Daugelis žmonių netekę artimųjų tuo pačiu metu susiduria ir su teisiniais rūpesčiais, susijusiais su mirusiojo reikalų tvarkymu bei palikimo priėmimu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nustato, kad įpėdiniai gali paveldėti turtą pagal palikėjo testamentą arba pagal įstatymą.
Šiame straipsnyje apžvelgsime kas yra paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu. Ką verta žinoti paveldėtojui? Kas yra palikimo priėmimas faktiniu valdymu? Kodėl bet kuriuo atveju dėl turto paveldėjimo verta kreiptis į notarą?
Paveldėjimas pagal testamentą
Pirmuoju atveju, kai miręs asmuo yra sudaręs testamentą, pretendentai į palikimą pagal testamentą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties privalo kreiptis į notarą ir informuoti pastarąjį apie norą priimti palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju įpėdiniai privalo kreiptis į konkrečios teritorijos (pagal palikimo vietą) notarą ir jam pateikti atitinkamus dokumentus (mirusio asmens mirties liudijimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir/ar kitą dokumentą, patvirtinantį giminystės ryšį su palikėju ir kt.). Po kreipimosi į notarą yra paskelbiama data, kada bus skaitomas testamentas, ir sukviečiami visi galimi paveldėtojai.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Jeigu miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Todėl šiuo atveju tampa svarbi įpėdinių paveldėjimo eilė. Pagal CK nuostatas įpėdiniai yra skirstomi į pirmos, antros, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdinius.
Įstatyminio paveldėjimo principas pasižymi griežtu įpėdinių eiliškumu, t.y. antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo arba kai iš jų paveldėjimo teisė yra atimta. Tuo tarpu trečios, ketvirtos ir kitų eilių įpėdiniai gali paveldėti turtą, jei paveldėjimo nepriima pirmesnės eilės įpėdiniai arba jų nėra. Kaip ir paveldėjimo pagal testamentą atveju, paveldint pagal įstatymą palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai.
Pažymėtina, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinis. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Teisininko komentaras: Paveldėjimo teisė - kas tai?
Svarbu paminėti, jog palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant koks yra testamento turinys. Tačiau, tokiu atveju, jie paveldi tik pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai gana aiškiai reglamentuoja paveldėjimo klausimus, praktikoje labai dažnai iškyla teisinių problemų, trukdančių sklandžiai priimti palikimą (termino priimti palikimą praleidimas, dokumentų, įrodančių paveldėjimą, formos, turinio trūkumai, giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nebuvimas, paveldėtojas yra užsienietis arba asmuo, gyvenantis užsienyje ir kt.).
Paveldėjimo teisės liudijimas
Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios normos nenustato termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taip pat nenustato ir nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo per tam tikrą laiką neįformintos nuosavybės teisės.
Teismų praktikoje pažymėta, kad, įpėdiniui priėmus palikėjo turtą ir pradėjus jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y., įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
Palikimo priėmimas faktiniu valdymu
Taigi, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, t. CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis, kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą - palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nors paveldėjimo būdas, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą kitu palikimo priėmimo būdu (padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau, kai faktiniu paveldimo turto valdymu priėmęs palikimą įpėdinis ilgą laiką delsia kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, pats įpėdinis negali savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių.
Asmuo, palikimą priimdamas faktiškai pradėjęs jį valdyti, dėl palikimo „įteisinimo“ bet kuriuo atveju turi kreiptis į teismą. Taigi, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl faktiniu valdymu priimto turto, asmuo privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Teismas, atsižvelgęs į CK normas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš jų fakto ir pobūdžio. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti.
Kaip elgtis, jei praleidote terminą palikimui priimti?
Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą įpėdinis turi pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) nurodyta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti.
Vis dėlto, kiekvieną atvejį teismai vertina individualiai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą. Tokio pobūdžio priežastis teismai pripažįsta deklaratyviomis ir nepagrįstomis, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad jos tiesiogiai sudarė kliūtis kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
Ar galima naudotis mirusiojo banko kortele?
Advokatas Justinas Usonis teigė, kad mirus artimajam būtina apie mirtį pranešti jo bankui. Tada mirusio žmogaus turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojamos. Anot advokato, velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.
