Daugiabučiuose namuose, pastatytuose prieš kelis dešimtmečius, dažnai pasitaiko inžinerinių tinklų gedimų ar avarijų. Ypač tai pasireiškia daugiabučių segmente, kur apie 72 proc. objektų nėra renovuojami taip sparčiai, kaip norėtųsi, todėl užliejimai ir vandentiekio avarijos itin dažnai vargina gyventojus.
Susidėvėję vandens ir kanalizacijos vamzdynai daugiabučiuose namuose lemia apie 50 proc. visų avarijų. Specialistai pastebi, kad labai daug daugiabučių namų nėra pasikeitę vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių namų, apie 80 proc. jų yra susidėvėję. Senų vamzdynų keitimas yra būtinas siekiant išvengti avarijų ir užtikrinti tinkamą sanitarinę būklę.
Vandentiekio avarija gali padaryti didelę žalą turtui.
Kodėl svarbu laiku keisti vamzdynus?
Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.
Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.
Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų. Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes jie pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.
"Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.
Gyventojų įsivaizduojamas taupumas nekeisti net ir susidėvėjusio vandentiekio vamzdyno gali atnešti daugybę nuostolių. Užliejimų žalos sudaro net 30 proc. Tačiau jei įvyksta didesnė vandentiekio avarija ar jei vandens prasiskverbimas nepastebimas ilgiau, nes klientai yra darbe, išvykę ar atostogauja, tuomet apgadinama kur kas daugiau daiktų: elektronika, televizoriai, buitinė technika, baldai. Tokiu atveju žala tikrai didelė.
Patartina įsiklausyti į specialistų rekomendacijas ir jeigu atėjo laikas - pritarti vamzdynų keitimo darbams bei planuoti ne tam tikros dalies, o viso vamzdyno remontą. Tokie darbai reikalauja investicijų, tačiau juos atlikus užliejimų ir avarijų rizika sumažėja iki minimumo.
Kodėl reikia keisti kanalizacijos vamzdžius?
Seni plieniniai vamzdžiai tarnauja apie 25 metus, cinkuoto plieno - apie 30 metų, tačiau dauguma Kauno daugiabučių statyti 1959-1980 m. Vamzdynai, kaip ir kitos sistemos, sensta, deformuojasi, trūkinėja, rūdija, užkalkėja, mažėja jų pralaidumas.
Dažnai vamzdžiai sueižėja, prakiūra, o nuolat juos taisant, gali atsirasti dar daugiau skylių, nes, siekiant sustabdyti vandens pratekėjimą, naudojama jėga, kuri gali viską išjudinti, o tada vanduo prasiveržia jau kitose vamzdyno vietose. Be to, seni vamzdynai jau nėra kokybiški ir patikimi, todėl avarijos gali įvykti bet kuriuo metu. Jeigu vamzdis - gražus, nudažytas, dar nereiškia, kad jis yra sveikas.
Dažniausios vamzdynų trūkių priežastys - netinkama jų priežiūra ar eksploatacija, netinkamai atlikti vamzdynų keitimo ar remonto darbai. Vamzdynų pralaidumas gali atsirasti ir tuomet, kai juos stipriai pažeidžia korozija. Tai, kad vamzdynai jau susidėvėjo, įspėja ir ryškėjančios rūdys, dėl kurių išorinė metalinių vamzdžių sienelė suplonėja, todėl jie tampa ne tokie atsparūs išoriniam aplinkos poveikiui, vibracijoms ir smūgiams.
Pasak G. Stanišausko avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai. Dažnu atveju, avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis. Be to, kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos. Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta.
"Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose," - pažymi G.
Kaip vyksta kanalizacijos vamzdžių keitimas?
Įprastai, suderinus su gyventojais, vamzdžių atnaujinimas vyksta etapais. Svarbu iš anksto suplanuoti darbus ir pasiruošti galimiems nepatogumams.
Jei nusprendėte daugiabučiame name pasikeisti vamzdyną, nereikėtų nerimauti. Darbai atliekami gan greitai, tad nereikės be vandens ilgai gyventi. Atliekant vamzdyno keitimo darbus, vanduo būna užsukamas nuo 9 val. Stengiamasi, kad visi darbai būtų atlikti dieną, kai didžioji dalis namo gyventojų dirba ir nebūna namuose, o ryte ir vakare vanduo yra vėl atsukamas.
Dažniausiai darbai užtrunka dėl pačių gyventojų. Neretai jie atsisako įsileisti meistrus arba šeimininkų visai nepavyksta rasti. Tad, jei jau nusprendėte keisti vamzdžius, pasiruoškite iš anksto ir susiderinkite laiką su meistrais.
Vamzdynai keičiami, jei yra daugiabučio namo gyventojų daugumos pritarimas. Atsiradus būtinybei atnaujinti daugiabučio bendro naudojimo inžinerinius tinklus, organizuojamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Darbai atliekami, jei jiems pritaria 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų. Mokestis už atliktus darbus paskirstomas pagal buto naudingą plotą.
Pakeitus vamzdynus, gyventojai galės pamiršti avarinės tarnybos vizitus, nesibaiminti, kad vanduo aplies butus ar įvyks kitokia vamzdyno avarija.
