Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, atliekami objektyvūs patalpų mikroklimato parametrų matavimai bei išklausoma darbuotojų nuomonė, nustatomos probleminės darbo zonos, padedančios sukurti veiksmingą prevencijos priemonių planą, kaip išvengti arba sumažinti veikiančių veiksnių įtaką darbuotojų sveikatai.
Pagrindiniai mikroklimato parametrai
Pagrindiniai patalpų mikroklimato parametrai, turintys įtakos žmogaus savijautai ir darbingumui, yra šie:- Šiluminė spinduliuotė
- Oro temperatūra
- Santykinė oro drėgmė
- Oro judėjimo greitis
- Slėgis
Oro temperatūra ir drėgmė
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC, o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami.
Oro kokybė ir vėdinimas
Tiesa yra tokia, kad oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė turi ir lemiamos reikšmės mūsų darbingumui, mąstymo kokybei. Taigi kaip užtikrinti, kad žmonės savo darbo vietose jaustųsi maksimaliai komfortabiliai? Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas.
„Vienas iš svarbių faktorių, lemiančių darbingumą, yra anglies dioksido kiekis ore. Šviežiame ore vyraujantis CO2 tūris siekia beveik 0,04 procento. Nevėdinamose, ypač mažose ir greitai prikvėpuojamose patalpose jis drastiškai didėja. Pakankama vidaus oro kokybės riba laikomas 0,1 proc. CO2 kiekis tinkamam oro kokybės apibūdinimui. Pagal Lietuvos higienos normas reglamentuojamas 0,5 proc. ilgalaikio poveikio ribinis dydis. Tačiau esant tokiam ir didesniam CO2 kiekiui, žmogaus koncentracija, atliekant užduotis, mažėja, atsiranda mieguistumas. Viršijus šią ribą, gali atsirasti galvos skausmai, galvos svaigimas, bendras silpnumas ir kiti žalingi sveikatai veiksniai, - vardina M. Mickus. - Akivaizdu, jog tokiu atveju darbuotojo darbo efektyvumas nukenčia labai stipriai ir šviežio oro poreikis yra be galo svarbus.
Gold Just Did Something Strange! Watch What Happens Next!
Apšvietimas
Darbo vietų apšvietimas gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri.
Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Triukšmas
Triukšmas darbo aplinkoje gali neigiamai paveikti darbuotojų sveikatą ir darbingumą. Triukšmas apibūdinamas garso slėgiu ir garso intensyvumu. Klausą veikia garso slėgis. Triukšmo fonas išreiškiamas decibelais. Triukšmo fonas nusakomas garso slėgių santykiu.
Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
Triukšmas veikia ne tik klausą, bet ir kraujotakai, regėjimui, širdies darbui. Darbo vietose leistini triukšmo lygiai turi atitikti higienos normos reikalavimus, kad netrikdytų dirbančiųjų dėmesio bei netrukdytų bendrauti.
Vėsinimo ir vėdinimo sistemos
Labai ilgai buvome įpratę patalpas vėdinti ir vėsinti pačiu paprasčiausiu būdu - atidarant langus. Deja toks būdas niekada nebuvo ir nebus labai efektyvus tiek oro kokybės, tiek ir šilumos efektyvumo požiūriu.
„Problemos prasideda nuo netinkamo naujų inžinerinių sistemų naudojimo. Kai tik ateina vasara, atsiranda daug peršalusių žmonių dėl netinkamo vėsinimo sistemų naudojimo. Didesnių sistemų atveju, trūksta sąveikos tarp sistemas naudojančių ir jas prižiūrinčių žmonių, kuomet nustatoma per žema ar per aukšta tiekiamo oro temperatūra, netinkamas tiekiamo oro kiekis. Geras pavyzdys, kaip pavasariop naudojamasi naujais šildymo sprendimais. Naujose ar renovuotose viešųjų pastatų šildymo sistemose radiatoriai yra su termostatiniais ventiliais, tačiau dažnas naudotojas vis tiek atidaro langus patalpai atvėsinti ir ventilių teikiamo potencialo neišnaudoja.
„Nueiti į prekybos centrą ir nusipirkti vadinamąjį feną yra labai pigu ir paprasta. Galbūt dėl mažų investicijų taip dažnai ir daroma. Tačiau mūsų vasaros darosi kiek šiltesnės, pastatuose naudojama daugiau stiklo, o komfortą darbe vis labiau vertiname, todėl atsiranda poreikis alternatyvoms. Šiuo metu prieinamiausios iš jų yra freoninio tipo inverterinės sistemos, kurių darbas pagrįstas šilumos siurblio veikimu. Tokio tipo įranga vasarą vėsina, žiemą šildo, o darbuotojams suteikia galimybę laisvai kontroliuoti savo aplinkos temperatūrą. Minėtos sistemos iš esmės skiriasi tik savo apimtimi“, - pasakojo pašnekovas.
