorių reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais.

Teismas pažymėjo, kad, pagal JANĮ 94 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais, nėra išskirti. Dėl to byloje kilusiems klausimams išspręsti taikytinos 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau - 1993 m. Konvencija) nuostatos (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.13 straipsnio 1 dalis). Šią konvenciją Lietuvos Respublika ratifikavo 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu.

1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalis

Pagal 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, visi toliau nurodyti reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui užtikrinami jūriniais suvaržymais:

1. reikalavimai dėl atlyginimų ir kitų sumų, mokėtinų kapitonui, kapitono padėjėjams ir kitiems laivo įgulos nariams už jų darbą laive, įskaitant repatriacijos išlaidas ir jų vardu mokamas socialinio draudimo įmokas;
2. reikalavimai dėl žūties arba asmens sužalojimo sausumoje arba vandenyje, kai tai yra tiesiogiai susiję su laivo eksploatacija;
3. reikalavimai dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą;
4. reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų;
5. deliktiniai reikalavimai, kylantys dėl fizinės žalos ar nuostolių, kurie sukeliami eksploatuojant laivą, išskyrus reikalavimus dėl laive esančio krovinio, konteinerių ir keleivių daiktų praradimo ar apgadinimo.

Įvertinęs nurodytas teisės normas, teismas konstatavo, kad kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai pagal 1993 m. Konvenciją yra užtikrinti jūriniais suvaržymais, turi būti išskirti finansinių reikalavimų tenkinimo eilėje remiantis 1993 m. Konvencijoje įtvirtintu reguliavimu.

Teismas nustatė, kad fizinių asmenų Y. S., A. D., O. I., I. V. B., S. P., S. T. ir E. L. finansiniai reikalavimai yra kildinami iš buvusių darbo santykių su BUAB „Arctic Fishing“ šiai įmonei priklausančiuose laivuose, todėl, vadovaujantis 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies a punktu, šių kreditorių reikalavimai yra užtikrinti jūriniais suvaržymais.

Teismas nustatė, kad įmonės „SIA LZK“ reikalavimas kildinamas iš deliktinės atsakomybės, taip pat iš rinkliavų už laivo stovėjimą prisišvartavus jūrų uoste. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies d bei e punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tvirtinamas įmonės „SIA LZK“ 13 618,48 Eur reikalavimas, užtikrintas jūriniais suvaržymais.

Teismas pažymėjo, kad kreditorės „SIA Vervo“ reikalavimas yra kildinamas iš sutartinių teisinių santykių, t. y. šalys susitarė dėl laivo remonto darbų atlikimo. Vokietijos jūrų arbitrų asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo išnagrinėtas įmonės „AS Tosmares kuģubūvētava“ („JSC Tosmare Shipyard“) ir UAB „Arctic Fishing“ ginčas dėl tam tikrų nesumokėtų remonto išlaidų ir kitų išlaidų, patirtų dėl laivo „Jūros vilkas“, IMO Nr. 7814632, kai jis buvo remontuojamas laivų statykloje nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki spalio 31 d., o vėliau - prišvartuotas ten esančioje krantinėje iki 2017 m. birželio pabaigos. Arbitražas įmonės „AS Tosmares kuģubūvētava“ („JSC Tosmare Shipyard“) naudai priteisė iš UAB „Arctic Fishing“ 1 115 425,90 Eur.

2020 m. gegužės 26 d. įmonės „SIA Vervo“ ir „AS Tosmares kuģubūvētava“ („JSC Tosmare Shipyard“) sudarė cesijos sutartį, pagal ją įmonei „SIA Vervo“ buvo perduotos reikalavimų, kilusių Vokietijos jūrų arbitrų asociacijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo pagrindu į UAB „Arctic Fishing“, teisės.

