Noras ir Pasitenkinimas Būti Vienam: Kelias į Savirealizaciją ir Pilnatvę

Šiandieninėje visuomenėje, kur nuolatinis ryšys ir socialinė sąveika yra norma, gebėjimas mėgautis vienatve ir rasti joje pasitenkinimą tampa vis svarbesnis. Vienatvė nebūtinai reiškia vienišumą, o gali būti vertingas laikas, skirtas savęs pažinimui, kūrybai ir vidinės pusiausvyros atgavimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip noras ir pasitenkinimas būti vienam gali paveikti mūsų savirealizaciją, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.

Vienišumas ir Vienatvė: Esminiai Skirtumai

Svarbu atskirti vienišumą nuo vienatvės. Vienišumas yra emocinė būsena, kai žmogus jaučia, kad jo socialiniai poreikiai nėra arba yra nepakankamai patenkinti. Tai yra subjektyvus jausmas, kuris gali būti skirtingas kiekvienam žmogui. Vienatvė nėra tas pats, kas būti vienam. Tai yra neigiamas jausmas, kuris kyla iš socialinio nepriklausymo grupei arba atstūmimo.

Vienišumo Poveikis

Vieniši žmonės susiduria su daugybe sunkumų, kurie gali pakenkti jų gyvenimo kokybei ir netgi sveikatai:

• Mažesnis pasitikėjimas savimi: Vieniši žmonės gali manyti, kad jie yra neverti draugystės arba meilės. Jie gali jaustis emociškai neįgalūs ir bejėgiai.
• Didesnis stresas ir nerimas: Žmonės, kuriuos kamuoja vienatvė, gali būti lengviau paveikiami streso ir nerimo, nes jie negauna socialinės paramos arba pagalbos. Jie gali būti labiau jautrūs ir reaguoti į menkiausias socialines grėsmes arba konfliktus.
• Didesnė depresija ir liūdesys: Vieniši žmonės gali būti labiau linkę į depresiją ir liūdesį, nes jie nepatiria socialinio džiaugsmo arba nemato prasmės. Jie gali būti labiau izoliuoti ir atsiriboję nuo kitų. Jie gali būti labiau pesimistiški ir neigiami.
• Imuniteto silpnėjimas ir didesnė ligų rizika: Asmenys, kuriems būdingas vienišumas, gali būti labiau paveikti fiziologinių ir biologinių procesų, kurie susiję su socialiniu skausmu. Vienišumas gali sumažinti imuninės sistemos veiklą ir padidinti uždegiminių reakcijų lygį. Jis gali padidinti kraujospūdį, širdies ritmo greitį, kortizolio lygį.

Vienatvės Priežastys

• Santykių nutraukimas, skyrybos, mirtis arba bet koks svarbaus ilgalaikio ryšio praradimas arba pažeidimas yra ypač dažna vienatvės priežastis. Tai gali sukelti didelį emocinį skausmą ir netektį.
• Sudėtingi gyvenimo įvykiai, tokie kaip mokyklos, darbo, imigracijos, santuokos pokyčiai taip pat yra reali priežastis, kodėl žmogus gali jaustis vienišas. Tai gali sukelti didelį stresą ir nerimą. Tokie pokyčiai gali reikšti tai, kad teks prarasti senus draugus arba kolegas ir turėti sunkumų užmegzti naujus ryšius.
• Be to, socialinės problemos, tokios kaip patyčios, mobingas, taip pat gali iššaukti vienišumo jausmą. Dėl tokių problemų žmogus gali jaustis, jog yra atstumtas iš savo grupės arba visuomenės.
• Fizinės problemos, kurios riboja judesio laisvę arba reikalauja specialios priežiūros, yra kita dažna priežastis, kodėl žmogų gali kamuoti vienišumas. Tokie žmonės yra labai priklausomi nuo kitų, todėl natūralu, kad jie negali dalyvauti įvairiuose renginiuose ar kituose užsiėmimuose be kitų pagalbos.

