Lizingas - tai už mokestį suteikiama teisė tam tikrą laikotarpį valdyti ir naudoti turtą. Lizingo gavėjas (nuomininkas, naudosiantis tą turtą; fizinis ar juridinis asmuo) išsirenka turtą, kurį lizingo davėjas (nuomotojas; dažniausiai prie banko įkurta finansų institucija) įsigyja savo vardu.
Tarp davėjo ir gavėjo pasirašoma lizingo sutartis, gavėjas turtą apdraudžia davėjui priimtinoje draudimo bendrovėje atkuriamąja verte, davėjas pasirašo su gavėju turto perdavimo aktą.
Bendra lizingo įmokų suma susideda iš:
- Amortizacinių atskaitymų (finansinio lizingo amortizaciniai atskaitymai lygūs turto balansinei vertei)
- Palūkanų už kredito išteklius, kuriuos lizingo davėjas išleido turtui įsigyti
- Komisinio mokesčio už turto perdavimą
- Turto draudimo įmokų (jei draudžia davėjas)
- Sutartyje numatytų kitų išlaidų
Lizingo davėjas prisiima gavėjo nemokumo riziką, dažniausiai nereikalaudamas įkeisti kito turto. Lizingo operacijose gali dalyvauti ir tarpininko funkcijas atliekanti brokerinė įmonė.
Gali būti sudaroma lizingo sutartis kiekvienam konkrečiam turtui arba bendra sutartis, apimanti besitęsiančius sandorius (neatsižvelgiant į valdomą ir naudojamą turtą). Finansiniu požiūriu skiriamas finansinis lizingas, veiklos nuoma bei pardavimas ir atpirkimas.
Finansinis Lizingas (Išperkamoji Nuoma)
Finansinis lizingas (dar vadinamas kapitalo lizingu arba išperkamąja nuoma) - nustatytas terminas artimas arba lygus naudingam turto ekonominio eksploatavimo laikotarpiui, sutartis negali būti atšaukta. Išperkamasis turtas įtraukiamas į lizingo gavėjo balansą ir skaičiuojamas turto nusidėvėjimas, bet tikruoju savininku lieka lizingo davėjas, kuris tik finansuoja turto įsigijimą.
Lizingo gavėjas sumoka visas kitas išlaidas (įskaitant eksploatacines išlaidas ir mokesčius anuitetiniais mokėjimais) ir pasibaigus nustatytam terminui įgyja teisę išsipirkti turtą už numatytą kainą arba, jei sumokėta visa turto vertės suma (vadinamasis visiškai sumokėtasis lizingas), įgyti nuosavybės teisę į turtą. Nuo turto perėmimo datos (pagal turto perdavimo aktą ar kitą dokumentą) lizingo gavėjas perima visą su turto praradimu, gedimu susijusią riziką, prisiima visas turto eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas išlaidas.
Veiklos nuomos lizingas (teisiškai tapatinamas su nuoma; būdinga išplėtota išperkamojo turto antrinė rinka) sudaromas trumpesniam nei išperkamojo turto ekonominio tarnavimo laikotarpis terminui. Turtas apskaitomas lizingo davėjo (jam tenka su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda) balanse. Veiklos nuoma gali būti nutraukta bet kuriuo metu, jeigu turtas (pvz., įranga) susidėvi arba tampa nereikalingas.
Pasibaigus sutarčiai išperkamasis turtas lieka lizingo davėjo nuosavybė, o lizingo gavėjas tą turtą grąžina davėjui, nuomoja naują turtą, pratęsia lizingo sutartį arba išperka turtą už likutinę vertę. Šios rūšies lizingas patrauklus įmonėms, kurių veikla yra sezoninio pobūdžio, t. p. jei jos nenori įsigyti daug ilgalaikio turto. Lizingo gavėjas išvengia turto rinkos vertės sumažėjimo rizikos.
Parduodant ir atperkant turtą lizingo gavėjas parduoda turimą turtą (dažniausiai nekilnojamąjį) lizingo davėjui ir iš jo išperka per ilgesnį laikotarpį.