„Mirus artimajam jo pinigų negalima leisti, net jei žinote mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Gali atsitikti taip, kad šiuos pinigus paveldės kažkas kitas, pvz., asmuo, kuriam turtas ar jo dalis palikta testamentu. Tokiu atveju galite sulaukti pretenzijų dėl pasisavinto svetimo turto, - perspėjo J. Usonis.
Paveldėjimu atitenka ne tik turtas
Advokato J. Usonio teigimu, po laidotuvių būtina susitvarkyti palikimo reikalus. „Jeigu velionis nepalieka testamento, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai jam priklausiusį turtą paveldi pagal eilę: pirmiausia - vaikai, jeigu jų nėra arba jie paveldėjimo atsisako - tėvai ir vaikaičiai, tuomet - seneliai ir provaikaičiai ir t. t. Žmogaus sutuoktinis pagal įstatymą paveldi kartu su vaikais, tėvais ir vaikaičiais“, - komentavo advokatas.
Anot jo, paveldėjimas yra ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Kitaip tariant, priėmus palikimą, atsakoma ir už palikėjo pareigas, ar su turtu susijusias skolas.
„Priėmus palikimą, įpėdiniui kartu su paveldimo turto nuosavybės teise, pereina ir palikėjo įsipareigojimai, tai reiškia, ir skolos. Svarbu žinoti, kad paveldėtojas už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Vis dėlto yra būdas apsisaugoti. Norint apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, pareiškime apie palikimo priėmimą galima nurodyti, kad palikimą pageidaujama priimti pagal turto apyrašą - tokiu atveju už palikėjo skolas bus atsakoma tik paveldėtu turtu“, - patarimais dalijosi teisininkas.
Paveldėjimo teisės tarptautiniu aspektu
Tarptautinė privatinė teisė taikytina paveldėjimo santykiams
Paveldėjimas - tai mirusio asmens, palikėjo, teisių ir pareigų perėjimas jo paveldėtojams pagal paveldėjimo teisės normas. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.
Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Įvairių valstybių paveldėjimo teisei taip pat būdingi dideli skirtumai. Skiriasi keliami reikalavimai testamento formai, įstatyminių įpėdinių ratas, palikimo priėmimo būdai, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ir kiti dalykai.
| Valstybė | Ypatumai |
|---|---|
| Lietuva | Įpėdiniai skirstomi į šešias eiles, palikimo priėmimo terminas - 3 mėnesiai. |
| Prancūzija | Paveldimas turtas apmokestinamas priklausomai nuo giminystės ryšio. |
Labai svarbu yra nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę, kadangi dėl migracijos dažnai pasitaiko, kad palikėjas, įpėdiniai ir palikimas yra skirtingose valstybėse. Dėl šio klausimo svarbos tarptautinės privatinės teisės ir materialiosios paveldėjimo teisės derinimas.
Testamento galiojimas
Testamento galiojimo nustatymui yra svarbios dvi aplinkybės : 1. Testamentinis veiksnumas; 2. Testamento forma. Abiem šioms aplinkybėms taikytina teisė nustatoma pagal skirtingas kolizines normas.
Pirmoji aplinkybė - fizinio asmens testamentinis veiksnumas - testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testamentą nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę . Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ar ją nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testamentą nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybės teisę.
Antroji aplinkybė - tai teisė, pagal kurią sprendžiama testamento galiojimo ir jo formos požiūriu. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Formos požiūriu testamentas galioja, kurio forma atitinka jo sudarymo vietos valstybės teisės reikalavimus .
Kilnojamojo turto paveldėjimas
Visi klausimai susiję su kilnojamojo turto paveldėjimu (asmenys galintys būti įpėdiniais, įpėdinių eilės, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas, privalomoji palikimo dalis, testamentinė išskirtinė, palikimo priėmimas ir kt.) sprendžiami pagal CK 1.62 straipsnio pirmąją dalį , t.y. pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė .
Nekilnojamojo turto paveldėjimas
Nekilnojamo turto (kokie daiktai laikomi nekilnojamaisiais, nustatoma pagal paveldimo daikto buvimo vietos valstybės teisę) paveldėjimui taikytina teisė nustatoma griežtai pagal lex rei sitae principą. Tai reiškia, kad : 1- testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę. 2 - tai, visi nekilnojamojo daikto paveldėjimo klausimai taip pat sprendžiami pagal jo buvimo vietos valstybės teisę .