Įvertinęs arbitražo sprendimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš visos 1 115 425,90 Eur priteistos sumos 47 322,08 Eur yra išlaidos už paslaugas, kol laivas buvo prišvartuotas laivų statykloje pagal 2016 m. lapkričio 1 d. sutartį Nr. 12119. Remiantis 1993 m. Konvencijoje įtvirtintu reguliavimu, reikalavimai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, neužtikrinami jūriniais suvaržymais. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad 47 322,08 Eur išlaidos susidarė už paslaugas, suteiktas laivo švartavimosi laivų statykloje laikotarpiu, teismas, vadovaudamasis 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies d punktu (reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų), laikė, jog ši reikalavimo dalis yra užtikrinta jūriniais suvaržymais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorė „SIA Vervo“ tvirtina, jog jos reikalavimas užtikrintas ne pagal 1993 m. Konvenciją, o remiantis Latvijos Respublikos nacionaliniais įstatymais - Latvijos Respublikos jūrų kodeksu ir Latvijos Respublikos komerciniu kodeksu. Įvertinęs Latvijos jūrų kodekso 33 straipsnį, teismas laikė, kad šiame kodekse įtvirtintas reguliavimas dėl reikalavimų užtikrinimo jūriniais suvaržymais atitinka 1993 m. Konvencijos reguliavimą. Tuo remdamasis, teismas padarė išvadą, kad 1 068 103,10 Eur dydžio reikalavimas, susijęs su laivo remonto darbams turėtomis išlaidomis, negali būti pripažintas užtikrintu jūriniais suvaržymais, todėl tvirtintinas kaip antrosios eilės reikalavimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Vervo“ atskirąjį skundą, 2023 m. birželio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 1993 m. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl jūriniais suvaržymais užtikrinto reikalavimo perleidimo ar perėjimo trečiajam asmeniui regreso (subrogacijos) tvarka tuo pačiu metu trečiajam asmeniui perleidžiama ar regreso tvarka pereina tokie jūriniai suvaržymai. Taigi, pradinei kreditorei „AS Tosmares kuģubūvētava“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus esamai kreditorei „SIA Vervo“ reikalavimo teises į BUAB „Arctic Fishing“, tuo pačiu metu įmonei „SIA Vervo“ perėjo ir jūriniai suvaržymai, jeigu jais buvo užtikrintos pradinės kreditorės reikalavimo teisės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorės „SIA Vervo“ 1 068 103,10 Eur finansinio reikalavimo dalis grindžiama laivo „Jūros vilkas“ remonto darbų atlikimo išlaidomis. 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas reikalavimų, kurie yra užtikrinami jūriniais suvaržymais. Reikalavimai dėl laivo remonto išlaidų nėra įtraukti į šį sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kreditorės „SIA Vervo“ 1 068 103,10 Eur dydžio reikalavimas nėra užtikrintas jūriniais suvaržymais pagal 1993 m. Konvencijos nuostatas.

Pasisakydamas dėl kreditorės „SIA Vervo“ argumentų, kad jos reikalavimas, kylantis iš eksploatacinės laivo priežiūros, yra užtikrintas jūriniu suvaržymu ir pagal 1993 m. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog 1993 m. Konvencijos 12 straipsnis („Priverstinio pardavimo padariniai“) reglamentuoja priverstinio laivo pardavimo padarinius, o ne reikalavimų pripažinimą užtikrintais jūriniais suvaržymais. Aptariamo straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad iš pardavus laivą gautų pajamų pirmiausiai sumokamos sąnaudos ir išlaidos, susidariusios dėl: 1) laivo arešto ar konfiskavimo; 2) vėlesnio laivo pardavimo. Šios sąnaudos ir išlaidos, susidariusios dėl laivo arešto ar konfiskavimo, taip pat dėl vėlesnio laivo pardavimo, inter alia (be kita ko), apima ir eksploatacinę laivo priežiūrą, t. y. būtinas eksploatacines išlaidas, patirtas areštuojant ar konfiskuojant laivą ir susidariusias nuo arešto arba konfiskavimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, priėjo prie išvados, kad kreditorės „SIA Vervo“ nurodytos 1 068 103,10 Eur laivo remonto, kuris buvo atliktas 2016 m. (t. y. dar iki atsakovės laivo arešto), išlaidos negali būti pripažintos eksploatacinėmis laivo išlaidomis 1993 m. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies prasme.

Vertindamas kreditorės „SIA Vervo“ argumentus, kad jos turimo reikalavimo užtikrinimas jūriniais suvaržymais yra patvirtintas užsienio valstybės, kurioje de facto (faktiškai) yra laivo buvimo vieta (nuo 2016 m.), teismo procesiniais sprendimais ir kad jos jūrinio reikalavimo privilegija taip pat kyla ir iš ginčo laivo buvimo vietos (ginčo laivo buvimo jurisdikcijos) teisės šaltinių, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Liepojos teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nutarė: užtikrinti potencialios ieškovės įmonės „AS Tosmares kuģubūvētava“ jūrinį reikalavimą prieš jį pareiškiant potencialiai atsakovei UAB „Arctic Fishing“ pareiškiant ieškinį, areštuojant UAB „Arctic Fishing“ priklausantį žvejybinį laivą „Jūros vilkas“ (valstybinis registracijos numeris LY 1616), stovintį įmonės „AS Tosmares kuģubūvētava“ teritorijoje, krantinėje Nr. 14A. Nurodytas teismo sprendimas buvo priimtas taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. siekiant užtikrinti būsimą ieškinį. Šis sprendimas savaime nepatvirtina kreditorės „SIA Vervo“ reikalavimo užtikrinimo jūriniu suvaržymu.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti ieškinį. Apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas praneša atitinkamai institucijai, kuri tvarko viešus registrus (šiuo atveju - Lietuvos jūrų administracijai). Tačiau byloje nėra duomenų, kad Liepojos teismas būtų pranešęs Lietuvos jūrų administracijai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien tai, kad ginčo laivas faktiškai yra Latvijos Respublikoje, nereiškia, jog kreditorės „SIA Vervo“ reikalavimas turi būti užtikrintas jūriniu suvaržymu remiantis Latvijos Respublikos įstatymais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

tags: #turto #arestas #seka #paskui #daikta