Vienatvės Sprendimo Būdai

Vienišumas yra rimta ir paplitusi problema. Vienišumas yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė bei visuomeninė problema, kuri turi būti sprendžiama tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygmeniu. Yra daug būdų, kaip mes galime spręsti šią problemą ir pagerinti savo ir kitų žmonių socialinę gerovę.

• Pripažinti ir priimti savo vienišumą. Pirmas žingsnis yra pripažinti ir priimti savo vienišumą, kaip normalią ir laikiną būseną, kurią galima pakeisti. Mes neturime gėdytis arba kaltinti savęs dėl to, kad jaučiamės vieniši. Taip pat nereikia ignoruoti arba slopinti šio jausmo.
• Ieškoti ir suteikti socialinę paramą ir pagalbą. Antras žingsnis yra ieškoti ir suteikti socialinę paramą ir pagalbą tuomet, kai to reikia arba kai galime. Žmonės turi būti aktyvūs ir iniciatyvūs, kad užmegztų ir palaikytų ryšius su kitais.
• Dalyvauti ir kurti socialines ir bendruomenines iniciatyvas ir veiklas. Jeigu jus kamuoja vienišumas, dalyvavimas įvairiose socialinėse ir kitose iniciatyvose gali sumažinti šį jausmą.
• Mėgautis ir puoselėti savo vienatvę ir draugystę su savimi. Tai gali padėti užmegzti ir stiprinti ryšį su savimi. Turite būti savimi, kad pažintumėte ir priimtumėte savo stiprybes, silpnybes, pomėgius, svajones ir vertybes.

Vienišumas yra sunki ir skausminga būsena, kuri gali turėti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Tačiau jis nėra neišvengiamas ar neįveikiamas.

Profesionali Pagalba

Psichologas ar psichoterapeutas yra kvalifikuotas ir patyręs specialistas, kuris gali padėti suprasti ir įveikti vienatvę. Jei jūs jaučiatės vieniši arba norite padėti kitiems žmonėms, kurie taip jaučiasi, psichologo konsultacija tikrai išeis į naudą. Psichologas gali jums padėti rasti ir sukurti geresnius socialinius ryšius ir pagerinti bendravimo su kitais įgūdžius.

• Profesionalią konsultaciją. Psichologas gali padėti išsiaiškinti vienišumo priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus. Jis gali padėti išmokti naujų ir veiksmingesnių būdų bendrauti, bendradarbiauti su kitais žmonėmis.
• Empatišką ir nuoširdų bendravimą. Specialistas gali padėti jaustis išklausytu, suprastu, priimtu ir palaikomu. Jis gali padėti išreikšti jūsų mintis, jausmus, nuomones ir patirtis be baimės, gėdos arba kritikos.
• Individualų ir grupinį palaikymą bei pagalbą. Psichologas gali padėti jums rasti ir prisijungti prie kitų žmonių, kurie patiria panašius arba susijusius vienišumo iššūkius.

Apie 25 proc. mūsų neturi nei vieno pakankamai artimo žmogaus, kuriam galėtų papasakoti apie savo sunkumus. Tai yra 1 iš 4 jūsų matytų ar sutiktų žmonių neturi su kuo pasikalbėti apie tai, kas iš tiesų jam rūpi. Visgi tikras tarpusavio ryšys gali turėti labai stiprų poveikį ir iš tiesų daug ką pakeisti. Vienatvės jausmas gali būti skaudus, bet svarbu prisiminti, kad esate ne vieni.

Savirealizacija: Kelias į Pasitenkinimą Gyvenimu

Savirealizacijos tema šiuo metu yra aktuali kaip niekad. Susimąstyti priverčia nepasitenkinimo jausmas ir mintys, kad tai, ką darau, man nepatinka, nesuteikia prasmės, yra nuobodu ir neįdomu. Natūraliai tokioje būsenoje kyla noras kažką pakeisti - darbo vietą, pobūdį, darbo formą ar profesiją. Tačiau išoriniai pokyčiai retai išsprendžia vidines problemas. Savirealizacija tapo tyrinėjimo objektu XXa. viduryje. Ją tyrinėjo tokie psichologai kaip K. Jungas, A. Maslow, R. May ir kiti.