Pati paprasčiausia vėsinimo sistema yra split tipo kondicionierius. Jis susideda iš vidinės ir išorinės dalies, tarp kurių teka šaltnešis - freonas. Tokia įranga nesunkiai užtikrina vienos patalpos vėsinimo poreikį. Didesnėms patalpoms galima naudoti multi-split sprendimus, kuomet statomas vienas išorinis ir keli vidiniai įrenginiai. Tokia sistema tinkama nedidelių įmonių biurams, nes galima efektyviai kontroliuoti temperatūrą keliose skirtingose patalpose.
Dar tobulesnės yra vadinamosios VRV sistemos. Tokiu atveju pastatomi jau gerokai didesni išoriniai įrenginiai, įrengiamos varinių vamzdžių magistralės, kuriomis freonas paskirstomas per sudėtingesnę vamzdelių sistemą. Tokia sistema gali kontroliuoti viso pastato, kuriame yra daug kabinetų ir patalpų, temperatūrą. Tokias sistemas nesudėtinga integruoti į pastato BMS sistemas ir kontroliuoti jų darbo režimus net ir tuomet, kai patalpomis nesinaudojama.
M. Mickus visgi pataria nepainioti vėsinimo su vėdinimu. Šios dvi sistemos gali veikti išvien, bet savo esme skiriasi. Jau minėtos vėsinimo sistemos leidžia reguliuoti patalpų temperatūrą orui cirkuliuojant per vidinius agregatus, tačiau į patalpas netiekia lauko oro ir negerina jo kokybės.
„Vėdinimui yra atskiri sprendimai. Įprastai pagalbinėse patalpose ar lauke sumontuojama vėdinimo įranga. Prie jos jungiamas ortakių tinklas, kuriais į patalpas oras tiekiamas ir šalinamas iš jų. Jis pripažįsta, kad vėsinimo ir vėdinimo įranga šiandien iš esmės vis dar yra komforto klausimas. Net jeigu vėdinimo sistema su šilumogrąža ir turi aukštą, didesnį negu 80 proc. šilumos atgavimo koeficientą, nepaneigsi, kad tai gana brangus ir tiesiogiai neatsiperkantis sprendimas. Tai brangesnis sprendimas nei natūralūs vėdinimo kanalai ir langų varstymas. Kita vertus, investicija į komfortą gali duoti labai didelę grąžą, kurios iš karto gal net ir nepastebėtum.
„Ar įmanoma įvertinti, kiek kainuoja darbuotojų pasitenkinimas ir darbo efektyvumas? Investicijos juk per tai irgi sugrįžta. Tai požiūrio klausimas. Jeigu įmonė rengia darbuotojams išvyką ar vakarėlį, tai išlaidos ar skatinimo priemonė? Ar patogus darbo stalas, kėdė nėra privalomi dalykai užduotims atlikti tinkamai? Lygiai taip pat ir šviežias patalpų oras bei maloni temperatūra turėtų būti privalomu elementu darbo vietoje. Juk kai žmogus jaučiasi puikiai, kyla jo darbingumas ir darbdaviui teikiama nauda“, - įsitikinęs M.
Darbo vietų higieninis įvertinimas
Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.
Pamatuoti patalpos oro temperatūrą ar jo kokybę nesunku. Tačiau kaip įvertinti žmogaus pasitenkinimą šiais dalykais. Juk kiekvienas žmogus yra skirtingas, unikaliai vertinantis karštį ir šaltį.
Tyrimų duomenys
Šiame tyrime buvo atliktas sveikatos priežiūros įstaigos darbo vietų rizikos vertinimas. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti darbuotojų nuomonę apie mikroklimatinių darbo sąlygų sąsajas su darbuotojų sveikata. Apklausoje dalyvavo X sveikatos priežiūros įstaigos visi darbuotojai, atsako dažnis 90,5 procento.
Nustatyta, kad darbuotojai skundėsi sausu oru, gryno oro trūkumu, triukšminga ir per šilta darbo aplinka bei darbo aplinkos temperatūros svyravimu. Moterys dažniau nei vyrai jautė darbo aplinkos pokyčius, daugiau nusiskundimų darbo aplinka turėjo 40-60 m. amžiaus grupės respondentai, turintys 6-15 metų darbo stažą.
Visą darbo dieną patalpose praleidžiantys darbuotojai dažniau skundėsi temperatūrų pokyčiais, gryno oro trūkumu, per šiltomis patalpomis, akių sausumu bei nuovargiu, galvos skausmu. Respondentai, nurodę jog jų patalpose yra kompiuterinė ir (ar) medicininė technika, dažniau skundėsi temperatūrų pokyčiais, elektros iškrovomis bei per šiltomis patalpomis.
Darbuotojų skundai dėl mikroklimato parametrų
| Skundas | Dažnumas |
|---|---|
| Sausas oras | Dažnas |
| Gryno oro trūkumas | Dažnas |
| Triukšminga aplinka | Vidutinis |
| Per šilta aplinka | Vidutinis |
| Temperatūros svyravimai | Dažnas |