Avarijų priežastys ir prevencija
Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. „Paimkime elementarius maišytuvus: jie, kaip žinoma, jau seniai jungiami lanksčiąja jungtimi, dar vadinama žarnele. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės“, - aiškina santechnikas.
Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso. Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų - tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi.
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę. „Paprastas žmogus, kaip ir bet kuris kitas, gali tai numatyti. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina“, - teigia A. Tatarenko.
Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais. „Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus“, - teigia A. Tatarenko.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. „Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė“, - aiškina jis.
A. Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
„Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu“, - teigia A. Tatarenko.
Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą“, - perspėja A. Tatarenko.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Skaitytojas nedetalizavo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius yra gavęs specialistų apžiūros aktus ir išvadas dėl reikalingų atliktų darbų pobūdžio bei darbų atlikimo tvarkos, ar tai tik subjektyvi daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus nuomonė. Pažymėtina, kad atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo.
Tačiau tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti labiausiai jų interesus atitinkantį sprendimą, butų ir kitų patalpų savininkai turėtų būti supažindinti ne tik su atliktų apžiūrų aktais, bet ir su specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais. Būtent tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai.
Šiuo konkrečiu atveju, neturint duomenų, ar egzistuoja objektyvi galimybė skaitytojo daugiabučiame gyvenamajame name atlikti vandens stovų keitimo darbus iš laiptinės pusės, neįmanoma atsakyti, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius pagrįstai reikalauja butų ir kitų patalpų savininkų leisti tą daryti per butus.
Vis tik, jeigu minėta objektyvi galimybė neegzistuoja, skaitytojas, kaip bendrojo naudojimo objekto savininkas, neturi teisės neleisti jo bute atlikti vandens stovo keitimo darbus. Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais.
Vienas tokių - Civiliniame kodekse numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
Pažymėtina, jog skaitytojas, įsigydamas butą su jame esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga, tapo šios įrangos bendraturčiu ir tokiu būdu prisiėmė minėtą pareigą. Atitinkamai, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga - užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.
Taigi, jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, skaitytojui atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį skaitytojo atžvilgiu, reikalaujant įpareigoti skaitytoją netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į skaitytojui nuosavybės teise priklausantį butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokie buvo patirti, ir/ar priteisti iš skaitytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per laiptinę, skaitytojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant, prieš priimant sprendimą neįsileisti įgaliotų asmenų į savo butą vandens stovo keitimo darbams atlikti, rekomenduotina pasidomėti, kokios yra specialistų išvados dėl reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Nesant objektyvios galimybės pakeisti vandens stovus per laiptinę, bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas jam įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, turi teisę reikalauti patekti prie inžinerinių įrenginių, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai neturi teisės neleisti jų butuose atlikti vandens stovo keitimo darbus, jeigu jie yra reikalingi.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Konfliktinės situacijos ir jų sprendimas
Vyras baiminasi, kad jeigu ir toliau nebus imamasi priemonių, visas daugiabutis liks be elektros, o namus padengs pelėsis. Namo pirmininkas tikino, kad problema yra sprendžiama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes kai kurie daugiabučio gyventojai tiesiog neįsileidžia ekstremalią situaciją tvarkyti pasiryžusių avarinės tarnybos specialistų.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Kniaudiškių gatvės 16-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojas, maždaug prieš tris savaites virtuvėje, kur eina kanalizacijos bei šalto ir karšto vandens stovai, pro lubas pradėjo sunktis vanduo. Jis apliejo dalį sienos, lubas. Dėl drėgmės perdegė šalia einantys elektros laidai. Virtuvėje jau kuris laikas nėra elektros, kol kas veikia tik kištukiniai lizdai, tačiau šeima, baimindamasi dėl savo gyvybės, arčiausiai aplietos sienos esančiaisiais naudotis vengia.
„Problema prasidėjo jau prieš dvejus metus, bet tada tik rasodavo vieta, kur eina vamzdžiai. Tąkart viršutinio aukšto gyventojai pareiškė, kad neleis griauti sienos, kad būtų galima prieiti prie vamzdžių, nes jie pasidarė remontą. Pagal projektą nebuvo galima aklinai uždengti vamzdžių, jie privalėjo įstatyti dureles. Taip savivaliauti negalima, bet tąkart viskas taip ir buvo palikta. O prieš tris savaites vanduo jau pradėjo veržtis pro sienas. Žmona pasakojo, kad pajuto svilėsių kvapą ir įvyko sprogimas - trumpasis jungimas“, - pasakojo J. Valuckis.
Nors buvo iškviesta avarinė tarnyba, situacija nebuvo išspręsta. Atėję į jo butą santechnikai patikrino, ar neužsikišęs kanalizacijos stovas, nors vanduo bėga iš viršutinių aukštų. Savininko manymu, reikėtų tiesiog išmušti skylę viršuje ir sutvarkyti. Labiausiai tikėtina, kad problema kilo išsišakojimo vietoje. Tačiau viršuje gyvena nuomininkai, kuriems nelabai rūpi iškilusi avarinė situacija.
