Nešildomų patalpų dažymo technologija ir šiltinimo sprendimai

Šiame straipsnyje aptarsime nešildomų patalpų dažymo technologijas, grindų įrengimą ir šiltinimo sprendimus, naudojant įvairias medžiagas ir technologijas. Šiuo metu statybų sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų, todėl svarbu žinoti naujausias tendencijas ir galimybes.

Naujos medžiagos ir technologijos

Pasak KTU mokslininko E. Ivanausko, darniąją statybą, mažai veikiančią aplinką ir žmogų, galbūt ir galima pavadinti tendencija. „Juk jei matome, kad tai veikia ir veikia teigiamai, tai tampa sektinu pavyzdžiu vis platesnėse statybos srityse. Tai apjungia vis didesnį dalyvių skaičių, o vykstantis sinerginis procesas garantuoja tikrai optimalų rezultatą.

Naujos kartos medžiagos dažniausiai yra brangesnės už jau gerai mums pažįstamas, tačiau su naujomis technologijomis ir sprendimais dažniausiai pasiekiamas geresnis pritaikomumas ir ilgaamžiškumas bei vizualinis patrauklumas taupant statybinių žaliavų išteklius.

Štai keletas pavyzdžių:

• Medienos ir kanapių pluošto plokštės stogų ar sienų renovacijai.
• Patobulintos akmens masės pluošto vertikaliai orientuotos plokštės požeminių garažų ir nešildomų patalpų šiltinimui iš vidaus.
• Pūsto stiklo granulės, naudojamos aliuminio profiliuose, taip padidinat priešgaisrinę saugą.
• Šilumą izoliuojančios medžiagos „Actis“, kurios žiemą sulaiko šaltį, atspindi kambarių šilumą ir neleidžia jai prasiskverbti į lauką. Ši medžiaga atspindi saulės spindulius į išorę ir apsaugo mansardas nuo perkaitimo.
• Statybinių konstrukcijų (mediena, fasado plokštės, stogo danga), dengtų skysto stiklo plėvele, kurios yra atsparios vandeniui, rūgštims, karščiui ar šalčiui.

Europoje akcentuojamas atsinaujinančių energijos šaltinių bei natūralių ekologiškų medžiagų naudojimas. E. Ivanausko teigimu, Lietuvoje atsirandanti šiaudinė statyba - labiau vienetiniai reiškiniai, kurie labiau tinkami kultūrinių ir paveldinių, kaimo turizmo sodybose esamų statinių atnaujinimui, bei naujų statinių statybai. „Tačiau, turint omenyje, kad naudojant šiaudus, kaip antrinį produktą (atlieką) ir žinant kad jų šiluminės savybės tikrai panašios kaip ekovatos, tikrai naudoti yra puiku, taip pastatomas ekologiškas būstas ir tvariai naudojami gamtos ištekliai.

„Ekologiški kanapių blokeliai - alternatyvi statybinė medžiaga, pagaminta iš kanapių spalių ir rišamosios medžiagos, galinti pakeisti lengvojo betono blokelius, naudojamus pastatų statybai“, - apie dar mūsų protėvių statyboje naudotą medžiagą primena E. Ivanauskas.

Grindų įrengimas nešildomose patalpose

Skiriasi grindų konstrukcija tarp šildomų ir nešildomų patalpų. Epizodiškai šildomoms patalpoms grindys iš gipskartonio tinkamesnės nei betoninės grindys. Ne nuolat šildomoms patalpoms svarbu, kad grindys neakumuliuotų šalčio, nėra reikalingas ir šilumos akumuliavimas.

Daugeliui grindų dangų reikalingas idealus lygumas. Dažniausiai viršutinis sluoksnis išlyginamas betonuojant. Variantas nebrangus, tačiau betonui reikia laiko išdžiūti ir tam sugaištama nuo 4 iki 8 savaičių. Daugiabučio namo perdangai ir konstrukcijoms taip pat nepageidautinos papildomos betono tonų apkrovos.

Kitas variantas - lyginti grindis po šiltinimo sluoksniu. Jei tai grindys ant grunto, gali būti lyginamas gruntas. Dažnai ant sutankinto ir išlyginto grunto klojama garo izoliacija. Tada ant plėvelės pilamas smėlis, tankinamas ir lyginamas. Sausoms grindims būtina, kad smėlis būtų visiškai sausas, taip vadinamas - degintas. Įprastai įvykdyti šią sąlygą būna sudėtinga, todėl naudojami kitokie pagrindo lyginimo būdai, kurių vienas paprasčiausių - lyginimas sausu keramzitu arba perlitu.

Jei nelygumai didesni, lyginama keramzitu. Tinkamiausia 2 - 4 mm keramzitinio barstalo frakcija, ne didesnio kaip 1 procento drėgnumo.

Grindų šiltinimas

Įrengiant grindis virš nešildomo pagrindo, būtinas šiltinimas. Patogiausia medžiaga grindų šiltinimui yra polistireninis putplastis. Jis atsparus gniuždymui, ilgaamžis, nekeičia parametrų. Šiltinamojo sluoksnio storis priklauso nuo namo energinio efektyvumo parametrų. Įrengiant grindis ant grunto A ir aukštesnės klasės name klojamas 25 - 40 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis. Jei tai nauja statyba, tikslus grindų šiltinimo sluoksnis turi būti nurodytas techniniame darbo projekte.

