Kaip paruošti daugiabutį butą žiemai: patarimai ir gudrybės

Artėjant žiemai, svarbu pasirūpinti tinkamu daugiabučio buto paruošimu. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų, užtikrins šilumą ir komfortą, o taip pat leis sutaupyti šildymo išlaidų. Šiame straipsnyje pateikiami praktiniai patarimai, kaip tinkamai paruošti butą žiemai, pradedant nuo langų sandarinimo ir baigiant šildymo sistemos priežiūra.

Langų sandarinimas ir reguliavimas

Didžiausias centralizuotos šilumos tiekėjos „Gijos“ Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas sako, kad daug šilumos įprastai iškeliauja pro nesandarius langus. Anot eksperto, prieš šildymo sezoną būtina patikrinti langus ir, jeigu yra poreikis, juos sureguliuoti. Jeigu uždarant - atidarant langą kliūna jo apačia, girdimas traškesys, pilnai neužsilenkia rankenėlė, lango viršutinė dalis nepriglunda prie rėmo arba iš lauko jaučiama nemaloni vėsa - visi šie požymiai rodo, jog langas nėra pakankamai sandarus ir būtina jį tinkamai sureguliuoti.

To neatlikus dalis šilumos iškeliauja į lauką, todėl reikiamai buto temperatūrai pasiekti suvartojama daugiau energijos. Kai kurie langai turi vasaros - žiemos režimus, todėl būtina pasirūpinti, kad jie atitiktų sezoną. Jeigu langai seni, pravartu pasitarti su specialistais ir įvertinti, ar nėra susidėvėję kai kurie jų elementai, pavyzdžiui, sandarinimo gumos.

Radiatorių priežiūra

Net dulkės gali turėti įtaką norimam komfortui, todėl būtina radiatorius išvalyti. Rekomenduojama nuvalyti dulkes ne tik išoriškai, tačiau ir nuo vidinių radiatoriaus konstrukcijų. Didesnis susikaupusių dulkių sluoksnis ant radiatorių sudaro barjerą, trukdantį šilumai sklisti į patalpą.

Taigi išvalius radiatorius šiluma į patalpą sklis greičiau ir efektyviau. Ekspertas kviečia neužmiršti, kad baldais ar net užuolaidomis blokuojami radiatoriai yra klaida, jie turėtų būti atviri. Tokiu atveju šiluma į patalpą sklis efektyviau ir greičiau.

Šilumą atspindinti plėvelė

Senuose, nerenovuotuose, daug šilumos vartojančiuose daugiabučiuose naudojamas paprastas triukas, padedantis taupyti šilumos energiją. Tarp sienos ir radiatoriaus priklijuojama šilumą atspindinti folija, kurią galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėje. Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus.

Tai - foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2 laipsniais. Jei Jūsų daugiabutis namas senas, o apie renovaciją dar tik svarstote, pasirūpinkite paprastomis šilumos taupymo priemonėmis. Jos nereikalauja didelių investicijų, tačiau atlikę kelis būtinus veiksmus pradėsite šilumos energiją naudoti taupiau ir efektyviau:

• Patikrinkite buto langus, jei yra poreikis, juos sureguliuokite, užsandarinkite.
• Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus.
• Pasirūpinkite radiatoriais.
• Domėkitės savo namo bendro naudojimo patalpose esančiais langais, durimis.

Pastato vidaus šildymo sistemos

Naujam šildymo sezonui turi būti paruošti šilumos punktai, pastatų vidaus šildymo sistemos. Jomis rūpinasi pastatų valdytojai, namų administratoriai ar bendrijos. Jie kasmet iki rugsėjo 15 d. privalo atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus parengimo, periodinio praplovimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą funkcionavimą šaltuoju metų laiku.

Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nepasirašius pastato parengties šildymo sezonui akto, pastate vartoti šilumą yra draudžiama, o šilumos tiekėjas, negavęs šio akto, turi teisę netiekti šilumos tokio pastato šildymui.

Tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus klientams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas žiemą, šildymo paslaugos kokybė, efektyvus energijos vartojimas. Pavyzdžiui, jeigu šildymo sistema nėra subalansuota, gyventojai gali susidurti su netolygaus šildymo problemomis atskiruose buto kambariuose. Paskutiniu metu pasitaiko atvejų, kuomet klientai skundžiasi dėl pernelyg aukštos temperatūros butuose, nors šilumos tiekėjas temperatūros pastato viduje nereguliuoja.

