Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė atkreipia dėmesį į planuojamus naujus mokesčius Lietuvoje, ypač automobilių ir nekilnojamojo turto apmokestinimą. Ji kritiškai vertina mokesčių reformas ir jų poveikį gyventojams bei šalies ekonomikai.
Mokesčių pertvarkos planai ir jų kritika
Rūta Vainienė teigia, kad iš valdžios gerų naujienų verčiau nelaukti. Jiems didės neapmokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažesnes nei 30 tūkst. eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso vadinamosioms laisvosioms profesijos. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Toliau rikiuojasi, švelniai sakant, vulgarusis mokesčių kėlimas.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčiai didės tiems asmenims, kurie užsiima individualia veikla ir lig šiol moka 5 procentų gyventojų pajamų mokestį. Jiems mokestis didės progresyviai, iki 15 procentų. Negana to, pagal Finansų ministerijos pateiktus efektyvaus mokesčio tarifo skaičiavimus, kyla įtarimas, kad progresinį tarifą individualiai veiklai žadama taikyti itin inovatyviai, švelniai pasakius.
Tačiau pasaulyje įprasta, kad esant progresiniam apmokestinimui, didesnis apmokestinimo tarifas taikomas tik pajamoms, kurios viršija nustatytą laiptelį. O toms, kurios iki jo - taikomas mažesnis tarifas. Jei, kaip siūlo ministerija, iki 10 tūkstančių eurų pelnui būtų taikomas 5 procentų tarifas, tai net ir 50 tūkstančių gaunantis asmuo turėtų nuo pirmųjų dešimtiems tūkstančių mokėti tuos pačius 5 procentus. Finansų ministerijos pateikti skaičiai apie efektyviuosius tarifus kelia pagrįstų įtarimų, kad gali būti kitaip. Kad didesnis tarifas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, jei jos viršija nustatytą ribą.
Nekilnojamojo turto mokestis
Mokesčių kėlimui turi būti pasirengę ir nekilnojamojo turto savininkai. Čia irgi siūlomas progresinis tarifas, ir dar kokio dydžio - 2 procentai nuo mokestinės turto vertės! Šis mokestis klastingas tuo, kad kyla ne tik tada, kai pakelia tarifą. Jis kyla ir tada, kai Registrų centras pakeičia mokestinę vertę. Kitas mokestinės vertės perskaičiavimas - 2021 metais.
Tie, kas gauna mažiau nei minimalią algą, irgi turi įtempti ausis. Mat siūloma, kad „Sodra“ būtų skaičiuojama nuo minimalios algos, nepaisant, kokia etato dalimi žmogus dirba. Kai kuriais atvejais gali nutikti taip, kad „Sodrai“ darbdavys turės atseikėti daugiau nei sumokės darbuotojui! Ministras žadėjo išimtis tiems, kurie objektyviai dirba maža etato dalimi, pavyzdžiui, yra kokios nors nedidelės garažų bendrijos pirmininkas. Bet visų tokių atvejų - neaprašysi.
Nežinia kodėl pasiūlyta pakelti PVM viešbučiams. Čia irgi keista mokesčių kūrėjų inovacija, juk viešbučiai didžiąja dalimi apgyvendina užsieniečius, ir tai reiškia paslaugos eksportą.
Visuotinis turto deklaravimas: panacėja ar iliuzija?
Rūta Vainienė kritiškai vertina idėją įvesti visuotinį turto deklaravimą. Ji teigia, kad reikšminga brangaus turto dalis jau yra registruojama. Tai - visas nekilnojamasis turtas, žemė, transporto priemonės. Galima sakyti, toks turtas jau yra deklaruotas ir apie jį Mokesčių inspekcija gali gauti pačius naujausius duomenis. Įmonių akcijos taip pat yra apskaitomos, tiesa šie duomenys nėra centralizuoti. Informacija apie lėšas banke ir banko paskolas - esant poreikiui patikrinti, ar praturtėta teisėtai - visada prieinama.
Taigi, nesuskaičiuota lieka daug įvairaus įvairios vertės buitinio turto, paskolos tarp gyventojų. Turto deklaracijas jau dabar teikia politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokuratoriai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, vadovai, bankų bei žiniasklaidos priemonių savininkai ir vadovai, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, šeimų nariai - gerokai virš 30 gyventojų grupių. Ką jie daro - tai pateikiamoje turto deklaracijoje dubliuoja informaciją apie registruotus daiktus ir kūrybiškai pateikia kitą reikalaujamą informaciją - įkainoja meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius, paskolas, vertybinius popierius.
Ji įspėja, kad jei visi Lietuvos gyventojai turės pildyti deklaraciją, kiek turi brangiųjų metalų ir paveikslų, kiek šie kainuoja, kiek jie paskolų gavo ir kiek suteikė gruodžio 31 dienos datai, milijonas tokių deklaracijų kasmet atguls mokesčių inspekcijos duomenų bazėse. Kai bus informacija, kažkas ją ims analizuoti, apibendrinti, siūlyti „ką nors daryti“.