Klojant polistireninį putplastį svarbu, kad persidengtų plokščių siūlės. Taip išvengiama šilumos tiltelių.

Grindims naudojamas aukštesnio atsparumo gniuždymui polistireninis putplastis. Atsparumas gniuždymui skaičiuojamas kPa (kilopaskaliais). 1 kilopaskalis - tai 1 kilogramas į kvadratinį centimetrą, esant ne didesnei kaip 10 procentų deformacijai. Šis parametras nurodomas polistireninio putplasčio žymėjime: pavyzdžiui, EPS 100 reiškia, kad polistireninis putplastis atsparus 100 kPa gniuždymui (10 000 kg/m2). EPS 100 dažniausiai naudojamas grindims, bent jau viršutiniam sluoksniui. Gyvenamosioms patalpoms tokio stiprio putplasčio tikrai turi pakakti.

Šiltinimo sluoksnyje dažniausiai pravedamos vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir kitos inžinerinės komunikacijos. Renovuojant kelių aukštų pastatą į žemiau esančias patalpas galima pravesti ir vėdinimo ortakius. Jei reikia geresnės smūginio garso izoliacijos, tai papildomai konstrukcijoje turi būti naudojama smūginio garso izoliacija, pvz., specialios mineralinės ar organinės vatos plokštės.

Sausos grindys

Sausos grindys gali būti įrengiamos iš kelių tipų plokščių. Tai gipskartonio plokštės Knauf Brown, taip pat tinka itin atsparios gipso plaušo plokštės Knauf Brio ir drėgmei atsparios cementinės plokštės Knauf Aquapanel. Gyvenamosioms patalpoms optimalus variantas yra Knauf Brown plokštės. Jos gana lengvos, atsparios ir bene mažiausios kainos. Tačiau tuo pačiu pakankamai sunkios, kad gerai izoliuotų garsą (tik su specialiomis izoliacinėmis plokštėmis), tinka šildomoms grindims įrengti. Įrengiant papildomą hidroizoliacinį sluoksnį jas galima naudoti netgi drėgnose patalpose.

Prieš klojant plokštes, jas reikėtų apsaugoti nuo vandens garų ir kapiliarinės drėgmės poveikio. Jei apačioje gruntas ar nešildomos patalpos, jos turi būti atskirtos nuo pagrindo konstrukcijos PE izoliacine plėvele. Dažniausiai tam naudojama stabilizuota 200 mikronų polietileno plėvelė. Plėvelės kraštai tarpusavyje turi būti perdengiami mažiausiai 15 centimetrų. Plėvelė kraštuose užlenkiama tiek, kad siektų viršutinį grindų dangos kraštą.

Pirmas gipskartonio plokščių sluoksnis klojamas taip, kad sluoksniai turėtų ne mažesnį kaip 40 centimetrų persidengimą tarp sujungimų. Plokščių tarpusavyje nereikia klijuoti ar glaistyti tarpų.

Abu plokščių sluoksnius reikia tarpusavyje suklijuoti. Rekomenduojama plokštes dar papildomai sukabinti ir mechaniškai, tam naudojamos 22-23 mm kabės, jos neprakerta plokščių kiaurai. Antrąjį sluoksnį reikia kloti taip, kad nesutaptų apatinio ir viršutinio plokščių siūlės. Antro sluoksnio plokštės dedamos skersai. Plokštes reikia suklijuoti.

Su Knauf Brown plokštėmis labai paprasta dirbti. Jos lengvai pjaustosi, nesudėtinga apeiti kampus, inžinerinių komunikacijų vamzdžius. Pakanka turėti liniuotę, gipskartonio pjovimo peiliuką ir pjūklelį.

Polistirenas

Plačiai naudojama, universali ir ekonomiška šiltinimo medžiaga polistirenas puikiai tiks fasado šiltinimo, smūgio garso ar vandens izoliavimo darbams. Kadangi polistirenas atsparus gniuždymui, tempimui, lenkimui ir kitokiam mechaniniam poveikiui, jį galėsite plačiai naudoti įvairiose erdvėse. Tai porėta, lengva medžiaga, kuri pasižymi geromis šilumos bei garso izoliacinėmis savybėmis.

Termoizoliacinė medžiaga - putų polistirenas gali būti naudojamas visoms pastatų dalims (sienoms, stogams, grindims) šiltinti. Polistireną įprastai sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. stireno.

