Šunų Alergija: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Šunų alergija aplinkai ar maistui - vis dažniau nustatoma diagnozė šiuolaikinėje veterinarijoje. Alergija - tai per stipri imuniteto reakcija arba per didelis organizmo jautrumas tam tikrai medžiagai. Dauguma alergiją sukeliančių medžiagų yra augaluose, vabzdžiuose, kituose gyvūnuose ir maiste esančiuose baltymuose.

Alergijos atveju šuns imuninis atsakas gali būti kenksmingas pačiam gyvūno organizmui. Kai taip atsitinka, šuns imunitetas skatina organizmą išskirti histaminus, kurie gali sukelti uždegimą, patinimą ar niežėjimą. Kaip ir rašėme aukščiau dažniausiai šunų alergija pasireiškia odos arba virškinamojo trakto požymiais.

Jei esate alergiškas šunims ar katėms Jūsų imuninė sistema reaguoja į baltymus esančius Jūsų augintinio šlapime, seilėse ar pleiskanose.

Šunų Alergijos Simptomai

Simptomai, kurie yra matomi šuns šeimininkui, labai priklauso nuo alergijos priežasties. Dažniausiai šunų alergija pasireiškia odos arba virškinamojo trakto požymiais.

• Odos pokyčiai: Dėl odos pokyčių padidėja plaukų slinkimas, kartais pastebimas net plikimas įvairiose kūno srityse.
• Virškinimo sutrikimai: Dažnai šunų alergija maistui ar jo produktams pasireiškia viduriavimu, vėmimu bei kitais su virškinamuoju traktu susijusiais simptomais.
• Dermatitas: Dermatitas šunims yra antrinės kilmės odos uždegimas, kuris dažniausiai būna laiku negydymos alergijos pasekmė.
• Niežulys: Niežulys yra vienas dažniausių ir ankstyviausių maisto alergijos simptomų.

Taip pat galimi ir kiti simptomai:

• Ašarojančios akys
• Ausų uždegimai
• Odos bei pėdučių paraudimas
• Svorio kritimas

Šie simptomai gali pasireikšti tiek po vieną, tiek kartu. Pastebėjote, kad šuo dažnai kasosi, vemia ar viduriuoja, nors mityba nepasikeitė? Tai gali būti ne atsitiktinis šuns elgesys, o organizmo reakciją į tam tikrą maistą.

Alergija šunims pasireiškia niežus, uždegimą ir skausmą sukeliančiomis odos problemomis. Kartais alergija šunims pasireiškia ir čiaudėjimu arba viduriavimu.

Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas yra reta, bet itin pavojinga šuns maisto alergijos forma. Šoko požymiai yra staigus silpnumas, kvėpavimo pasunkėjimas, vėmimas, viduriavimas, blyškios dantenos, sąmonės praradimas. Įtariant anafilaksinį šoką reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą. Namuose šią būklę suvaldyti yra neįmanoma.

Šunų Alergijos Priežastys

Šunų alergija maistui gali atsirasti bet kokiam gyvūno amžiaus periode ir visai nesvarbu, kad maistas ar aplinka tinka jau kelerius metus. Dažnai šunų alergija maistui arba jo produktui sukelia maiste esantis mėsos baltymas.

Šuns maisto alergija kyla tada, kai augintinio imuninė sistema netinkamai reaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Nors su maistu susijusius sutrikimus dauguma universaliai vadina maistine alergija, šuns alergija ir maisto netoleravimas nėra tas pats, net jei požymiai ir gali sutapti. Maistinės alergijos atveju visada įvyksta imuninė reakcija, maisto netoleravimo atveju - ne. Jei vyrauja virškinimo bėdos, dažniau kaltas maisto netoleravimas.

Dažniausiai šuns maisto alergija vystosi palaipsniui, dažnai po ilgo to paties baltymo vartojimo, nors gali būti ir įgimta. Įprasti alergenai yra gyvūlinės kilmės baltymai. Tai gali būti jautiena, vištiena, bet kuri kita mesa, žuvis ar pieno produktai.