Visų pirma, savirealizacija - tai savęs išraiška ir realizavimas. „Galimybė išreikšti savo gebėjimus (resursus) kūrybiškai, fiziškai ir protiškai“. Kas gi tas „Aš“, kuris nori būti išreikštas? A. Maslow šią dalį matė kaip asmens siekį augti, atrasti ir išreikšti savo individualumą, o savirealizaciją - kaip poreikį. K. Jungas vadino „Savastimi“ ir ją apibūdino kaip vedantį principą, vidinės krypties ir tikslo šaltinį. Tačiau svarbu nepamiršti, kad Tikrasis Aš, bandantis save išreikšti, remiasi labai paprastais žemiškais dalykais. Tai tas pats „Aš“, kuris nori valgyti, kažką sako artimam žmogui ir laukia reakcijos, kuris mėgsta linksmintis, bet grįžęs iš darbo 20val. vakaro jaučiasi per daug pavargęs. Savirealizacija remiasi gebėjimu išgirsti ir išpildyti savojo „Aš“ prašymus.

Antras svarbus savirealizacijos aspektas siejasi su savo norų realizavimu ir pasitenkinimu. Apklausos dalyviai juos mini ne kartą: „savo norų, troškimų, jausmo, kas iš tikro esi, pavertimas realybe“, „kai gali užsiimti tuo, kas gerai gaunasi ir malonu tai daryti“, „asocijuojasi su užsiėmimu, suteikiančiu didžiausią pasitenkinimą ir džiaugsmą“. Kad geriau jį suprastume, remkimės E. Eriksono vystymosi stadijų aprašymu. Pirmoje stadijoje - kūdikystėje - mums yra svarbiausia patirti pasitenkinimą iš to, ką gauname iš išorės, kad kažkas patenkintų mūsų poreikius ir norus. Toks pasitenkinimas parodo, kad kažkas mus myli ir rūpinasi, ir formuoja pamatinio pasitikėjimo jausmą. Kai šis rezervuaras užpildytas (nuo 2m.), svarbesniu pasitenkinimo šaltiniu tampa dalykai, kuriuos įvaldome - mūsų kūno funkcijos (išmokstame vaikščioti, bėgti, šokti), aplinkos aspektai (išmokstame naudotis šaukšteliu, važiuoti dviračiu), kompetencijos (išmokstame padėti padengti stalą, apginti vartus žaidžiant futbolą). Kalbant apie savirealizaciją, pasitenkinimą galime suprasti kaip rodiklį, rodantį, kokią veiklą verta pasirinkti. Jai būdingas pasitenkinimas susideda iš mūsų prigimtinių gebėjimų, įgytų žinių ir patirties, pozityvaus pastiprinimo ir kitų veiksnių mišinio.

Trečias svarbus aspektas yra aktyvumas. „Kai žmogus išlaisvina kokį jam būdingą talentą, darydamas jam asmeniškai vertingiausią dalyką, veiksmą, daiktą.“ Apklausos dalyvių nuomonę papildo psichiatras ir psichoanalitikas J. F. Masterson: „Pasitenkinimas nuo bet ko, ką darome, numano įsitraukimą.“ Savirealizacija neatsiejama nuo aktyvaus įsitraukimo, jį galima tik atrasti, bandant kažką daryti. Kiekviena veikla mus panardina į patirtį, pvz., važiuojant dviračiu užmiesčio keliu, jaučiame gausybę aplinkos poveikių ir kūno pojūčių, tačiau kitiems tuo pačiu keliu važiuojantiems dviratininkams ta patirtis bus skirtinga. Drąsos ir disciplinos poreikis siekiant daryti dalykus atveda mus prie ketvirto aspekto - atsakomybės. „Savirealizacija - tai meilė sau, nes jei myli save, tai ir stengiesi siekti kuo geriausio rezultato. Tai atsakomybė prieš save patį už savo gyvenimą,“ - parašė apklausos dalyvis. Jam pritaria ir garsūs psichologai. K. Jungas mini, kad kelias į individuaciją (naudojama sąvoka artima savirealizacijai) turi būti sąmoningas žmogaus pasirinkimas ir jo aktyvūs veiksmai jos siekiant. A. Maslow tvirtina, kad žmogaus atsakomybė prieš save - patenkinti savirealizacijos poreikį, reiškia pilnai realizuoti žmogui suteiktą potencialą. Šioje vietoje skaitytojas, ieškantis ir nerandantis savirealizacijos, turėtų susinervinti: atsakomybė jam uždėta, bet atsakymų, kur tos savirealizacijos ieškoti - nėra.