Kniaudiškių gatvės 16-ojo namo pirmininkas Vytautas Juodis „Sekundei“ teigė, kad avarinė tarnyba išvalė kanalizacijos stovą, tačiau tai nepadėjo pašalinti problemos. Rūpesčių sukėlė ir tai, kad nors laiptinėje buvo iškabinti skelbimai, jog gyventojai privalo įsileisti avarinės tarnybos darbuotojus, gyventojai durų neatidarė, tad visus darbus teko nukelti į šeštadienį, kai dauguma gyventojų buvo namuose.
Jo teigimu, priekaištai, kad jis nesprendžia avarinės situacijos, nėra pagrįsti. Namas neturi administratoriaus, kad darbai visiems pigiau atsieitų, visus namo reiklus sprendžia tik jis vienas, tačiau J. Valuckis visuomet yra kažkuo nepatenkintas. Įvykus avarinei situacijai iš karto buvo užsuktas vanduo, iškviesti avarinės tarnybos specialistai, tačiau likviduoti avarijos padarinius reikia daugiau laiko. Vien kosmetinių patvarkymų neužteks.
„Mūsų namas baigtas statyti 1989 metais, bet nuo to laiko vamzdynai nebuvo keisti. Visoje Lietuvoje su tokia pačia problema susiduria daugybė daugiabučių, mes ne vieninteliai, kurie turės keisti vandens stovus. Tačiau tik vienas J. Valuckis t...
Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai
Anot specialistų, bėgant metams, namai iš lėto „sėda“, grimzta, o vamzdžiai deformuojasi, o neretai ir įtrūksta. Apie 90 procentų randamų defektų - vamzdyno išlinkimai, susidaręs atvirkštinis nuolydis, kai nuotekos bėga ne į šulinį, o į namą. Nuotekoms kaupiantis vamzdžio apačioje, formuojasi kamštis. Ties pamatais randame ir vamzdžių įtrūkimų.
Dar viena problema - seni ketaus vamzdžiai iš vidaus yra apaugę sąnašomis, aplipę svetimkūniais. Daugeliu atvejų reikalingas vamzdyno keitimas plastikiniu, o praplovimas - tik laikinas sprendimas. Per pusmetį ar metus vamzdis vėl užsikimš ir vėl teks plauti. Taigi, diagnozavę problemas, apie jas informuojame gyventojus ir balsavimui teikiame vamzdyno keitimo pasiūlymą.
Keičiant vamzdyną, ne tik suformuojami nauji ir teisingi nuolydžiai nuotekoms nubėgti, bet ir pašalinami svetimkūniai. Tarp randamų daiktų, kurie užkemša nuotėkų vamzdyną - įvairios statybinės atliekos, dažai, glaistas, agurkai, pomidorai, konservai, sauskelnės, higieniniai paketai, skudurai.
Plastikiniai vamzdžiai yra patvaresni ir atsparesni korozijai.
Prieigos prie vamzdynų užtikrinimas
Jau įvykus avarijai, neretai ilgai užtrunkame, kol surandame sandėliuko savininką, mat šios patalpos nėra sunumeruotos. Neretai ir kaimynai nežino, kur kieno sandėliukas. O būtent sandėliukuose įrengti tiek nuotėkų, tiek karšto ir šalto vandens stovai, prie kurių būtina prieiti, norint kuo greičiau likviduoti avariją. Taigi, nurodyti buto numerį ant sandėliuko būtų gera idėja, dėl kurios ženkliai sutrumpėtų avarijų likvidavimo laikas.
Svarbu užtikrinti prieigą prie vamzdynų.
Finansavimo galimybės
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima daugiabučių ir įmonių paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti. Parama gali būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams, jeigu šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei.
Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. Jei paramos gavėjai - gyventojai, kompensuojama iki 80 proc. atnaujinimo darbų. Jei paramos gavėjas - šilumos tiekimo įmonė, paramos dydis - iki 50 proc., jei daugiabutis yra Vilniaus apskrityje, ir iki 60 proc.
Svarbu žinoti: Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Bendrijos vaidmuo
Jeigu kyla klausimų dėl bendrijos veiklos, pavyzdžiui, ar teisingai priskaičiuotos šildymo sistemos renovavimo išlaidos, ar turite teisę įeiti į laiptinę, ar gauti raktą nuo pašto dėžutės, kreipkitės į bendrijos pirmininką. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.
Bendrijos pirmininkas privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.
Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Ką daryti, jei kyla problemų dėl bendrijos veiklos?
- Kreipkitės į bendrijos pirmininką: Jei turite klausimų ar nesutarimų dėl bendrijos veiklos, pirmiausia kreipkitės į bendrijos pirmininką raštu.
- Kreipkitės į savivaldybę: Jei negaunate atsakymo iš pirmininko arba esate nepatenkintas atsakymu, galite kreiptis į savivaldybę, kuri kontroliuoja bendrijų veiklą.
- Kreipkitės į teismą: Jei manote, kad bendrijos veiksmai pažeidžia jūsų teises, galite kreiptis į teismą.