Polistireno rūšys:

• Plėtrusis putų polistirenas (EPS): lengvas, atsparus drėgmei ir labai gerai izoliuoja šilumą, todėl jis yra viena iš dažniausiai naudojamų polistirolo rūšių. EPS galite naudoti fasadų šiltinimui - taip užtikrinsite pastato energinį efektyvumą ir sumažinsite šildymo išlaidas. Jį taip pat galite naudoti ir stogų šiltinimui, kaip efektyvią priemonę - apsaugą nuo šilumos nuostolių ir nepageidaujamo vandens nubėgimo susidarymo. EPS šiltinant pamatus pagerinsite šilumos komfortą patalpose, o taip pat apsaugosite nuo drėgmės ir šalčio.
• Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS): tvirtesnė ir tankesnė rūšis nei EPS, kuri pasižymi labai geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis ir atsparumu vandeniui. XPS ypatingai tiks šiltinti pamatus, o norint užtikrinti patikimą hidroizoliaciją XPS galite naudoti ir plokščių stogų šiltinimui. XPS beveik neįgeria vandens ir atlaiko didesnes apkrovas nei EPS, todėl tinka naudoti vietose, kur veikia didelis slėgis.

Atliekant šiltinimo darbus svarbu tinkamai pasirinkti medžiagos storį, nes nuo to priklausys ne tik pastato energinis efektyvumas, bet ir šildymo išlaidos. Jei patalpose ketinate naudoti efektyvią šildymo sistemą, galite naudoti ir plonesnį sluoksnį. Naudinga įvertinti, koks polistirenas tinkamiausias šiltinamai konstrukcijai, nes pvz. EPS50 rečiausiai pasirenkamas tipas, kuris naudojamas tik mažoms apkrovoms atlaikyti. EPS70 dažniausiai naudojamas fasadams šiltinti. EPS70 pakankamai atsparaus išorinėms apkrovoms, todėl puikiai tiks namo fasadui. EPS80 geras pasirinkimas grindų ir stogų šiltinimui. EPS80 galėsite apšiltinti mažas apkrovas turinčias gyvenamųjų patalpų grindis, garažų, pavėsinių ir kitų nešildomų patalpų stogus. EPS100 taip pat puikus pasirinkimas, kuris tinka konstrukcijoms, veikiamoms didelių apkrovų.

XPS yra atsparesnis drėgmei ir turi tokias pat geras šilumos izoliacines savybes kaip ir EPS100, todėl jį taip pat rekomenduojama rinktis pamatų šiltinimui. XPS gali būti naudojamas ne tik pamatų, bet ir grindų, fasadų, stogų šiltinimui.

Parduotuvėje Lankava galite rasti ne tik balto, bet ir pilko polistirolo, kuris vadinamas neoporu ir žymimas N arba NEO. Pilkas polistireno putplastis yra EPS atmaina, kurio sudėtyje yra grafito. Grafito dalelės absorbuoja ir atspindi infraraudonuosius spindulius ir taip sumažina ne tik medžiagos šiluminį laidumą, bet ir šiluminio spinduliavimo sukeliamus energijos praradimus. Pilkasis polistirenas yra apie 20% efektyvesnis nei EPS, taip pat ir šiek tiek brangesnis nei įprastas baltas polistirenas.

Pilka putų polistireno spalva gaunama įmaišant aukšto grynumo grafito dalelių. Ši technologija buvo užpatentuota dar 1995 m. ir pilkasis polistirenas gavo pavadinimą - NEOPORAS. Neopore esančios grafito dalelės, pagerina termoizoliacinės medžiagos savybes, nes atspindi spinduliuojamą šilumą. Pilkasis polistirenas NEOPORAS, turi vieną esminį minusą lyginant su tradiciniu EPS polistirenu. Ir tas minusas yra tai, kad neoporo plokštės veikiant tiesioginiams saulės spinduliams ar šilumos skirtumams pradeda deformuotis, tai yra: kraipytis, suktis lankstytis. Šioje vietoje, pasirinkimas priklauso visiškai nuo pirkėjo. Kaip ir buvo paminėta aukščiau, neoporas yra iki 20% efektyvesnis šilumos taupymo klausimu, nei standartinis baltasis EPS polistirenas. O tai reiškia, jog neoporo plokštės gali būti plonesnės nei baltojo polistireno, kam vėliau reikės ir trumpesnių smeigių šildant fasadą - čia taupomi pinigai.

Polistirolo montavimo etapai:

• Paviršiaus paruošimas (paviršius turėtų būti švarus, lygus ir sausas).
• Polistirolo plokščių klijavimas.
• Mechaninis tvirtinimas.
• Armuojamo sluoksnio įrengimas.
• Dekoro apdaila.

Renkantis polistirolą šiltinimui, būtina atsižvelgti į konkrečius objekto reikalavimus ir pasirinkti tinkamą polistirolo rūšį bei storį. Taip pat rekomenduojame pasitarti su statybos specialistais, kurie padės jums išsirinkti tinkamiausią variantą. Svarbu ir tai, kad polistireno montavimo darbai būtų atlikti kokybiškai ir profesionaliai - taip užtikrinsite ilgaamžiškumą.

Apibendrinant, norint efektyviai dažyti ir apšiltinti nešildomas patalpas, svarbu atsižvelgti į naujausias technologijas ir medžiagas, taip pat į specifinius patalpų reikalavimus. Tinkamai pasirinktos medžiagos ir kokybiškai atlikti darbai užtikrins ilgaamžiškumą ir komfortą.

tags: #nesildomu #patalpu #dazymas