Tam, kad atsirastų paminėkime penktą aspektą - savirealizacija nėra galutinis taškas, ji yra procesas ir kryptis. Vienas iš apklausos dalyvių paminėjo, jog ji apima „pastovų mokymąsi ir siekimą gerinti įgūdžius bei žinias“. Galutinės savirealizacijos neišeina pasiekti, nes ji nėra tikslas, ji yra poreikis, toks pat poreikis, kaip ir valgymas. Juk negalime prisivalgyti vieną kartą visam gyvenimui! Kiekvieną gyvenimo sekundę kažkas nepažintas mumyse siekia save realizuoti. Padaryti tai jis gali įvairiais būdais - kažkuo domėdamasis ir mokydamasis, kažką kurdamas, kažką pasakydamas. Patenkinus šį impulsą, atsiranda naujas. Vakar aš norėjau išmokti groti pianinu, šiandien noriu pagroti artimiesiems, rytoj galbūt svajosiu apie koncertą. Šiame pavyzdyje savirealizacija nebūtų noras tapti žymiu muzikantu, kaip tik jis neturi nieko bendro su savęs realizacija, nes didžiąja dalimi siekia pritarimo iš išorės.

Ir taip mes perėjome prie dar dviejų, vienas nuo kito neatsiejamų aspektų. Savirealizacija reikalauja adresato. Kad kūrinys būtų išgirstas, reikalingas klausytojas. Savirealizacija negali vykti vakuume, nes tokiu atveju ji neturėtų prasmės. Prasmė ir naudingumas - tai savotiškas savirealizacijos variklis, įtampa, palaikanti jos energiją. O prasminga veikla gali būti tuomet, jei ji kažką keičia - kitų žmonių ar pasaulio gyvenime. „Savirealizacijos procesas yra transformuojantis, vedantis į gilesnį savęs ir savo vietos pasaulyje supratimą,“ - rašė K. Adresato aspektas yra labai paslaptingas. Mūsų savirealizacijos adresatais tampa konkretūs žmonės, bet kuriame mes dar ne jiems, o įsivaizduojamam adresatui. Dažnai tai yra žmogus iš mūsų vaikystės, kuris priimdavo mūsų savirealizacijos apraiškas: „Mama, žiūrėk, ką nupiešiau.“ Kartais ši figūra yra įsivaizduojama - kažkas, ko mes vaikystėje neturėjome, bet tikėjome, kad galėsime surasti.

Kitais kartais - tai desperatiška viltis surasti adresatą. Kam gali būti skirtas E. Muncho kūrinys „Klyksmas“? Panašu, kad tai dailininko bandymas surasti kažką, kas galėtų jį išgirsti. Kartais, būdami vaikais, mes prarandame tikėjimą, kad galime būti išgirsti, ir pradedame duoti pasauliui tik tai, ko jis iš mūsų prašo, nesvarbu, ar turime tai savyje, ar ne. Taip susikuria Netikrasis mūsų Aš, o tokia būsena vadinama narcisizmu. Kadangi abejingumo patirčių turime visi, kartais visi pasineriame į savo narcisizmą, vieni daugiau, kiti mažiau. Psichiatras ir psichoanalitikas James F. Masterson skyrė Tikrąjį Aš ir Netikrąjį Aš. Savirealizaciją jis siejo su Tikrojo Aš pastangomis prisitaikyti pasaulyje, priešingai nei Netikrojo Aš bandymu pritaikyti save pasauliui. Skirtumas subtilus, bet esminis, nes Tikrasis Aš yra orientuotas į gyvenimo uždavinių atlikimą, siekiant sukurti kuo daugiau sąlyčio taškų tarp savęs ir pasaulio.