Modernūs, automatizuoti šilumos punktai automatiškai reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius ir pagal tai tiekia šilumos srautą į butuose esančius radiatorius. Taigi gyventojai turėtų pasidomėti, kokia yra jų šilumos punkto būklė ir esant poreikiui atnaujinti.

Draudimas

NT brokerė griežta - nuomojamo būsto draudimas privalomas. Prieš įleisdama nuomininkus ji pati visuomet pasitikslina, ar butas draustas, jei ne, kada tai bus padaryta. Dažniausiai butą draudžia nuomotojas, maždaug 40 proc. atvejų draudimo įmoka dalijama per pusę, pasitaiko, jog įmoką už draudimą nuomotojas paprašo sumokėti nuomininkų.

Draudimo bendrovėje „If“ nuomotojai gali apsidrausti jiems priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nuo įvairių rizikų, tarp kurių - ir nuo nuomininkų tyčia padarytos žalos, jei nuomininkai sulaužė baldus, įrangą ar nusiaubė būstą vakarėlio namie metu ar kitaip tyčia sugadino būsto apdailą išsikraustydami.

Tyčinės žalos atveju atlyginami nuostoliai iki 10 tūkst. eurų. Beje, pastebėjus tokius įvykius, būtina kviesti policiją. Kaip rodo „If“ statistika, dažniausiai nuomininkai sulaužo baldus ir apgadina vidaus apdailą. Vidutinė žala siekia 1500 eurų. Nuomotojai gali apdrausti tiek ilgalaikės, tiek trumpalaikės nuomos būstą. Taip pat svarbu pažymėti, nuomotojas apdraudžia tik jam priklausantį turtą, nuomininkai savo turtą turi apsidrausti patys atskirai.

Pasirinkus „If“ nuomojamo būsto draudimą, draudžiamos jo sienos, lubos, grindys, šildymo katilas ir kita stacionari įranga. Taip pat daiktai, palikti nuomininkui patikėtame būste - baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, kilimai, televizorius ir pan.

Nuomojamame bute įvykus vandentiekio avarijai, įsilaužus vagims, dužus langui, ant stogo užvirtus medžiui, žiemą sugedus šildymo katilui, sugedus spynai ir pan. suteikiama pagalba namuose.

Apdraudžiama ir nuomojamo būsto savininko civilinė atsakomybė eksploatuojant būstą: atlyginami nuostoliai kitiems, pavyzdžiui, kaimynams, jei nuomojamame bute nutrūkus skalbimo mašinos vandens žarnelei bus aplietas jų butas, jei nuomininkas paliks neišjungtą lygintuvą ir kilus gaisrui sudegs arba bus gaisrininkų sulietas kaimyno turtas.

Nuomininkų atranka

NT brokerės Justinos Zabarauskienės žodžiais, savininkai jau supranta, kad, į nuomojamą butą įleidžiant naujus gyventojus, visuomet yra rizikos, tačiau ją galima sumažinti apsidraudus, taip pat pasirinkus, kiek įmanoma, tinkamus gyventojus. Visgi, pripažįsta - idealusis scenarijus itin retas.

Pati J. Zabarauskienė nuomininkus atrenka remdamasi savo patirtimi, praktika. Pirmiausia jiems užduoda tam tikrus klausimus, tuomet rekomenduoja nuomotojams, tačiau galutinį sprendimą priima būsto savininkas. Būna, kad vienam ar kitam nuomininkui būsto pataria nenuomoti, tačiau savininkui nuomininkas patinka, ir kartais tokia rizika pasiteisina, juolab jei nėra daug norinčiųjų nuomotis konkretų būstą.

Kad nuomininkai itin nugyventų butus pasitaiko retai - vienas ar du iš dešimties. Kaip pasakojo pašnekovė, prieš mėnesį teko narplioti situaciją, kuomet per metus nuomininkų šeima sulaužė kėdes, sugadino čiužinį, tačiau bandė įrodinėti, jog tai natūralus nusidėvėjimas. Galiausiai, žala buvo padengta užstato lėšomis, nuomininkams teko ir primokėti. Pašnekovė patvirtina - tokie atvejai nėra malonūs, nes tenka aiškintis aplinkybes, keletą kartų susitikti, organizuoti papildomą namų valymą, pirkti naujus daiktus, skaičiuoti žalą.

tags: #kaip #pasiruosti #daugiabucio #buta #ziemai