Turto deklaravimas daliai žmonių jau taikomas. Tačiau dėl to nei šešėlis mažyn, nei korupcija išnyko. Net Valstybės Kontrolė konstatavo - kam reikalauti deklaruoti tai, ko dažnai negali patikrinti? Deklaravimo šalininkai sako - tikslų pasiekti trukdo tai, kad ne visi gyventojai deklaruoja turtą. Galiu nuraminti - net jei pajamas ir turtą deklaruos visi, nei biudžetai gausės, nei vokeliai mažės, nei korupcija nyks. Ne deklaracijų žmonėms trūksta, o motyvacijų.
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos
Žmonėms, girdintiems, kokius pasiūlymus pateikia į Lietuvą periodiškai atvykstantys Tarptautinio valiutos fondo atstovai, gali plaukai ant galvos pasišiaušti. Po pastarojo jų vizito garsiausiai nuskambėjo keli nuožmūs pasiūlymai: apmokestinti nekilnojamąjį turtą arba įvesti „žaliąjį“ automobilių mokestį, mažinti motinystės išmokas.
TVF siūlo priemones, kurių sunkmečiu buvo imtasi laikinai, pavyzdžiui, mokesčių kėlimą, išmokų karpymą, pervedimų į pensijų fondus mažinimą, taikyti negrįžtamai. Dar buvo pasigirdęs siūlymas apmokestinti „Sodros“ išmokas, tačiau vėliau šis prieštaringai įvertintas mokestis nebebuvo viešintas.
Tačiau konkrečios jų siūlomos priemonės duoda itin mažą efektą. Ypač apgailėtinai atrodo pajamos, gautos apmokestinus nekilnojamą turtą bei automobilius. Finansų ministerija skaičiuoja, kad įvestas nekilnojamojo turto mokestis galėtų duoti biudžetui papildomus 50-70 milijonų litų, na tarkime, apmokestinus platesnę bazę, kokį 100 milijonų. Jei visus Lietuvoje registruotus automobilius, motociklus, autobusus, priekabes ir puspriekabes apmokestintume, pavyzdžiui, kokiu 100 litų mokesčiu per metus, vargiai surinktume 200 milijonų litų. Jei motinystės išmokas kirptume perpus, „Sodra“ sutaupytų apie 400 milijonų. Tai štai, nepopuliariosios priemonės duotų kokių 700 milijonų litų efektą.
Vyriausybė niekaip konkrečiau nesureagavo ir į TVF pasiūlymus gerinti verslo aplinką, aktyviau mažinti nedarbą ar karpyti ne socialines, bet valstybės biudžeto išlaidas. O rezervų mažinti valstybės biudžeto išlaidas tikrai turėjo padaugėti.
Nekilnojamojo turto mokestis: argumentai "už" ir "prieš"
Rūta Vainienė teigia, kad pirmiausia, šio mokesčio ydos yra esminės ir nepriklauso nuo mokesčio dizaino, o antra, mokestis yra toks paprastas, kad didelių išradimų jame būti ir negali. Nepriklausomai nuo to, ar mokesčio baze pasirenkama turto vertė, ar kvadratiniai metrai, nepriklausomai nuo to, ar apmokestinamas antras būstas, ar tam tikrą minimumą viršijanti vertė, mokestis išlieka blogiausiu mokesčiu visų mokesčių sąraše.
Didžiausia jo yda yra pats mokesčio objektas. Kas galėtų ekonomiškai pagrįsti, kad reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, išskiriant jį iš viso kito turto sąrašo? Kodėl ne akcijos, ne antikvaras, ne brangenybės, o nekilnojamasis turtas? Mėginama įrodyti, kad nekilnojamasis turtas byloja apie gebėjimą mokėti - tokį principą turi atitikti kiekvienas taikomas mokestis. Tačiau įrodyti negali pavykti, nes tokio sąryšio tiesiog nėra. Asmuo gali turėti nekilnojamojo turto, ir neturėti pajamų dėl įvairiausių priežasčių. Esant nekilnojamojo turto mokesčiui, tai reikštų, kad tas, kuris neturi, tegu ir laikinai, pajamų mokesčiams sumokėti, yra pasmerktas atsisakyti ir turto.
Nekilnojamojo turto mokestis yra nukreiptas ne prieš turtinguosius, o prieš neturtėlius, prieš vidutiniokus. Jei neturi pinigų, neturėk nieko, nei turto - tokia šio mokesčio logika. Toks diskriminacinis mokesčio objekto pasirinkimas turi didelės įtakos žmonių apsisprendimams, kaip naudoti savo pajamas. Esant nekilnojamojo turto mokesčiui, žmonės vengs investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes tai reikš ilgalaikius mokestinius įsipareigojimus. Šeima atidėlios dar vieno būsto, kuris būtų skirtas vaikams gyventi, kai šie užaugs, įsigijimą. Nekilnojamojo turto mokesčio mentalitetas - verčiau pravalgyti, nei investuoti į šį turtą.