Savirealizacija - tai tiltas tarp Tikrojo Aš ir adresato, nesant bent vienam iš atramos taškų, tiltas tiesiog negali egzistuoti. Svarbu yra patikslinti, kad savirealizacijai reikia adresato, tačiau iš adresato mes tikimės ne pritarimo. Tikimės būti pamatyti ir išgirsti. Kartais realizuoti save gali reikšti ir visišką aplinkos nepritarimą. Kaip paminėjo vienas iš apklausos dalyvių, „Kai žmogus […] net nejaučia būtinybės sulaukti pritarimo iš aplinkinių“. Taigi, apibendrinant, matome, kad savirealizacija - tai nuolatinis procesas, kuris apima savęs pažinimą ir savo individualių savybių panaudojimą, siekiant pritaikyti juos pasaulyje, iš to patiriant pasitenkinimą ir prasmės jausmą. Taip pat tai nuolatinė atsakomybė už savęs išreiškimą ir meilės sau forma.

Ar aš girdžiu savo Tikrojo Aš prašymus? Kokiame pasaulyje aš noriu gyventi? Į šiuos klausimus sau atsakę galėsime lengviau atrasti savo kelią į savirealizaciją.

Būti Vienam: Privalumai ir Patarimai

Dėl to kiekvienam žmogui verta kasdien rasti bent keletą minučių pabūti vienam, teigia „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras.

Privalumai

„Buvimas vienatvėje aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, dėl to atsipalaiduoja raumenys, sumažėja kraujo spaudimas, lėtėja pulsas. Vienatvė padeda gerinti dėmesio koncentraciją, didina darbingumą, mažina perdegimo riziką. Pašalinus daugelį kasdienių dirgiklių dažnai pagerėja dėmesio koncentracija, dėl to žmogus gali atlikti daugiau darbų per trumpesnį laiką“, - sako E. Čiūras.

Pasak jo, ieškant įvairių problemų sprendimų, pašalinė informacija ir dirgikliai trukdo mąstyti. O buvimas vienatvėje gali padėti efektyviau spręsti problemas, planuoti savo gyvenimą. „Kai esame mažiau veikiami aplinkos, turime daugiau galimybių pamąstyti apie savo tikslus, pasiekimus, taip pat pokyčius, kokių norėtumėme savo gyvenime, kartu atsiribojame nuo kitų žmonių įtakos priimdami sprendimus“, - teigia gydytojas.

Trukmė

Trukmė, kiek žmogui reikia pabūti vienatvėje, yra individuali - tai nulemia žmogaus charakterio savybės, temperamentas, auklėjimas, amžius, net jo darbo pobūdis. Intravertai labiau linkę būti vieni, vieni jie jaučiasi geriau. Dažniau vienatvę renkasi ir vyresni žmonės - jie yra labiau linkę būti namuose nei vidutinio amžiaus. Daugiau laiko vienatvėje rekomenduojama skirti tiems, kurie darbe patiria daug streso.

„Kiekvienam žmogui verta pasvarstyti, ar jam tikrai užtenka vienatvės. O bent keletą minučių vienumoje pabūti, nusiraminti ir pailsėti nuo aplinkos dirgiklių vertėtų visiems“, - teigia E. Čiūras.

