Nekilnojamojo turto mokestis už neįrengtą palėpę: ką reikia žinoti?

Kyla klausimų dėl nekilnojamojo turto mokesčio už palėpę, ypač kai ji priklauso fiziniams asmenims dalimis ir nėra konkrečiai padalinta. Ar reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už palėpę, kuri priklauso fiziniams asmenims tam tikromis dalimis, tačiau palėpė nepadalinta konkretiems asmenims, t. y., niekas nežino, kuri palėpės dalis kam priklauso?

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip yra skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis už palėpes, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokie niuansai gali iškilti praktikoje.

„Palėpė yra tapusi didelių ginčų objektu. Butų, kurie ribojasi su palėpe, savininkai baiminasi, kad remontuojant palėpę kiltų didelis triukšmas - jeigu vienam iš savininkų pavyktų supirkti visą palėpę. Dėl palėpės ginčai vyksta jau 15-17 metų. Yra gyventojų, kurie norėtų įsigyti palėpę, tačiau to padaryti nepavyksta“, - rašo portalo Statybunaujienos.lt skaitytojas, klausdamas dėl mokesčių už palėpės patalpas.

Svarbu atskirti, ar palėpė yra bendro naudojimo patalpa, ar įregistruota kaip atskiras nuosavybės objektas. Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Panagrinėkime, kaip tai veikia mokesčių kontekste.

Ar reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už palėpę?

Taip, palėpė - irgi dalis pastato, tai kita patalpa. Jeigu palėpė nėra bendra, o įregistruota kaip kieno nors asmeninė nuosavybė, savininkui turi būti priskaitoma bendrųjų mokesčių dalis. Kai nėra nuordytas naudingasis plotas, laikoma, kad bendrasis plotas yra naudingasis. Įrengimo lygis ir naudojimosi dažnumas nėra svarbūs.

Asmenys, kurie turi gyvenamąsias patalpas, tokio nekilnojamo turto mokesčio nemoka. Minima, kad ginčai dėl palėpės vyksta jau 15-17 metų, tačiau nekilnojamojo turto mokestis yra deklaruojamas už tris paskutinius metus, už šį laikotarpį ir bus mokamas nekilnojamojo turto mokestis.

Kaip skaičiuojamas mokestis?

Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas...

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar palėpė yra įrengta ar ne. Atsakėt 2022-04-05 ir palėpę prilyginot patalpai, bet Aplinkos ministro 1999-08-25 įsak.Nr.264 Palėpė (pastogė) yra erdvė tarp pastato virš aukšto, sienų ir stogo, o jau Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas ar jo dalis, kurios dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Argi galima palėpės kaip erdvės plotą prilyginti jau įrengtos patalpos palėpėje plotui, nes naudingumas nulinis?

Civilinio kodekso 4.76 str. "Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo,...

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...

Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.

Pavyzdys: Jei bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams.

Naudingas plotas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Štai lentelė, apibendrinanti, kas įeina ir kas neįeina į naudingąjį plotą:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas.

Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad... <...> nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės...

Taigi, aiškinantis, ar reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už neįrengtą palėpę, būtina atsižvelgti į jos teisinį statusą, įregistravimą ir naudingąjį plotą. Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai nustato proporcingumo principą, pagal kurį savininkai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir mokėti mokesčius.

tags: #nekilnojamojo #turto #mokestis #uz #neirengta #palepe