Sodybos Nuoma Šalia Šatrijos Kalno: Istorija, Gamta ir Poilsis Žemaitijos Širdyje

Šatrijos kalnas (piliakalnis) stūkso Telšių rajone, Luokės seniūnijoje, netoli Pašatrijos kaimo. Šis žymus kalnas iškilęs į 228,7 m aukštį, todėl laikomas viena aukščiausių Žemaitijos kalvų. Prie Šatrijos piliakalnio reikšmės prisideda ir įspūdingas didelis medinis kryžius jo viršūnėje, simbolizuojantis jo kultūrinę ir istorinę svarbą.

Šatrijos kalnas nuo Lūksto ežero

Šatrijos Kalno Istorija ir Legendos

Šatrijos kalva iškilusi į 228,7 m aukštį, todėl yra vienas aukščiausių Žemaitijos taškų. Nuo piliakalnio viršūnės lankytojai gali grožėtis atsiveriančiais vaizdais - pavyks įžiūrėti tokius žymius objektus kaip Medvėgalis, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė ir net Telšių katedros bokštai. Kalno struktūrą sudaro statūs vakarinis ir rytinis šlaitai, pakilę daugiau kaip 25 m, ovalo formos 60x60 m dydžio aikštelė ir nemaži pylimai pietiniame šlaite.

Šatrijos piliakalnis turi didelę istorinę vertę, menančią I tūkstantmečio antrąją pusę - II tūkstantmečio pradžią. Archeologinių kasinėjimų metu čia aptikta kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvelių, liudijančių apie ilgalaikį gyvenvietės ir apeigų vietos vaidmenį. XIV a. kalvos viršūnėje stovėjo medinė pilis, kuri buvo pagrindinis regiono gynybinis ir administracinis centras. Piliakalnio šlaitai buvo apgyvendinti nuo II a. pr. m. e., o tai rodo, jog piliakalnio reikšmė įvairiose istorinėse epochose išliko.

Šatrijos piliakalnis yra svarbi Žemaitijos kultūros paveldo dalis, glaudžiai susijusi su vietos legendomis ir tradicijomis. Jis garsėja savo sąsajomis su senovės pagoniškais papročiais - tikima, kad viršūnėje rinkdavosi raganos iš visos Žemaitijos. Raudonkalnio viršūnėje, netoli Šatrijos kalno, savanoriai palaiko amžinąją ugnį, simbolizuojančią ikikrikščioniškų tradicijų atgimimą. Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, čia švenčiama Gabijos šventė, sutraukianti ugnies deivę pagerbiančius senųjų protėvių tikėjimų išpažinėjus.

Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, užimantis 813 hektarų plotą, yra saugoma gamtos teritorija aplink Šatrijos piliakalnį. Šiuo 1992 m. įsteigtu draustiniu siekiama išsaugoti unikalų Žemaičių aukštumos moreninį masyvą, kuriam priklauso ir žymusis Šatrijos kalnas. Dėl vaizdingų kraštovaizdžių ir ramios aplinkos tai puiki vieta žygiams pėsčiomis, paukščių stebėjimui ir regiono gamtos paveldo tyrinėjimui.

Šatrijos piliakalnis yra apipintas legendomis ir mitais, kurie jo istorinei reikšmei suteikia dar daugiau mistiškumo. Vietos folkloras pasakoja apie raganas iš visos Žemaitijos, susirenkančias ant kalvos naktiniams ritualams. Kita legenda byloja apie milžiną, klajojusį po kalvotą Žemaitijos kraštovaizdį, turėjusį pilnas kišenes žemių. Kai jis atsigulė pailsėti, pelės išgraužė jo kišenes, išpylė žemes ir sukūrė kalvą. Milžino šūksnis: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ esą davė pradžią Šatrijos pavadinimui, kilusiam iš žodžio „šatra”, reiškiančio „kepurė”. Be to, sakoma, kad kalva dengia bažnyčią, kurioje buvo palaidotos raganos - dėl jų puvimo piliakalnio viršūnė įgriuvo.