Šuns maisto alergiją dažniausiai sukelia maiste esantys komponentai, ilgalaikis jų vartojimas ir bendras organizmo jautrumas, kuris yra individualus kiekvienam augintiniui. Baltymai yra dažniausia šunų alergijos maistui priežastis, nes būtent juos imuninė sistema atpažįsta kaip grėsmę. Jei šuo kasdien gauna tą patį baltymų šaltinį, padidėja rizika, kad organizmas pradės į jį reaguoti. Svarbu suprasti, kad alerginę reakciją sukelia ne baltymų kiekis, o jų struktūra.

Genetika daro reikšmingą įtaką tam, kaip šuns organizmas reaguoja į maistą. Įgimtą polinkį turintiems šunims, alergija gali išsivystyti net ir laikantis tinkamos mitybos. Įgimtas genetinis polinkis nereiškia neišvengiamos problemos, tačiau jis didina tikimybę, kad tam tikri baltymai ar ingredientai bus organizmo netoleruojami.

Dar vienas neretai pasitaikantis šunų alergijos atvejis veterinarijos - alergija blusų seilėms. Tai šunų alergija, kuri sukelia dermatitą.

Kaip ir žmonėms, šunims gali išsivystyti alerginė reakcija į žiedadulkes, žolę, pleiskanas ir buitines chemines medžiagas.

Alergenas paprastai yra pagrindinis baltymų arba angliavandenių ingredientas, pavyzdžiui, jautiena, vištiena, kiauliena, kukurūzai, kviečiai ar soja. Tačiau smulkūs ingredientai, tokie kaip konservantai ar dažikliai, taip pat gali būti potencialūs alergenai.

Veiksniai įtakojantys alergijos atsiradimą

• Baltymų kiekis ir struktūra
• Genetinis polinkis
• Aplinkos veiksniai

Šunų Alergijos Diagnostika

Alergijos diagnostika šunims tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis procesas. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis atsakingam šeimininkui - gero (-os) specialisto (-ės) pasirinkimas. Pirminės apžiūros metu jei augintiniui įtariama alergija labai svarbu atmesti visas kitas susijusias ligas, kurios gali sukelti tokius pačius požymius kaip ir alergijos.

Atmetus bet kokią ligą ar parazitą gydymo tikslais dažnu atveju alergologas (-ė) paskiria eliminacinę veterinarinę dietą, kuri pašalinti alergenus iš šuns maisto. Pritaikius tokio tipo dietą ir nesulaukus norimų rezultatų atliekami tolimesni tyrimai.

Tiksliam maistinės alergijos nustatymui reikia vadovautis detaliu procesu bei neprarasti drausmės ir kantrybės. Eliminacinė dieta yra patikimiausias, tačiau daugiausiai pastangų reikalaujantis būdas siekiant nustatyti šuns alergiją maistui. Šuns mityba tampa griežtai kontroliuojama. Ją sudaro pasirinktos rūšies baltymas bei angliavandenis, darant prielaidą, kad šiuo sudėtinių dalių organizmas nebeatpažins kaip alergeno. Tokia dieta augintinis maitinamas ne trumpiau nei 6-8 savaites.

Jei eliminacinės dietos metu alerginiai požymiai nedingsta, augintinis galimai yra alergiškas pasirinktam baltymų bei angliavandenių šaltiniui. Tokiu atveju jie yra keičiami į kitos kilmės. Jei alerginė reakcija stiprėja, dietą reikėtų pakeisti ar nutraukti nelaukiant 6-8 savaičių periodo pabaigos.

Kad eliminacinė dieta pavyktų, labai svarbu jos laikytis griežtai. Augintiniui negalima duoti jokių skanėstų ar kitų maisto produktų, net ir labai minimalaus kiekio. Nedingus alerginei reakciainebus jokios galimybės sužinoti, kas ją išprovokavo, todėl dietą reikės pradėti iš naujo.

Visais atvejais rekomenduojama prieš pradedant eliminacinę dietą pasikonsultuoti su veterinaru.

Stebint anksčiau aprašytus simptomus, veterinaras pirmiausia atmeta kitas priežastis, tokias kaip blusos, infekcijos, hormoniniai sutrikimai, odos ligos.

Šunų Alergijos Gydymas

Tepami vaistai šunims nuo alergijos dažniausiai naudojami norint vietiškai sumažinti šuns diskomfortą, niežulį, norą kasytis. Injekcijos ir tabletės naudojamos norint sumažinti organizmo reakciją į alergeną.

