Nekilnojamojo turto išlauža: tarp istorijos ir partizanų kovų

Straipsnyje nagrinėjama nekilnojamojo turto išlaužos reikšmė, apžvelgiant istorijas, susijusias su partizanų veikla ir tautosakos rinkimuose. Ši tema apima platų spektrą įvykių, pradedant rezistencijos kovomis ir baigiant šiuolaikiniais atsitikimais.

Lietuvos partizanai 1949 m.

Partizanų veikla ir represijos

Pokario Lietuvoje partizanų veikla buvo glaudžiai susijusi su nuolatiniu pavojumi ir represijomis. Okupanto represinio aparato nuožmumas buvo neapsakomas. Pavyzdžiui, 1947 m. sausio mėn. aštuoni pulkai papildomai gavo 75 šunis, tad iš viso miško brolius persekiojo 165 šunys. MVD skyrių viršininkus vėl informavo apie naują tarnybinių šunų partiją, liepdami „vykdyti aktyvias banditų paieškas“ ir t. t.

Partizanams tai jokios reikšmės neturėjo. Kovotojų gyvenimas dar pasunkėjo, vėl rengiami rinkimai į LSSR Aukščiausiąją Tarybą. Rinktinių vadams pirmiausia nurodoma sumažinti visus reikalus ir vaikščiojimus. Žūtbūtinė kova žiaurėja, siekiant sustabdyti Lietuvos rusifikaciją, kolonizaciją ir kolektyvizaciją. Partizanai siekė pakarti ar kitokiu būdu likviduoti bolševikų iškeltus kandidatus, nes tai buvo laikoma „kenksminga ir draudžiama“ veikla.

Ryšininkai ir pagalba

Ryšininkai atliko svarbų vaidmenį partizanų veikloje. Ona Trakimaitė Ožka, gimusi 1924 m. Naujažerio k. valsč., Trakų apskr., buvo ryšininkė nuo 1945 m., teikė ir medicinos pagalbą sužeistiems kovotojams. 1947 m. gegužės 18 d. ji buvo suimta ir nuteista 10 m. Reakcija išgelbėjo nuo pražūties. Gerai, kad čekistų vizitas apsiribojo tiktai krata, kurios metu rado šimtus rublių ir Mortos Linkaitės apyrankę. Panašaus tipo slėptuvė partizanams tarnavo dar ilgai.

Žygis į Vakarus

Partizanai planavo atstatyti ryšius su užsieniu, numatę laisvojo pasaulio link išsiųsti dvi žygeivių poras. Išvykti turėjo iki vasario 28 dienos - kuo greičiau, tuo geriau. Žvejys abejoja, ar tinkamas maršrutas per Kaliningrado sritį, buvusią Vokietijos dalį. Sieną turėjo kirsti maždaug ties Punsku. Reikėjo apsirūpinti būtinais kelionės daiktais. Tačiau vienoje poroje Skirmanto Žvejys nenorėjo išleisti.

Sausio mėn. aštuoni pulkai papildomai gavo 75 šunis. Iki tol juose buvo 90 šunų. MVD skyrių viršininkus vėl informuoja apie naują tarnybinių šunų partiją, „vykdyti aktyvias banditų paieškas“ ir t. t. Pirma suimti, o paskui rinkti duomenis apie tariamus suimtųjų nusikaltimus.

Skirmantas džiaugiasi suradęs naują, geranorišką ryšininką. Jis ieško atsakymo į labai rūpimą klausimą: Lenkijos partizanų problemą. Paaiškėja, kad partizanų šioj šaly jau nėra! Deksnys, įgaliojamas atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje, rašo Deksniui jo norimus įgaliojimus. Dabar Skirmanto laukia sunkus kelias atgal, kur gyvena motina ir sesuo.

Naktį iš birželio ketvirtosios į penktąją jie pasiekia Pašešupio mišką. Sieną kirto ties Liubavu, mažu miesteliu į pietus nuo Kalvarijos. Tačiau siena - pereita! Žygeiviai bėga, kiek įmanydami. Pasieniečiai nepagalvojo, kad bėgliai įstengs tiek nutolti. Po sunkių kautynių vyrai įgyja neregėto patrauklumo.

Nuo sienos jau nutolta trisdešimt kilometrų. Bunkeris, kuriame gydėsi sužeistas Sergijus Bendaravičius Špokas, buvo aptiktas ir sunaikintas. Keista, kaip žmogus su tuo apsipranta. Liko gyvas ir pasiryžęs su okupantu grumtis toliau. Tačiau vyrai studijuoja užsienio spaudos puslapius, bet neranda nieko guodžiančio! Kalbančio Vytauto rinktinės vado balsas suvirpėjo.

Sovietų-Lietuvos pasienio tvora netoli Lazdijų.

Kelionės sunkumai ir ryšininkai

Šiąnakt reikia pasiekti Šunskų mišką. Pažįstamais laukais žengia aštuoniese. Greitas, nuskuba susirišti su vietiniu Šalmo daliniu, priklausančiu jo kuopai. Čia laukė kiti ryšininkai, įspėti iš anksto. Tačiau visos vietovės, kuriomis ketinta eiti, pilnos bolševikų! Gimtaisiais laukais ūkininkas žengia tvirtai. Rimvydą jie palieka Varno žinioje ir išskuba atgal. Pačioje miško aikštelėje laukia pusryčiai.

Tautosakos rinkėjai ir nekilnojamojo turto užvaldymas

Giedrius Drukteinis aprašė istoriją apie kovą tarp Gero ir Blogo, kurioje minimi tautosakos rinkėjai ir nekilnojamojo turto užvaldymas. Pasak legendos, „tikroji“, klasikinė ir istorinė lenkų kalba išliko užsikonservavusi pačiuose pietrytinėse Žečpospolitos regionuose, Vakarų Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje. Tautosakos rinkėjai greitai suvokė, kad senovinę kalbą vartojantys žmogeliai yra pati silpniausia visuomenės dalis, kurią lengva apiplėšti.

Veikė ir Lietuvoje viena žostka tautosakos rinkėja, pavadinkime ją sąlyginai Ramune. Jos teritorija buvo Zarasai, ir garsėjo ji nekilnojamojo turto užvaldymu. Nemėgo ji smurto, tačiau gražiai giedančius ir sakmes menančius senukus įkalbėti mokėjo. Štai Jums istorija apie kovą tarp Gero ir Blogo...

Giedriaus Drukteinio patirtis

Žurnalistas Giedrius Drukteinis, patyręs infarktą, aprašė savo susitikimą su Jėzumi ir pažvelgė į vadinamojo „tunelio“ sąvoką. Jis teigė, kad visas mūsų gyvenimas yra „gyvenimas tunelyje“ ir kiekviena akimirka - tai bendravimas su tuo, kas mus tame „tunelyje“ pasitiks. Nori išvysti Dievą? Pažvelk į šalia sėdintį žmogų. Nori pabendrauti su Jėzumi „tunelyje“? Pabendrauk su šalia sėdintčiu žmogumi. Jis buvo panašus į Ostapenką viršutine veido dalimi ir į graikų dainininką Demisą Roussosą.

Lentelė: Partizanų ryšininkai ir jų veikla

tags: #nekilnojamas #turtas #islauze