Daug tyrinėjimų ir kasinėjimų Šatrijos piliakalnyje atskleidė svarbių istorinės ir kultūrinės reikšmės įžvalgų. Pirmieji archeologiniai tyrinėjimai 1835 m. pateikė įrodymų, kad piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse ir II tūkstantmečio pradžia. Archeologai rado kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvių, liudijančių ilgą žmonių gyvenamąją ir veiklos istoriją. 2009 m. Žemaičių muziejaus „Alka” ir Varnių regioninio parko direkcijos vykdytų tolesnių tyrimų metu buvo iškasta 61 tranšėja ir duobė, ištirtas 220 kv. m plotas. Šių kasinėjimų metu aptikti kultūriniai klodai, židiniai, gyvulių kaulai, geležies lydymo atliekos ir įvairūs artefaktai, leidžiantys geriau pažinti piliakalnyje kadaise buvusią gyvenvietę.

Šiomis dienomis lankytojai gali apžiūrėti įvairius vietovės objektus, įskaitant senovinius pylimus, aukurą viršūnėje ir amžinąją ugnį, degančią gretimos kalvos aukščiausiame taške. Šatrijos piliakalnis yra įsikūręs Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje, todėl jį mielai renkasi aplankyti ir gamtos, ir istorijos mylėtojai.

Kai šalčio gūsiai švelniai glosto apsnigtas giraites, vienas kalnas išlieka ypatingas - Šatrija. Ji iškyla virš aplinkinių laukų kaip tyli, paslaptinga liudininkė - sena kaip pati Žemaitijos žemė, apipinta mitais, padavimais ir tikėjimu. Jos siluetas lengvai atpažįstamas net iš tolimiausių apylinkių, o užkopus ant viršūnės atsiveria neaprėpiami kraštovaizdžiai: medžiais banguojanti Žemaitijos žemė, Lūksto ežeras, tolumose stūksantis Medvėgalis, arčiau - Girgždūtė, Sprūdė, o giedrą dieną galima išvysti net Telšių katedros ir Varnių kunigų seminarijos bokštus.

Apie Šatrijos kilmę vietiniai žmonės pasakoja linksmai: kažkada čia ėjęs milžinas, prisipylęs kišenes žemės, bet pavargęs ir atsigulęs pailsėti. Kol miegojo, pelės pragraužusios jo kišenes, ir žemė pabyrėjusi - taip atsiradęs kalnas. Atsibudęs milžinas supykęs ir sušukęs: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ Nuo to šūksnio, sakoma, ir kilęs Šatrijos pavadinimas.

Žmonės nuo seno šnibždasi, kad Šatrija - mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimų vieta. Esą jos kadaise apipylusios žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią, ir taip gimęs kalnas. Sakoma, kad Šatrijos kalnas slepia daugiau, nei mato akis.

Užkopus ant viršūnės, galima pajusti ne tik vėjo dvelksmą ir istorijos alsavimą - čia gyva ir senoji žemaitiška dvasia, kurią saugo žmonės bei jų ritualai. Kalnas mena ir legendinį „svieto lygintoją“ Tadą Blindą, kuris čia ieškojo prieglobsčio nuo ponų ir valdžios. Pasakojama, kad Tadas Blinda buvo tarsi lietuviškas Robin Hoodas - maištininkas, kuris gynė silpnesniuosius, vogė iš turtingųjų ir dalino vargšams.

Šatrijos archeologinė reikšmė stulbina. Tyrimai atskleidė, kad kalno viršuje stovėjo medinė pilis, naudojama gynybai, o papėdėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Rasti IX-XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, dubenuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai bei akmens kirvukai liudija apie seną ir gyvą žmogaus buvimą šiose vietovėse.

Šatrijos apylinkės ne tik istorijos, bet ir gamtos požiūriu unikalios. Čia įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, apimantis 813 ha. Draustinyje išsaugotos moreninių kalvų grandinės, miškingos apylinkės, paukščių ir laukinių gyvūnų buveinės.