Pagal sandorio subjektus skiriamas vidinis (visi sandorio subjektai yra tos šalies rezidentai) ir tarptautinis lizingas. Tarptautinis lizingas būna tiesioginis (visas operacijas atlieka skirtingų šalių įmonės ir organizacijos) ir netiesioginis (lizingo davėjas ir gavėjas yra vienos šalies rezidentai, o davėjo kapitalas iš dalies priklauso užsienio įmonėms ar finansų institucijoms).
Lietuvoje lizingo verslas pradėtas plėtoti 1993, 1995 įkurta pirmoji lizingo bendrovė - Vilniaus banko lizingas (2005-08 SEB VB lizingas, 2008-13 SEB lizingas, 2013 prijungta prie SEB banko). 1998 įkurta Lietuvos lizingo asociacija (2008 pradžioje vienijo 11 bendrovių), 2009 ji likviduota, jos veiklą tęsia Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komitetas. Lizingo rinka sparčiai plėtojosi.
2017 veikė 10 lizingo bendrovių, didžiausios - SEB bankas (27,1 % Lietuvos lizingo rinkos), Nordea Finance Lithuania (21,5 %). Lizingo antrines bendroves ar padalinius turi beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai. 2018 pagal lizingo rūšis labiausiai buvo paplitęs finansinis lizingas (91 % visų lizingo sandorių).
2009-ųjų balandį Lietuvoje parduoti 907 nauji lengvieji automobiliai, t. y. 68 proc. mažiau nei 2008 m. balandį (2853 vnt.). Išperkamosios nuomos būdu įsigytų automobilių dalis šių metų balandį smuko iki vos 28 proc., o prieš metus ji siekė 65 proc.
Išperkamosios nuomos skverbties sumažėjimą galima aiškinti ir pastaruoju metu smarkiai suaktyvėjusiu naujų automobilių eksportu, kai pirkėjai iš užsienio (daugiausia iš Vakarų Europos) naujus automobilius įsigyja Lietuvoje. Tačiau pagrindinė nuosmukio priežastis išlieka ta pati - tai išperkamosios nuomos bendrovių nenoras arba negalėjimas finansuoti klientų (didelės palūkanų normos, labai griežtos sąlygos). Šios priežastys lėmė, kad praeitą mėnesį išperkamąja nuoma parduota vos 250 naujų automobilių, t. y. net 86 proc. mažiau nei 2008 m.
Balandį tarp išperkamosios nuomos bendrovių toliau pirmavo "Nordea Finance Lithuania" (76 vnt.), antroje vietoje liko "Swedbank lizingas" (69 vnt.), o trečią išsaugojo "SEB lizingas" (65 vnt.). Naujų automobilių išperkamosios nuomos rinkos koncentracija praeitą mėnesį toliau augo: trims pirmaujančioms bendrovėms teko 84 proc. rinkos, o prieš metus trys didžiausios bendrovės užėmė 81 proc. rinkos.
Naujų automobilių išperkamosios nuomos rinka per keturis šių metų mėnesius sumažėjo 83 proc., iki 1129 vnt. Pirmą vietą dar išsaugojo "SEB lizingas" (298 vnt.), antroje liko "Nordea Finance Lithuania" (283 vnt.), o nuo jos vos trimis automobiliais atsiliko "Swedbank lizingas" (280 vnt.).
SEB banko filialai Lietuvoje:
- Saltoniškių g.
- Latvių g.
- Pilaitės pr.
- Lvivo g.
- Gedimino pr.
- Betono aklg.
Lizingo portfelio diagrama. Šaltinis: Lietuvos bankas
Teismo Praktika
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nagrinėjo bylą Nr. 2-761-157/2016, kurioje BUAB ,,Evekas“ ginčijo kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą bankroto byloje. Teismas turėjo įvertinti, ar pagrįstai patikslintas kreditorės finansinis reikalavimas.
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“ (toliau - BUAB ,,Evekas“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė ,,Lexforis“ (toliau - UAB ,,Lexforis“). Teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 5 306 877,71 Eur finansiniai reikalavimai, iš kurių - trečios eilės kreditorės akcinės bendrovės SEB banko (toliau - AB SEB bankas) 341 975,94 Eur reikalavimas.