Pirmas ir svarbiausias žingsnis - eliminacinė dieta, kuri reikalinga nustatyti ar simptomai susiję būtent su maistu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pašaras būtų su vienos rūšies baltymų šaltiniu, dar vadinamas hipoalerginės sudėties.

Pašarai su hidrolizuotais baltymais dažniausiai yra priskiriami veterinarinėms dietoms, o tokius pašarus reikėtų rinktis tik su veterinaro rekomendacija. Reikėtų žinoti, kad baltymų hidrolizė yra sudėtingas procesas. Vieni gamintojai sugeba pasiekti geresnių rezultatų už kitus, todėl, atitinkamai, ir sudėtyje nurodyti hidrolizuoti baltymai tarp skirtingų gamintojų pašarų gali reikšti skirtingus rezultatus.

Sėkminga šuns maisto alergijos kontrolė remiasi nuosekliu augintinio stebėjimu ir griežta mityba. Reikia nuolat stebėti augintinio odos, ausų, akių ir virškinimo pokyčius, net jei simptomai atrodo silpni. Lengvesniam būklės stebėjimui, pokyčius rekomenduojama užsirašyti. Reguliarios konsultacijos su veterinaru padeda laiku pastebėti komplikacijas.

Pasirinktos dietos laikytis reikia be išimčių. Šuo nuo turimos alergijos nepasveiks, jos neišaugs. Kiekvieną kartą į organizmą patekus alergenui bus matoma atitinkama alerginė reakcija. Reikia rinktis visavertį, subalansuotą pašarą alergiškiems šunims. Stabili mityba mažina uždegimą ir gerina savijautą.

Alergijos gydymas paremtas alergeno pašalinimu. Tačiau, jeigu iš karto alergeną nustatyti sunku, turėtų būti paskirta dieta, į kurią neįtraukiamos alergizuojančios maisto sudedamosios dalys.

Vitaminai alergiškiems šunims yra gana įprastas būdas padėti susilpnėjusiai imuninei sistemai ir paspartinti Jūsų naminio gyvūnėlio odos bei kailio atsikūrimą.

Alergiją įkvepiamiems alergenams galima išgydyti taikant alergenui specifinę imunoterapiją, įskaitant ir alergiją katei ar šuniui. Tai vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti natūralią ligos eigą.

Hipoalerginiai šunys

Jei esate alergiškas šunims ar katėms Jūsų imuninė sistema reaguoja į baltymus esančius Jūsų augintinio šlapime, seilėse ar pleiskanose. Taigi, tai patvirtina, kad hipoalerginiai šunys ir katės neegzistuoja, nes alerginę reakciją sukeliantys baltymai yra išskiriami odos, seilių liaukų ar pleiskanų, kurie išskiriami į aplinką nepaisant to ar jūsų augintinis turi kailį ar ne.

Alergenų komponentai

Iš daugybės jau atrastų ir dar nežinomų baltymų apibūdinti ir šiuo metu žinomi, pagrindiniai kliniškai reikšmingi katės bei šuns komponentai pateikti lentelėje:

Šaltinis: Aalberse R. C, Agache I, Asero R, Ballmer-Weber B et al. MOLECULAR ALLERGOLOGY. User‘s guide.

Lipokalinai yra pati svarbiausia kryžmiškai reaguojančių katės ir šuns alergenų baltymų šeima. Daugumą jų sudaro vieni pagrindinių, ir santykinai pagal molekulinį svorį didesni alergenai: t.y. Can f 1, Can f 2 ir Fel d 4. Tos pačios šeimos baltymai daugiau ar mažiau kryžmiškai reaguoja, todėl asmuo įsijautrinęs šuns komponentui Can f 1 taip pat reaguos ir į katės alergenų komponentą iš tos pačios šeimos Fel d 4.

Serumo albuminai yra kita grupė retai pasireiškiančių ir kryžmiškai reaguojančių baltymų (Fel d 2, Can f 3). Kaip ir lipokalinų šeimos baltymų, serumo albuminų gausu katės ir šuns seilėse bei pleiskanose. Taip pat jų gausu serume.

tags: #ar #gali #buti #zmogui #alergija #nuo