Straipsnyje nagrinėjami teisiniai aspektai, kai pardavėjas parduoda priestatą, kuris jam nepriklauso nuosavybės teise. Ši situacija gali sukelti įvairių teisinių pasekmių, įskaitant nuosavybės ginčus ir atsakomybę už žalą. Taip pat aptariamos hipotekos rūšys ir jų taikymo ypatumai Lietuvoje.
Hipoteka Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d., įtvirtintos dvi hipotekos rūšys: sutartinė ir priverstinė. Sutartinė hipoteka kildinama iš kreditoriaus ir skolininko rašytinio susitarimo, vadinamo hipotekos lakštu, o priverstinė hipoteka atsiranda tik teismo sprendimu ar įstatyme numatytais atvejais.
Priverstinė hipoteka, tai kreditoriaus vienašalis prašymas hipotekos teisėjui įkeisti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą. Įstatyme numatomos sąlygos, kurioms esant įmanoma įregistruoti priverstinę hipoteką. Tačiau vien numatytų sąlygų įvykdymas negarantuoja tiek kreditoriaus, tiek skolininko teisių apsaugos, įregistravus priverstinę hipoteką. Jos įregistravimo procedūra reikalauja labai didelių pastangų bei laiko ir piniginių lėšų. Pats procesas yra komplikuotas ir nėra tinkamai detalizuotas Lietuvos teisės aktuose.
Pagrindinis priverstinės hipotekos skirtumas nuo sutartinės hipotekos tas, kad priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir tik paties įstatymo numatytais atvejais. Šie atvejai įvardijami Civiliniame kodekse. Priverstinės hipotekos atsiradimo procese skolininkas nedalyvauja, dažniausiai apie tai jis sužino tik gavęs pranešimą iš hipotekos skyriaus, kuriame buvo įregistruota priverstinė hipoteka jo turtui.
Civilinio kodekso 4.170 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos sąvoka, kuri apibrėžiama taip: esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.
Hipotekai būdinga sekimo teisė, teisinėje literatūroje aiškinama kaip teisė, sekanti paskui daiktą (o ne paskui asmenį), kai įkeista daikto nuosavybė iš vieno asmens pereina kitam. Ši nuostata pateikta Civilinio Kodekso 4.171 str. 9 d. Be to, hipoteka išlieka, padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus (CK 4.172 str. ir 4.173 str.).
Hipotekos institutas patikimai apsaugo kreditorius teises dėl jo teikiamų privilegijų hipotetiniams kreditoriams, efektyvaus nuostolių išieškojimo iš įkeisto turto mechanizmo, dėl išsamios bei patikimos informacijos apie turto įkeitimus prieinamumo.
Įkeitus skolininko turtą, t.y. įregistravus hipotekos lakštą, šio lakšto originalas yra saugomas kreditoriaus, todėl prašymą baigti hipoteką turi pateikti kreditorius hipoteką įregistravusiam hipotekos skyriui. Skolininkas, įvykdęs reikalavimą pagal hipotekos lakštą, turi laukti, kol kreditorius pateiks hipotekos skyriui hipotekos lakšto originalą su įrašu apie visų hipotekos reikalavimų įvykdymą.
Prašymas baigti hipoteką turi būti išnagrinėtas per 3 darbo dienas po prašymo pateikimo. Hipotekos išregistravimo iš centrinio hipotekos registro momentas yra hipotekos pasibaigimo momentas. Jei suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą.
Priverstinės Hipotekos Ypatumai
Civiliniame kodekse numatytos sąlygos, kurioms esant galima registruoti priverstinę hipoteką. Tačiau vien numatytų sąlygų įvykdymas negarantuoja tiek kreditoriaus, tiek skolininko teisių apsaugos, įregistravus priverstinę hipoteką. Priverstinės hipotekos atsiradimo procese skolininkas nedalyvauja, dažniausiai apie tai jis sužino tik gavęs pranešimą iš hipotekos skyriaus, kuriame buvo įregistruota priverstinė hipoteka jo turtui.
Kas yra hipotekos pertvarkymas? Privalumai ir trūkumai
Priverstinės Hipotekos Pagrindai
- Išlaikymo išieškojimas: teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrindas priverstinei hipotekai į atsakovo turtą.
- Mokesčių prievolės: siekiant užtikrinti mokesčių prievolių vykdymą, LR CK 6.176 str. numato priverstinės hipotekos atsiradimą.
- Statybos ir rekonstrukcijos darbai: LR CK 4.177 str. nustato priverstinės hipotekos atsiradimo pagrindus, siekiant apsaugoti reikalavimus, susijusius su statybos ir rekonstrukcijos pramone.
- Skyrybų atvejai: Civilinis kodeksas numato galimybę nustatyti priverstinę hipoteką sutuoktinio turtui skyrybų ar separacijos registravimo atveju.
Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl vaikų išlaikymo skyrybų bylose, gali taikyti vaiko išlaikymo apsaugos priemonę - priverstinę hipoteką. Teismas gali nustatyti priverstinę hipoteką prieš priimdamas sprendimą dėl išlaikymo, taip pat proceso metu arba net po sprendimo priėmimo.
Priverstinė hipoteka skirtingose šalyse
Analogiškai kaip ir Lietuvoje, Kanados Kvebeko provincijos civiliniame kodekse egzistuoja priverstinės hipotekos institutas. Kvebeke, kaip ir Lietuvoje, hipoteka įregistruojama konkretaus asmens prašymu: rangovo, projektuotojo, medžiagų tiekėjo ar finansuojančio asmens. Prancūzijos Respublikoje egzistuoja teisminė hipoteka, kuri atsiranda teismo sprendimo pagrindu.
Turto Arestas
Turto areštas yra laikina (procesinė) priemonė, todėl jos taikymu gali būti daroma reikšminga įtaka nuosavybės teisės įgyvendinimui.
Priverstinės hipotekos ir turto arešto palyginimas
| Savybė | Priverstinė hipoteka | Turto areštas |
|---|---|---|
| Pobūdis | Nuosavybės teisės suvaržymas | Laikina procesinė priemonė |
| Atsiradimo pagrindas | Įstatymas arba teismo sprendimas | Teismo nutartis |
| Tikslas | Užtikrinti prievolės įvykdymą | Laikinai apriboti disponavimą turtu |
tags: #pardavejas #pardave #ne #jam #nuosavybes #teise