Nekilnojamojo turto pelningumo skaičiavimas Lietuvoje

Investuojant į nekilnojamąjį turtą, svarbu įvertinti jo pelningumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti, atsižvelgiant į mokesčius, pelningumo rodiklius ir kitus svarbius aspektus.

Mokesčiai, susiję su nekilnojamuoju turtu

Prieš pradedant skaičiuoti pelningumą, būtina atsižvelgti į mokesčius, kuriuos reikės mokėti valstybei:

  • Pajamos iš nuomos: Galite pasirinkti, kaip mokėti mokestį nuo pajamų:
    • Verslo liudijimas (patentas), kurio metinis mokestis kasmet didėja (pvz., 2016 m. Vilniuje - 585 EUR).
    • Deklaruojant pajamas ir mokant 15% mokestį.
  • Nekilnojamojo turto mokestis: 2016 metais šis mokestis buvo taikomas fiziniams asmenims, kurių nekilnojamojo turto vertė viršijo 220 tūkst. EUR. Viršijančiai sumai buvo taikomas 0,5% mokestis.

Taip pat svarbu atskirti einamąjį remontą nuo kapitalinio turto nusidėvėjimo:

  • Einamasis remontas: Apima įprasto nusidėvėjimo remontą (sienos, grindys, lubos, smulkioji įranga, sanitariniai mazgai).
  • Kapitalinis remontas: Apima laikančiųjų konstrukcijų tvirtinimą, inžinerinių sistemų atnaujinimą, izoliacinių savybių gerinimą ir pan. Daugiabučiams kapitalinis remontas mažai tikėtinas.

Kiekvienas pastatas turi savo tarnavimo trukmę, ir kapitalinis turto nusidėvėjimas ją atspindi. Realistiška kapitalinį turto nusidėvėjimą vertinti 1,0-2,5%.

Svarbu įvertinti ir galimą nuomos prastovą arba ne visų nuompinigių atgavimą iš nuomininkų, kas gali sumažinti turto pajamingumą. Norint įvertinti prastovą, tiesiog langelyje "mėnesio nuomos kaina" įrašykite ją su tam tikra nuolaida.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą pradedantiesiems – 2024 m. galutinis vadovas

Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai yra gausi finansinių rodiklių grupė, kurios vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.

Turto pelningumo rodiklis (ROA)

Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo, kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y., kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių.

ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant, kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams.

Vertinant ROA reikšmes, vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15% yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu.

Nenustebkite suradę, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją, dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.

Pavyzdžiui, įmonė, kurios turto dydis 5 399 200 eurai, grynasis pelnas 446 400 eurai, ROA (turto pelningumas) dydis 8.3%.

Svarbu pažymėti, kad skaičiuojant koeficientą, taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo turto vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).

Kiti pelningumo rodikliai

Be ROA, yra ir kitų svarbių pelningumo rodiklių:

  • Bendrasis pelningumas
  • Veiklos pelningumas
  • Pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją)
  • Grynasis pelningumas
  • Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)

Šie rodikliai padeda įvertinti įvairius įmonės veiklos aspektus ir priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Pelningumo analizės metodai

Pelningumo analizei naudojami įvairūs metodai:

  1. Kito objekto faktinių rodiklių lyginimas.
  2. To paties objekto skirtingų laikotarpių rodiklių lyginimas.
  3. Tendencijų analizė.

Tačiau, atliekant analizę, svarbu atsižvelgti į galimas problemas:

  1. Rodiklių palyginimas su srities vidurkiais gali būti klaidinantis, nes vidurkis nebūtinai yra geras rezultatas.
  2. Apskaitos praktika gali iškreipti palyginimų rezultatus.
  3. Sezoniniai veiksniai gali iškreipti palyginimus.
  4. Reikšmingi dydžių pokyčiai lyginamuoju laikotarpiu gali turėti įtakos rezultatams.

Pelningumo rodiklių skirtumai pagal veiklos sritis

Pardavimo pelningumo rodiklių skirtumai 2017 metais rodo, kad bendrasis pelningumas svyruoja nuo 13,4 proc. (administracinė ir aptarnavimo veikla) iki 61,5 proc. (švietimo veikla). Nuosavo kapitalo pelningumas nėra mažesnis negu 43 proc. pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje. Mažiausias nuosavo kapitalo pelningumas miškininkystėje ir žuvininkystėje - 3,3 proc.

Turto pelningumas svyruoja nuo 2,5 proc. (miškininkystėje ir žuvininkystėje) iki 12,7 proc. (informacijos ir ryšių veikloje). Mažiausias ROA užfiksuotas žemės ūkyje (6,3 proc.) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (6,6 proc.).

Šie duomenys rodo, kad pelningumo rodikliai labai priklauso nuo veiklos srities, todėl vertinant įmonės rezultatus, būtina atsižvelgti į šį faktorių.

Pagrindiniai pelningumo rodikliai ir jų formulės (Šaltinis: Vikipedija)

Išvados

Nekilnojamojo turto pelningumo skaičiavimas yra svarbus žingsnis prieš priimant investicinius sprendimus. Būtina atsižvelgti į mokesčius, pelningumo rodiklius ir kitus svarbius faktorius, tokius kaip galimos nuomos prastovos. Atliekant analizę, svarbu palyginti įmonės rezultatus su srities vidurkiais ir atsižvelgti į veiklos srities ypatumus.

Šis rodiklis neblogai atspindi vieno turto klasę, tačiau ar verta į ją investuoti, priklausys nuo to, ką siūlo kitos turto klasės bei asmeninių investuotojo parametrų. Norint investuoti į kažkokį nekilnojamą turtą, reikėtų grąžą skaičiuoti konkrečiam atvejui, pagal jo nuomos pajamas bei pardavimo kainą.

tags: #nekilnojamo #turto #pelningumoas