Patarimai, Kaip Rasti Laiko Būti Vienam

Ir vis tik nors dauguma žmonių supranta, kad vienatvė turi teigiamą poveikį žmogaus savijautai, dažnam nėra lengva rasti tam laiko. Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas dalinasi keliais patarimais: „Jei žmogui sunku rasti laiko sau, galima tai įtraukti į dienotvarkę - paskirti tam tikrą laiko atkarpą, kurią skirsime buvimui vienatvėje. Kad mažiau trukdytų aplinka, rekomenduojama išjungti televiziją ar radiją, telefoną, internetą. Galima išnaudoti pietų pertrauką - apsispręsti ir kartais eiti pietauti vieniems, galbūt eiti pietauti į parką, pasėdėti ant pievos. Galima pabandyti ryte keltis pusvalandžiu anksčiau nei kiti šeimos nariai ir tą laiką paskirti sau“.

Gydytojo psichiatro, psichoterapeuto teigimu, skiriant laiką sau, rekomenduojama užsiimti meditacija, savirefleksija, klausytis mėgstamos muzikos ar pasivaikščioti.

Kada Būti Vienatvėje Gali Būti Sunku

Yra žmonių, kuriems gali būti sunku laiką leisti vieniems. Ypač tiems, kurie turi skausmingų patirčių vaikystėje, kai buvo palikti, atstumti. Būdami vieni jie gali jausti padidėjusį nerimą, liūdesį. „Vienatvėje sunku būti ir tiems, kuriems pasireiškia autofobija - specifinė fobija būti vienam. Tai nerimo sutrikimas, kai kyla nerimas žmogui esant vienatvėje arba kilus minčių apie buvimą vienam. Tuomet stengiamasi išvengti buvimo vienatvėje arba kuo greičiau susirasti žmonių. Gydant tokį sutrikimą efektyviausia yra kognityvinė ir elgesio terapija“, - pasakoja psichiatras, psichoterapeutas E. Čiūras.

Gydytojo teigimu, verta paminėti ir tai, kad jei staiga pasikeitė artimojo elgesys - jis tapo atsiribojęs, daug laiko leidžia vienas, vengia bendravimo, - tai gali reikšti ir sunkias psichines ligas, tokias kaip depresija, psichoziniai susirgimai. „Dėl to svarbu pasidomėti, kaip tas žmogus jaučiasi, ar reikalinga kažkokia pagalba, pasiūlyti apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistus, jei jo būklė kelia įtarimų“, - nelikti abejingiems skatina psichiatras, psichoterapeutas.

Ir atitinkamai jeigu žmogus nusprendžia kurį laiką pabūti vienas, nepasiekiamas telefonu, geriau apie tai informuoti artimus žmones.

Gerumas: Kelias į Laimę ir Sveikatą

Kartais gyvenimo ritmas priverčia mus sustoti, giliai įkvėpti ir pabūti vienumoje. Būti vienam nereiškia būti vienišam - tai gali tapti prasmingu laiku sau, kai atsiranda erdvės apmąstymams, kūrybai, poilsiui ir savęs pažinimui.

Kas yra Gerumas?

Tai nėra tas pats, kas empatija ar mandagumas, nors šios savybės glaudžiai susijusios. Geras žmogus dažnai būna ir labai empatiškas, ir mandagus. Gerumas - tai malonus, švelnus elgesys, iš kurio nesitiki jokios grąžos. Prie gerumo priskiriami geri darbai, šypsenos, dėmesingumas, dosnumas, švelnumas, nuoširdus domėjimasis kitais. Būti geram reiškia būti maloniam, rūpestingam ir atviram - tiek kitiems, tiek sau pačiam.

• Empatija siejasi su gerumu, nes tai gebėjimas pajusti kitų žmonių jausmus taip, lyg jie būtų mūsų pačių.
• Mandagumas - tai tinkamas socialinis elgesys, kai atsižvelgiama į kitus. Tuo tarpu gerumas žengia dar vieną žingsnį toliau - jis siekia ne tik neįžeisti, bet ir pradžiuginti.

