Šiais laikais žmogaus privatumas yra didelė vertybė. Tad saugų poilsį, ramybę ir privatumą Jūs rasite mūsų sodyboje. Aptarsime verslo planą, skirtą kaimo turizmo sodybai, įsikūrusiai vaizdingoje vietovėje. Sodyboje gali nakvoti 12 žmonių. Yra įrengta sauna, baseinas. Taip pat rasite laisvalaikiui praleisti kuklią bibliotekėlę ir galėsite mėgautis gražia gamta bei sodybos komfortabilumu.

1. Veiklos Aprašymas
1.1. Verslo Aprašymas
Verslo sėkmei įtakos turi įmonės įsikūrimo vieta. Sodyba yra prie Baltžemio ežero, 10 km nuo Varėnos. Prie pat yra geležinkelio keleivių išlaipinimo vieta, patogus privažiavimas asfaltuotu keliu.
Poilsiautojams pageidaujant, sodybos šeimininkė supažindins su Dzūkų krašto įdomybėmis. Čia bus galima pailsėti, pažvejoti, susitikti su draugaus, praleisti romantiškus vakarus. Planuojamos teikti tokios paslaugos:
- Žiemos sporto inventoriaus nuoma
- Vandens sporto inventoriaus nuoma
- Biliardas
- Dviračių nuoma
- Žvejyba
- Sporto ir žaidimų inventoriaus nuoma
- Seminarų organizavimas
- Pirtis
- Apgyvendinimas
- Maitinimas
1.2. Įmonės Charakteristika
Šios įmonės nuosavybės forma yra pasirinkta uždara akcinė bendrovė. Buvo atsižvelgta į tai, kad įmonės savininkas nesėkmės atveju nerizikuoja savo asmeniniu turtu. Akcininkai yra du asmenys, jiems priklauso po 50 proc. akcijų skaičiaus. Akcinis kapitalas - 10 000 Lt.
Pirmaisiais įmonės veiklos metais numatoma įdarbinti 4 darbuotojus: įmonės vadovas - direktorius, finansininkė, valytoja, ūkvedys.
Įmonė yra numačiusi imti lengvatinį 250 000 Lt kreditą 10 metų. Kaip užstatas bankui bus įkeistas akcininkų nekilnojamas turtas - žemė. Lėšas planuojama panaudoti statyboms, ilgalaikiam turtui pirkti, apyvartinėms lėšoms.
2. Marketingas
Šio marketingo plano pagalba įmonė siekia įsiskverbti į rinką ir užimti joje užtikrintą poziciją. Savo marketingo plane mes naudosime koncentruoto marketingo strategiją. Tai yra tokia strategija, kuomet organizacija visas pastangas stengiasi sutelkti tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą. Šiuo atveju tikslinė rinka - kaimo turizmu besidomintys žmonės, o marketingo kompleksas - visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti organizacijos marketingo tikslus.
Teikiamų paslaugų ir pramogų spektras platus. Sodyba teikia ne tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Yra įkurtas sporto kompleksas. Sporto klube įrengta šiuolaikiška treniruoklių salė, plaukimo baseinas su kaskada ir povandeninėmis srovėmis, karšta sūkurinė vonia, garinė, aromatinė pirtis, persirengimo kambariai su dušais ir individualiomis spintelėmis. Taip pat yra teikiama profesionalios trenerio konsultacijos, sudaromos individualios treniruočių programos, siūlomos masažų paslaugos.
Apgyvendinimui - pagrindiniame pastate yra skirta 10 jaukių elegantiškų dviviečių kambarių. Šeimų ar didesnės kompanijos poilsiautojų patogumui yra pasiūloma svetainė su dviem miegamaisiais. Kiekviename kambaryje yra įrengta TV; Telefonas. Svečiams suteikiama galimybė naudotis internetu. Taip pat apgyvendinimui yra pasiūlomas ir poilsis rąstiniuose nameliuose dengtais nendriniais stogais, čia jų 4. Šiuose apartamentuose gali nakvoti trys suaugę žmonės.
Pirtis - šeimininkai poilsiautojų paslaugoms siūlo ir rusišką pirtį su priešpirčiu kompanijai iki 15 žmonių, jame 2 nakvynės kambariai, antrame aukšte 6 miegamos vietos, WC, dušai, vandens telkinys su čiuožykla. Sodyba taip pat teikia konferencijų, seminarų ir kt. renginių organizavimo paslaugas. Konferencijoms siūloma viena salė talpinanti iki 100 dalyvių.
