Bauda už netvarkomą žemės sklypą: ką svarbu žinoti?

Daugelis mano, kad nuosava žemė - tai privati teritorija, kurioje galima daryti bet ką. Tačiau realybė yra kiek kitokia - neprižiūrėtas ar apleistas sklypas gali tapti ne tik kaimynų nepasitenkinimo, bet ir baudų priežastimi. Tad kada sklypo savininkas gali sulaukti baudų? Kokios yra teisinės prievolės, susijusios su teritorijos tvarkymu?

Lietuvos savivaldybės primena, kad žemės sklypų savininkai privalo nuolat rūpintis savo teritorijomis - šienauti žaliuosius plotus, išvežti atliekas, šalinti invazinius augalus, griauti apleistus pastatus, išvežti statybines atliekas ar apleistas transporto priemones.

Žemės savininkai įspėjami, kad iki liepos 1 dienos, savivaldybių seniūnai renka informaciją apie apleistus sklypus. Iki to laiko sklypų nesusitvarkę savininkai gali sulaukti skaudžių pasekmių - jiems žemės mokestis gali padidėti iki 10 kartų.

Kada gresia bauda?

Netvarkingas sklypas gali tapti daugybės problemų šaltiniu. Neretai tokie sklypai tampa kenkėjų veisimosi vieta, gali sukelti gaisro pavojų arba net sukelti konfliktus su kaimynais.

Lietuvos įstatymai numato, kad kiekvienas sklypo savininkas privalo užtikrinti, jog jo teritorija nebūtų apleista ir netaptų grėsme aplinkai bei visuomenės saugumui. Kai kuriais atvejais savivaldybės nustato konkrečius terminus, per kuriuos privaloma atlikti sklypų tvarkymą.

Jei sklypas netvarkomas, vietos savivaldybė ar aplinkos apsaugos institucijos gali imtis veiksmų. Nors patikrinimai dažnai vyksta savivaldybių iniciatyva, realybė tokia, kad didelė dalis baudų skiriamos po kaimynų skundų. Tad jei norite išvengti nemalonių situacijų, geriausias sprendimas - užtikrinti, kad jūsų sklypas būtų tvarkingas.

Kirtis piniginei Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų.

Kaip vyksta baudos skyrimo procesas?

Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.

Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.

Savivaldybių reikalavimai ir baudos

Įvairios Lietuvos savivaldybės turi skirtingus reikalavimus ir baudas už netvarkomus sklypus. Štai keletas pavyzdžių:

• Alytaus rajonas: "Apleisti ir neprižiūrimi žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris bus perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), o į sąrašą patekusios žemės savininkams gali būti taikomas padidintas žemės mokestis - net iki 4 proc. nuo mokestinės vertės. Tai reiškia, kad mokestis gali padidėti iki 10 kartų."
• Druskininkai: "Administracijos specialistai reguliariai tikrina, kaip yra laikomasi Tarybos nustatytų Druskininkų savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių ir vertina, ar žemės sklypai reguliariai šienaujami, neapaugę piktžolėmis, invazinių rūšių augalais, ar žemės sklypuose nėra apleistų ir neprižiūrimų statinių (apdegusių, apgriuvusių, kitaip fiziškai pažeistų ar keliančių grėsmę žmonėms), ar nekaupiamos šiukšlės arba akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ir žemės ūkio technika, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, ar statybinės arba teršiančios aplinką medžiagos laikomos tvarkingai ir kita." Už šių taisyklių nesilaikymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų.
• Kėdainiai: „Žodinių nusiskundimų sulaukiame kur kas daugiau, į visus nusiskundimus Kėdainių skyriaus darbuotojai reaguoja, jei reikia, atlieka patikrinimus vietoje. Tuo tarpu per praėjusius metus Kėdainių skyriaus specialistai nustatė 34 elementarius atvejus, kuomet sklypai buvo prižiūrėti netinkamai. Už neprižiūrimus žemės sklypus jų savininkams gali tekti susimokėti nemenką sumelę. Jei neprižiūrimas žemės plotas viršija tris, bet neviršija dešimties hektarų bauda siekia nuo 140 iki 300 eurų. Už nesutvarkytą žemės plotą, kuris viršija dešimt hektarų, gali tekti susimokėti nuo 300 iki 560 eurų“
• Lazdijai: Apleisti ir neprižiūrimi žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, jei atitiks bent vieną iš dviejų kriterijų:
  • žemės sklypas yra apleistas, t. y. nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį arba visiškai neprižiūrimas (pvz.: žemės sklypas nešienaujamas, apaugęs savaiminiais, menkaverčiais medžiais ir krūmynais, piktžolėmis ir pan.);
  • žemės sklype laikomos (išskyrus tam skirtas įrengtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos, statybinės ir kitos atliekos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, laikini komerciniai įrenginiai (kioskai) ar pan.), kaupiamos šiukšlės.

Statistika

Šiemet Panevėžyje nenušienautų sklypų, palyginti su praėjusia vasara, sumažėjo. Pernai per pirmąjį patikrinimą Savivaldybė buvo nustačiusi 130 apsileidėlių, šiemet - 103. Praėjusiais metais sulaukę perspėjimų 104 asmenys savuosius sklypus nušienavo, baudas užsitraukė 26 sklypų savininkai. Jiems taip pat buvo padidintas žemės mokestis.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenimis, apleista žemė Lietuvoje sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurės rytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.

Ką daryti gavus įspėjimą?

Jei gavote įspėjimą dėl sklypo netvarkymo, svarbiausia - nenumoti ranka. Geriausias būdas išvengti baudų - ne laukti, kol problema taps rimta, o reguliariai prižiūrėti savo teritoriją.

Patarimai, kaip prižiūrėti sklypą:

• Reguliariai šienaukite žolę.
• Šalinkite piktžoles ir invazinius augalus.
• Išvežkite atliekas ir šiukšles.
• Prižiūrėkite želdinius.
• Pašalinkite apleistus pastatus ir statybines atliekas.

Tinkamai prižiūrėta aplinka ne tik padeda išvengti baudų, bet ir didina sklypo vertę. Tvarkingas sklypas yra patrauklesnis tiek kaimynams, tiek potencialiems pirkėjams ar nuomininkams.

tags: #bauda #uz #netvarkoma #zemes #sklypa