Ką Aplankyti Apylinkėse?

• Luokė: Vienas seniausių Žemaitijos centrų, kuriame stūkso puošni Šv. Kryžiaus bažnyčia.
• Girgždūtės kalnas: Dar viena šventa vieta, sujungta su Šatrijos legendomis apie raganų susirinkimus.
• Sprūdės piliakalnis: Siejamas su legendiniu karžygiu Sprūdeikiu.
• Varniai: Buvusi Žemaičių vyskupystės sostinė, kurioje stovi didingoji Varnių katedra ir Žemaičių vyskupystės muziejus.
• Lūksto ežeras: Vienintelis pasaulyje ežeras, kurio bangos išmeta gintarą.

Poilsis ir Pramogos Šalia Šatrijos Kalno

Šatrijos apylinkės siūlo įvairias galimybes poilsiui ir pramogoms, pritaikytas įvairiems poreikiams ir skoniams. Štai keletas sodybų ir kitų paslaugų teikėjų, kurie gali padėti jums patirti nepamirštamą viešnagę:

• Sodyba „Kaimuks“: Įsikūrusi Varnių regioniniame parke, siūlo ramybę, pasiplaukiojimą plaustu, žvaigždžių stebėjimą ir biblioteką. Sodyboje yra rąstinis dviejų aukštų namas su visais patogumais.
• Kaimo turizmo sodyba „Gervinė“: Sužavės išskirtiniu interjeru ir šeimininko svetingumu.
• Sodyba „Stay Lagom“: Įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, šalia Beržoro, Ilgio bei Platelių ežerų.
• Sodyba „Beržoro pakrantė“: Yra įsikūrusi prie pat Beržoro ežero ir turi „Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklą“.
• Kaimo turizmo sodyba “Prie Žiedelio”: Viena iš pirmųjų įkurtų sodybų Žemaitijos nacionaliniame parke, vienkiemyje, nuostabiame gamtos kampelyje ant Žiedelio ežero kranto.
• Kaimo turizmo sodyba “Un Sartų”: Įsikūrusi Jaskoniškių miške ant legendomis apipinto Sartų ežero kranto.

Štai dar keletas vietų, kur galite apsistoti ir mėgautis poilsiu gamtoje:

• Palūšės kempingas
• Sporto ir poilsio centras „Ievalaukis”
• Sovyklavietė „Šilinė“
• Vila „Plokštinė“

Aktyvus Laisvalaikis

• Baidarių nuoma: „Žeimenos baidarių“ komanda siūlo žygius baidarėmis ir iškylas įrengtose stovyklavietėse. Taip pat baidarių nuomos paslaugas teikia netoliese Aukštadvario, Derionių kaime.
• Dviračių nuoma: Punktas įsikūręs Platelių miestelio centre.
• Žygiai pėsčiomis ir dviračiais: Dalia Vaitukaitienė veda ekskursijas po Zarasų rajoną dviračiais, pėsčiomis, baidarėmis.

Gražinos Sodyba: Autentiška Žemaitiška Patirtis

Jei ieškote ypatingos kaimiškos vietos savo šventei ar poilsiui, Gražinos sodyba yra puikus pasirinkimas. Tai kaimo turizmo sodyba be aliuzijų į prabangą, bet su miesto patogumais. Sodyboje galite mėgautis:

• Svirne esanti kaimiško stiliaus salė su molinių degtų plytų grindimis.
• Pavėsinė, ideali vieta šiltuoju metų laiku švęsti šventę lauke.
• Sodybos svečių namas, nuostabi vieta ieškantiems ramybės natūralios gamtos apsuptyje.

Čia galite paragauti tradicinių žemaitiškų patiekalų degustacijoje, dalyvauti dažasvydžio žaidime sodybos parke, arba tiesiog mėgautis gamta ir ramybe.

Kontaktai:Gražinos sodybaPakapių k. 1, Telšių r.Mob. +370 672 38336Dėl paslaugų užsakymo skambinti mob.

tags: #sodybos #nuoma #salia #satrijos