Kreditorė AB SEB bankas prašė padidinti teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintą reikalavimą likusia 930 898,87 Eur suma, kurią sudaro 332 764,50 Eur neapmokėta turto likutinė vertė, palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai pagal 2009 spalio 2 d. nutrauktas lizingo sutartis (2014 m. rugsėjo 3 d. suvestinė); 598 134,37 Eur nuostolių, atsiradusių pardavus atsiimtą turtą pagal 47 lizingo sutartis (2015 m. balandžio 2 d. suvestinė).
Atsakovė nurodė, kad iš dalies sutinka su minėtu reikalavimu, t. y. sutinka, kad būtų patvirtintas 732 916,53 Eur finansinis reikalavimas, tačiau ginčija reikalavimo dalį dėl 197 982,34 Eur, kurį sudaro 19 825,85 Eur nepamokėto turto likutinė vertė, palūkanos delspinigiai ir kiti mokėjimai pagal 5 iš 91 2014 m. rugsėjo 3 d. suvestinėje nurodytų lizingo sutarčių (73-77 eilutės); nesutinka dėl 47 173,38 Eur nuostolių, patirtų pardavus transporto priemones pagal lizingo sutartis, nurodytas 76-77 minėtos suvestinės eilutėse.
Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi visiškai patenkino kreditorės AB SEB banko prašymą, patikslino teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi patvirtintą 854 971,96 Eur finansinį reikalavimą, jį padidindamas 930 898,87 Eur ir patvirtindamas bendrą 1 785 870,83 Eur finansinį reikalavimą.
Atsakovė BUAB ,,Evekas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi patvirtintą kreditoriaus 854 971,96 Eur finansinį reikalavimą padidinti 732 916,53 Eur suma bei patvirtinti bendrą 1 587 88,49 Eur finansinį reikalavimą.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lizinguotą turtą galėjo išpirkti tik lizingo gavėjas, o ne tretieji asmenys ir tik iki lizingo sutarčių nutraukimo, nes turtas galėjo būti perleistas CK 6.101-6.102 straipsnių nustatyta tvarka.
Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį.
Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, įvertinęs atsakovės 2009 spalio 6 d. rašto dėl išankstinio turto išpirkimo turinį bei kreditorės į juos patiektus atsakymus (t. 11, b. l. 37-43) pagrįstai nustatė, kad minėtas šalių susirašinėjimas nepatvirtina fakto, kad kreditorė pažeidė sutarčių ar įstatymų nuostatas (CPK 178 straipsnis).
Antra, iš šių dokumentų matyti, kad kreditorė vykdė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas - pateikė atsakymą į atsakovės paklausimą, nurodė, kad neprieštarauja, jog skolininkė išpirktų ir / ar parduotų turtą tretiesiems asmenimis, su sąlyga, kad prieš jį parduodant jis bus pristatytas į kreditorės nurodytą vietą.
Teisme SEB banko valdoma bendrovė „SEB lizingas“ bando iš klientės prisiteisti apie 11 tūkst. litų. Už antrąjį, brangesnį, automobilį buvau laidavusi asmeniškai. Ir kaip laiduotoja atkakliai siekiau tą automobilį perpirkti. Kai parašiau prašymą bendrovei, ji įpareigojo mus atvairuoti automobilį į pardavimo aikštelę. Paskui vis domėjomės, kokia pardavimo kaina.
Pasirodo, klientės pageidavimą perimti finansinius įsipareigojimus už laiduotą automobilį išperkamosios nuomos bendrovė atmetė, tačiau tai padarė žodžiu ir neturi jokių raštiškų įrodymų. Teisme buvo bandyta argumentuoti, kad bankas neperleidžia automobilių asmenims, susijusiems su bendrove skolininke. Tačiau klientė A.S. retoriškai klausė, o kokiu tuomet tikslu ji už automobilį laidavo?
Teisėjui Edvardui Juozėnui kilo klausimas, kodėl išperkamosios nuomos bendrovei susidarė nuostoliai ir nebuvo siekiama jų sumažinti klientės naudai.
Lizingas ar paskola - ką pasirinkti?
Lizingas ar paskola automobiliui? Kaip aš finansavau savo mašinas ir kodėl.
tags: #nordea #isperkamoji #nuoma