Antroji didžioji šio mokesčio yda yra daugkartinis tų pačių pajamų apmokestinimas. Turtas yra įsigytas iš apmokestintų pajamų. Jei iš turto naudojimo gaunamos pajamos, šios taip pat yra apmokestinamos. Turto mokestis - tai savotiškas akcizas turtui, tačiau renkamas ne vieną kartą įsigyjant turtą, o kasmet, per amžius, kol tas turtas yra.
Sakoma, kad mokestis reikalingas vien todėl, kad jis taikomas daugelyje pasaulio šalių. Pasaulio valstybės šį mokestį turi iš senų laikų, kai dar nebuvo sukurti ir įvesti šiuolaikiniai mokesčiai - pajamų, pelno, PVM. Ir atsiradus naujiems, žymiai efektyvesniems mokesčiams, šalys niekaip negali atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio. Taip vyksta ne todėl, kad šis mokestis būtų itin pelningas biudžetams, neutralus ir kitaip vertingas kaip mokestis. Nieko panašaus - mokesčiai turi savybę būti amžini, didėti ir daugėti. Įvedus mokestį, jo praktiškai neįmanoma atsisakyti. Priešingai, jie dar ir plečiasi. Jei Lietuvoje bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis tik porai tūkstančių gyventojų, galėčiau lažintis, kad per dešimtmetį šį mokestį mokėtume kas antras.
Dažnai sakoma, kad nekilnojamojo turto mokestis geras ir reikalingas, tačiau dabar netinkamas metas jį įvesti. Deja, šiam mokesčiui nėra gero laiko, nes mokestis fundamentaliai ydingas. Nekilnojamojo turto burbulą taip pat sprogdinti reikia ne šiuo mokesčiu, o naikinamomis mokesčių lengvatomis būstui. Beje, kokia įžvalgi apmokestinimo politika - pradžioje skatinti būsto įsigijimą, o po to jį apmokestinti...
Automobilių apmokestinimas
Automobilis, matote, yra toks daiktas, kuris juda. O viskas, kas juda, juk turi būti apmokestinta. Be to, apmokestinti vieną kartą - valdžiai nepakanka. Nes automobilių mokestis, šiaip jau, Lietuvoje yra. Tai - degalų akcizas. Kiekvieną kartą, kai pilatės degalų, sumokate automobilio mokestį, proporcingą degalų sunaudojimui. Daug naudojate - daug mokate. Bet dabar valdžia sako - vieno mokesčio negana, reikia dar vieno mokesčio, reikia, kad mokėtum už automobilį jo registracijos metu, o gal - kasmet - įvairių tų apmokestinimo modelių pasaulyje sukurta. Galingas ir taršus - mokėk daugiau, už elektrinį gal apskritai nereikės mokėti. Koks bebūtų mokesčio dizainas - vis viena tai bus mažiausiai antras mokestis už automobilius.
Deja, bet mokesčių pasaulyje daugiaaukštis, daugiapakopis apmokestinimas - itin paplitęs. Ir tai yra nemenka mokesčių sistemos yda. Štai, gyventojo pajamos - kelis kartus. Tada, kai jos gaunamos, sumokami "Sodros", sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiai. Įmonės irgi patenka po mokesčių daugiaaukščiais. Kai jų sąnaudos nepripažįstamos leidžiamomis, tai ta pati suma gali būti apmokestinama ir PVM, ir pelno mokesčiu. Jei kažkokias sumas įmonė išleidžia darbuotojo ar įmonės savininko tikslais, kurios labai nepatinka valdžiai, tai mokesčiai gali būti dar labiau susluoksniuoti.
Nekilnojamojo turto, dovanojimo ir paveldėjimo mokesčiai visuomet yra viršutinis mokesčių dangoraižio aukštas. Jie visada, visada, visada yra sumokami po to, kai pajamos jau buvo visaip kaip apmokestintos. Kaip suprantate, automobilių mokestis irgi bus toks pat.
Naudodama skirtingo tankio ir formos mokesčių tinklus, valdžia padaro taip, kad nors kokį nors mokestį tikrai sumokėsi. Bet kur kas svarbesnė mokesčių daugiaaukščio misija - paslėpti, kiek mokesčių bendroje sumoke sumoka kiekvienas mokesčių mokėtojas.
Išvados
Rūta Vainienė pabrėžia, kad mokesčių sistemos turi būti kuriamos ne tik galvojant apie biudžeto pajamas, bet ir apie tai, kaip skatinti žmones dirbti, uždirbti, taupyti ir vartoti. Ji kritikuoja valdžios siekį didinti mokesčius ir plėsti jų bazę, siūlydama verčiau naikinti neefektyvius mokesčius ir mažinti kitus.
Ji teigia, kad žmogui galų gale rūpi, kiek jam kainuoja valdžia, o ne kokiu būdu iš jo atimama dalis pajamų. Žinoma, geriau, kad mokesčius mokėti būtų paprasta, tačiau visų svarbiausia - kiek jų teks sumokėti.
tags: #ruta #vainiene #apie #nekilnojamaji #turta