2.1. Turizmo Sektoriaus Apžvalga
Didžiausią turizmo plėtros potencialą turi stambūs turizmo plėtros centrai - Vilnius, Kaunas, Trakai, jų istoriniai regionai, Baltijos jūros pakrantė su Palangos ir Neringos kurortais, Rytų Aukštaitijos ežerų rajonai, pietryčių Lietuvos miškų ir ežerų rajonai, Nemuno upės slėnis, Žemaitijos aukštumų regionas. Šie regionai svarbūs turizmo plėtrai, nes jie išsidėstę ne toliau kaip per 100 km nuo stambių turizmo centrų, t.y. didžiųjų miestų, ir traukia turistus siūlydami jiems puikias galimybes pailsėti, rengti iškylas ir panašiai.

Šiose teritorijose žemė daugiausia nederlinga, ir turizmo plėtojimas yra vienintelis būdas, kaip šiuose regionuose spręsti opias nedarbo problemas. Turizmo plėtojimas skatina kaimo turizmo, tradicinių amatų, žirgininkystės, poilsinės medžioklės, žvejybos ir kitų veiklos grupių plėtrą.
Gamtinį turizmo potencialą sudaro jūros pakrantės kompleksas (apytikriai 720 kv. km), poilsiui ir aktyviam turizmui tinkami vandens telkiniai (2850 ežerų - 910 kv. km ir 760 upių - iš viso per 76000 km), miškai, užimantys apie 30 % šalies teritorijos, gydomasis mineralinis vanduo ir purvas. Unikalus objektas - Europos geografinis centras - turistams labai patrauklus.
Viešosios infrastruktūros ir paslaugų stoka - pagrindinė kliūtis Lietuvoje norint efektyviai panaudoti kultūrinį ir gamtinį turizmo potencialą. Atvykstančiųjų iš Rytų Europos bei kaimyninių šalių užsieniečių mažėja, o iš Vakarų ir Vidurio Europos gausėja. 2000 m. pradėta rengti bendra kompiuterizuota nacionalinė turizmo informacijos sistema, apimanti savivaldybių ir kitus turizmo informacijos šaltinius. Planuojama, kad sistema bus baigta sukurti 2006 m.
Lietuva yra vienintelė Baltijos regiono šalis, neturinti jūrinio turizmo, nes dar nesukurta keleivinių uostų ar jachtų prieplaukų infrastruktūra. Vidaus vandens maršrutų, prieplaukų ir paplūdimių sistema irgi neišplėtota. Todėl upių ir ežerų negalima reikiamai panaudoti aktyviam poilsiniam turizmui, neskatinamas privačių paslaugų verslas.
Beveik nėra turizmo ir kultūros paveldo vietų, kurios būtų pritaikytos neįgaliesiems. Sparčiausiai plėtojamas turizmo paslaugų sektorius yra apgyvendinimo segmentas - viešbučiai: 2003 m. Lietuvoje buvo 243 viešbučiai ir svečių namai (iš viso 7100 kambariai), 1996 m. - 153 (4703 kambariai). Tačiau net 71 % viešbučių kambarių yra didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), o 9 savivaldybių centruose viešbučių apskritai nėra. Daugelis viešbučių maži (10-50 kambarių) ir aptarnauja daugiausia verslo turistus. Netgi didžiuosiuose miestuose trūksta turistinės klasės viešbučių, galinčių priimti dideles grupes mažesnėmis kainomis. Apgyvendinimo vietų skaičiaus ir šalies gyventojų santykis Lietuvoje beveik 9 kartus mažesnis už ES vidurkį. Akivaizdu, kad apgyvendinimo sektoriaus potencialas iki galo nepanaudotas.
Kiti du apgyvendinimo infrastruktūros segmentai irgi kelia problemų: pirmiausia - kempingai, antra - poilsio namai ir sanatorijos. Lietuvoje yra tik 4 kempingai (963 vietos). Pagrindinė apgyvendinimo rūšis rekreacinėse zonose - poilsio namai. Tačiau jų vis mažėja: 1997 m. poilsio namų buvo 281 (5308 kambariai), 2003 m. - 200 (4756 kambariai). Tai susiję su jų privatizavimu ir veiklos nutraukimu.
