Nekilnojamojo Turto Mokestis: Kas Moka ir Kaip Apskaičiuojamas

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra vienas iš pagrindinių mokesčių, reglamentuojamų Lietuvoje. Šis mokestis svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems nekilnojamojo turto. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).

Kas yra mokesčio mokėtojai?

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Tačiau yra ir išimčių:

• Faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus:

• Nekilnojamojo turto paskirtį
• Naudojimą
• Teisinį statusą
• Technines savybes
• Priežiūros būklę
• Apleistumą
• Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje galioja šie tarifai:

• 0,7 proc. tarifas: viešbučių, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties pastatams (patalpoms); pastatams (patalpoms), naudojamiems viešiesiems poreikiams kultūros ir švietimo srityje tenkinti (knygynams, meno galerijoms, kūrybinėms dirbtuvėms).
• 3 proc. tarifas: patalpoms ir statiniams, kurių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį; faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; statiniams, kurie neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų.

1 proc. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės (mokestinė vertė).

Svarbu! Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis: Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas.

Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.

Mokestinis laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Taip pat neapmokestinamas:

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Šio mokesčio mokėti nereikia, kai nekilnojamojo turto statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir turtas faktiškai nenaudojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui.

Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis. Tačiau reikia žinoti, jog Nekilnojamojo turto registre, prie konkretaus turto turėtų būti įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės juridinis faktas.

Yra dar keletas siauro pobūdžio fiziniams asmenims taikomų išimčių, kai nekilnojamasis turtas naudojamas socialinei globai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, meno kūrėjo veiklai. Išimčių sąrašą ir taikymo sąlygas reikėtų pasitikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.

Lengvatų sąrašas juridiniams asmenims taip pat gana ilgas, tačiau praktiškai šios išimtys labai siauros. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas, mokslo, švietimo ir studijų institucijų, taip pat asociacijų, profesinių sąjungų, labdaros ir paramos fondų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas, tam tikrų juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, nekilnojamasis turtas ir kita.

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. Eur, taikomi progresiniai tarifai:

• 0,5 proc. - kai turto mokestinė vertė 150 - 300 tūkst. Eur
• 1 proc. - kai turto mokestinė vertė 300 - 500 tūkst. Eur
• 2 proc. - kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.

Kitokie mokesčio tarifai nustatyti asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia.

Kitus konkrečius mokesčio tarifus nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos Savivaldybių tarybos, diferencijuodamos tarifus atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras taikydamas lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodą (taikydamas masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą) ar atkuriamosios vertės (kaštų) metodą.

Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį buvo privaloma apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, metų eigoje buvo parduotas, nuo sekančio mėnesio po turto pardavimo nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti naujasis savininkas, o iki to laikotarpio - ankstesnis savininkas.

Jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. Eur, nekilnojamojo turto mokestis viršijančiai daliai pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo viršyta nurodyta vertės dalis.

Mokestį fiziniai asmenys nuo jų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės dalies, viršijančios 150 tūkst. Eur (arba įstatyme nustatytais atvejais - 200 tūkst. eurų), turi sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Mokestį už kitą nekilnojamąjį turtą mokesčių mokėtojai privalo sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą taip pat turi mokėti avansinius mokesčius (jeigu mokesčio suma viršija 500 eurų per metus) - po ¼ metinės mokesčio sumos tris kartus per metus: iki kovo 15 d., birželio 15 d.

Juridiniams asmenims, mokėjusiems avansinį pelno mokestį iki vasario 15 d. Nekilnojamo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.).

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje, naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą. Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas. Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką. Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos. Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui. Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Jeigu norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst.

Pavyzdžiui: Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.

Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes.

Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.

Gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 220 000 eurų už 2019 metus), nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama.

Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė. Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 286 000 eurų už 2019 metus). Šią sumą viršijanti statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė yra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Kasmet Lietuvoje nekilnojamo turto mokestis paliečia maždaug 30 tūkstančių žmonių, tokius duomenis pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Vis dėlto Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų daugiau gyventojų - apie 500 tūkst. Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Šiuo atveju Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei.

Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį. Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės. Nekilnojamo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.

NT mokestis yra padalintas į dvi šakas - tai fizinių asmenų gyvenamosios paskirties turtą.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys: Asmuo turi vieną butą, kurio mokestinė vertė yra 180 000 EUR. Kadangi ši suma viršija 150 000 EUR ribą, asmuo turės mokėti NT mokestį nuo 30 000 EUR (180 000 - 150 000) vertės.
2 pavyzdys: Šeima augina tris vaikus ir turi namą, kurio mokestinė vertė yra 250 000 EUR. Kadangi šeimai taikoma 200 000 EUR neapmokestinamoji riba, mokestis bus skaičiuojamas nuo 50 000 EUR (250 000 - 200 000) vertės.

Rekomendacijos

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę. Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės.

tags: #nekilnojamo #turto #mokesti #moka #nuomotojas