Gerumo Poveikis Sveikatai

Gerumas turi įrodytą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai. Geras darbas nebūtinai turi patekti į laikraščio pirmą puslapį, kad turėtų reikšmę. Remiantis daugybe tyrimų, įskaitant ir Harvardo universiteto tyrimą, net mažiausias gerumo gestas aktyvuoja svarbius laimės hormonus - o šie tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Nesvarbu, ar kažkas elgiasi maloniai su tavimi, ar tu su juo.

Oksitocinas - tai meilės hormonas, kuris išsiskiria ir tada, kai kažkas su mumis elgiasi švelniai. Jis sukuria artumo, pasitikėjimo, saugumo ir ramybės jausmą.

Už kiekvieną gerą poelgį mūsų smegenys mus apdovanoja dopaminu ir serotoninu - todėl jaučiamės taip gerai, kai prajuokiname kitą žmogų ar padovanojame jam ką nors gražaus. Šie „laimės hormonai“ suteikia euforijos ir ramybės jausmą. O kartais tai net gali tapti tam tikra priklausomybe!

Kai šis hormonų „kokteilis“ užlieja mūsų smegenis, kūnas reaguoja fiziškai: nurimsta nervų sistema, sumažėja streso hormono kortizolio kiekis, išsiplečia kraujagyslės.

Net ir atrodytų paprasti gerumo poelgiai prisideda prie tokių sveikatos naudų:

• Skatina ilgaamžiškumą
• Mažina kraujospūdį
• Gerina organizmo atsinaujinimą
• Padeda mažinti uždegimus
• Stiprina imuninę sistemą
• Didina laimės ir pasitenkinimo jausmą
• Mažina stresą ir nerimą
• Stiprina santykius ir gerina psichologinį atsparumą

O dar - gerumas yra labai užkrečiamas ir gali akimirksniu pakeisti atmosferą tarp žmonių. Tie, kurie patiria gerumą, dažnai linkę jį perduoti toliau. Kartais net keli malonūs žodžiai gali sukelti tikrą grandininę reakciją.

Kaip Būti Geram: Psichoterapeutų Patarimai

Ar žinojai, kad gerumas - tai įgūdis, kurį galima lavinti? Tau nebūtina iškart paaukoti pusės atlyginimo labdarai. Net mažiausias geras poelgis gali padaryti pasaulį geresnį. Štai psichoterapeutų patarimai, kaip paversti gerumą įpročiu ir įtraukti jį į savo kasdienybę.

• Dažniau garsiai pasakyk malonias mintis.
• Klausykis nuoširdžiai ir su susidomėjimu.
• Lavink empatiją.
• Atkreipk dėmesį ir į savo emocijas.
• Gerbk kitų norus ir požiūrį.
• Šypsokis dažniau.
• Pasiūlyk pagalbą - net jei nesinori.
• Dažniau apkabink artimuosius.
• Būk geras net tiems, kurie tave erzina.

Geri Darbai, Kuriuos Gali Išbandyti Jau Šiandien

Pabandyk šiandien padaryti ką nors malonaus. Turime tau kelis patarimus, kuriuos gali paversti iššūkiu - o gal net kasdieniu įpročiu: vienas geras darbas per dieną!

• Nusišypsok trims šiandien sutiktiems nepažįstamiems žmonėms.
• Parašyk mielą žinutę ar laišką artimam žmogui - be jokios priežasties.
• Susisiek su senu draugu, kurio seniai nematei.
• Parašyk teigiamą atsiliepimą apie mėgstamą kavinę ar mažą verslą.
• Pagirk tris žmones.
• Nupirk gėlę arba šokoladą artimam žmogui.
• Pasiūlyk pagalbą buityje ar darbe.
• Paaukok kelis eurus mėgstamai organizacijai - prieglaudai ar vaikų namams.
• Nustebink artimą žmogų netikėtu apsilankymu (jei žinai, kad jis tuo apsidžiaugtų).
• Atiduok nenešiojamus drabužius ar maisto produktus labdarai.

tags: #noras #ir #pasitenkinimas #buti #vienam