Sveikatos priežiūros įstaigos - sanatorijos sutelktos Druskininkų, Birštono ir Palangos kurortuose. 1999 m. 34 sanatorijose buvo 9793 vietų. Tačiau per 4 metus vietų skaičius sanatorijose sumažėjo beveik 2500, o apgyvendinimo paslaugų kokybė gerėjo lėtai. Didžiausios sanatorijų problemos yra jų renovacija, veiklos perorientavimas atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir rinkodaros priemonių įgyvendinimas. Su turizmu susijęs laisvalaikio sektorius Lietuvoje mažiausiai išplėtotas visame Baltijos regione. Lietuva neturi nė vieno nuolatinio modernaus pramogų objekto, t. y. vandens atrakcionų parko, golfo aikštyno ar lenktynių trasos. Pramogų stoka neskatina užsienio svečių pasilikti Lietuvoje ilgiau ir mažina Lietuvos turizmo produktų konkurencingumą, kadangi yra mažiau galimybių pritraukti turistus į kurortus savaitgaliais ir ne sezono metu. Geoterminio vandens panaudojimas būtų gera galimybė spręsti kurortų sezoniškumo problemas.
Trūksta įrengtų paplūdimių ir turizmo trasų (vandens ar dviračių takų), sporto ir poilsio įrengimų. Tai neleidžia padidinti turistų srautų ir neskatina turizmo paslaugų verslo plėtros.
Populiarėjant Lietuvoje vietiniam turizmui, didelį patrauklumą įgyja ir nemažą turistų srautą pritraukia ežerų ir upių vandens turizmas.
Svarbus veiksnys, turintis įtakos turizmo paslaugoms - profesionalūs darbuotojai. Silpni praktiniai įgūdžiai - pagrindinė specialistų trūkumo priežastis, nes praktinio mokymo sistema neišplėtota, o mokymo įstaigose nėra imitacinio mokymo priemonių. Turizmo verslo atstovams paprastai labai trūksta vadybos žinių.
Kaimo turizmas - sparčiausiai plečiama sritis, ypač kurortinėse vietovėse. Užsienio patirtis rodo, kad turizmo sektoriuje viena nakvynės vieta sukuria apie dešimt naujų darbo vietų kitose ūkio sektoriuose. Todėl turtingus gamtinius išteklius turinčiame Varėnos rajone turizmo plėtojimas leistų sumažinti nedarbo lygį, suteiktų galimybę pagerinti socialinę ekonominę būklę.
Turizmo plėtra priklauso tiek nuo privataus sektoriaus iniciatyvos, tiek nuo valstybės politikos. Valstybės uždavinys - užtikrinti turizmo infrastruktūros plėtrą ir palankias turizmo plėtrai sąlygas.
2.2. Kainodara
Būtina žinoti, kad kaina keičiasi prekės gyvavimo ciklo procese. Produkto ir paslaugų kaina turi garantuoti pelną. Į sodybos paslaugų produktų savikainą įeina: pridėtinės pastovios išlaidos, mokesčiai; sodrai, bankui. Kainos dydžiui įtakos turės ir esamų konkurentų kainos. Norėdami pritraukti klientą pastoviems klientams bus taikoma 20% nuolaida.
2.3. Reklama ir Rėmimas
Kadangi kaimo turizmas tampa vis populiaresnis ir vietas poilsiui sodybose reikia užsisakinėti iš anksto (paklausa viršiję pasiūlą), tai realizavimas nebus sudėtingas procesas. Sodyba dažniausiai reklamuosis rajoniniame laikraštyje, taip pat populiarių radijo stočių pagalba.
Gauti leidimus statyti stendus 10 km. Reklamai sodybos savininkai sukurs ir firminį ženklą: pasaga, kuris bus reklamuojamas kalendoriukų pagalba.
3. Valdymas
Pirmaisiais įmonės veiklos metais numatoma įdarbinti 4 darbuotojus: įmonės vadovas - direktorius, finansininkė, valytoja, ūkvedys.
4. Rizika
Įmonė yra numačiusi imti lengvatinį 250 000 Lt kreditą 10 metų. Kaip užstatas bankui bus įkeistas akcininkų nekilnojamas turtas - žemė. Lėšas planuojama panaudoti statyboms, ilgalaikiam turtui pirkti, apyvartinėms lėšoms.
5. Finansai
Pirmaisiais metais įmonė numato gauti apie 18323 Lt apmokestinto pelno.
Lentelė: Paslaugų kainos
| Paslauga | Kaina |
|---|---|
| Konferencijos salės nuoma (1 val.) | 70 Lt |
| Konferencijos salės nuoma (iki 4 val.) | 250 Lt |
| Maudynės baseine ir sauna (1 val., iki 20 asmenų) | [Kaina] |
| Valties nuoma (1 val.) | [Kaina] |
| Vandens dviračio nuoma (1 val.) | [Kaina] |