Dažnam vairuotojui kyla klausimas, ar privaloma sustoti, kai automobilį stabdo asmuo, kuris nėra policijos pareigūnas. Taip pat svarbu žinoti, kaip elgtis sustojus. Aptarkime, kas yra policijos pareigūnas, ką reiškia reguliuotojas keliuose, ir kokios yra vairuotojų teisės bei pareigos bendraujant su pareigūnais. Galiausiai, panagrinėsime atvejį, kai pareigūnas pažeidžia įstatymus ir etikos normas.

Kas Yra Policijos Pareigūnas Ir Reguliuotojas?
Policijos pareigūnas (policininkas) - Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Policijos šūkis - "Ginti. Saugoti."
Kelių eismo taisyklėse minimas ir reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę). Reguliuotoju gali būti, pavyzdžiui, pervažos budėtojas, kelių darbininkas ar kitas eismą reguliuoti įgaliotas asmuo.
Dažniausiai pasitaikantis stabdymo būdas - kelio ženklas 321 "Kontrolė". Šis ženklas reiškia, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą.

Kaip Elgtis, Kai Stabdo Pareigūnas?
Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Stabdant pareigūnui, privalote sustabdyti automobilį kelio dešinėje kelio pusėje (kelkraštyje). Keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalote sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Šiuo metu policijos pareigūnui sustabdžius transporto priemonę galima pateikti ne vairuotojo pažymėjimą, o galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu vairuotojas valdo jam priklausančią transporto priemonę, jis taip pat neprivalo su savimi turėti ir transporto priemonės registravimo dokumento. Taigi, nors kartu su savimi dokumentų vežiotis nėra privaloma, tačiau to daryti niekas vairuotojams nedraudžia. Jei dokumentus vežiojatės su savimi, pagreitinsite pareigūnų darbą ir nesudarysite didelių mašinų spūsčių.
Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo prisistatyti, parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą. Vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūno, visada gali paprašyti nurodyti stabdymo priežastį ir tikslą, o pareigūnas privalo tokią priežastį vairuotojui aiškiai nurodyti. Vairuotojas gali nesustoti iš karto, jei tai nėra saugu (pvz., jei toje vietoje susidarys spūstis), bet turi sustoti kuo greičiau, pvz., artimiausioje degalinėje. Tačiau pasiteisinimas, kad vairuotojas nepamatė pareigūno paliepimo ir dėl to nesustojo, nesuveiks.
Sustabdžius transporto priemonę, pareigūno bendravimas turi būti dalykiškas, turintis aiškų tikslą. Vairuotojas gali įrašyti pokalbį su pareigūnu arba filmuoti, prieš tai net neinformavęs pareigūno. Vairuotojas gali išreikšti prašymą susipažinti su filmuota medžiaga (jei jis buvo filmuotas), pamatyti užfiksuotus greičio matuoklio rodmenis ir pan.
Tamsiu paros metu pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti su specialiomis spalvomis ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtais tarnybiniais automobiliais ir motociklais.
Nuo šių metų aplinkosaugos pareigūnams suteikta teisė be policijos pagalbos gatvėse tikrinti į aplinką išmetamų teršalų - anglies monoksido (transporto priemonių su benzininiais vidaus degimo varikliais), dūmingumo (transporto priemonių su dyzeliniais vidaus degimo varikliais) atitiktį nustatytiems ribiniams dydžiams, pavojingų eksploatacinių skysčių (tepalų, degalų) nuotėkį į aplinką. Automobiliai išmetamųjų teršalų patikrai bus stabdomi tik didmiesčiuose, šviesiu paros metu. Nustačius pažeidimą aplinkosaugos pareigūnai turi galimybę skirti įspėjimą, piniginę nuobaudą, viršijus leistinas išmetamųjų teršalų normas - panaikinti automobiliui techninę apžiūrą, netvarkingo automobilio nekonfiskuos.
Politinis Neutralumas Ir Pareigūno Teisės
Lietuvos policijos profesinė sąjunga paaiškina, kad politinio neutralumo principas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, jog pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.
Tačiau politinio neutralumo principo privalomas laikymasis pareigūno asmeniniame gyvenime yra absoliučiai nepagrįstas. Pareigūnas, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos Respublikos pilietis, turi teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti (LR Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis). Tokia teisė gali būti ribojama tik įstatymais ir tik tada, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, ar ginti konstitucinei santvarkai.
Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog pareigūnui draudžiama būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje. Šio draudimo pažeidimas taip pat reikštų ir politinio neutralumo principo pažeidimą.
Pareigūnas rinkimų agitacijos kampanijos metu negali viešai reikšti savo politinių įsitikinimų, reklamuoti kandidatų, nes tokie veiksmai būtų traktuojami kaip rinkiminė agitacija ir dalyvavimas politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje, tačiau ne rinkiminės agitacijos kampanijos metu pareigūnai be jokių apribojimų gali laisvai reikšti savo nuomonę bei politinius įsitikinimus, kol tai nėra susiję su jų pareigų vykdymu.
Trumpai apibendrinant:
- Pareigūnas privalo būti nešališkas tarnyboje.
- Pareigūnas turi teisę į asmeninius įsitikinimus ir jų reiškimą laisvu nuo darbo metu.
- Pareigūnas negali dalyvauti politinių partijų veikloje.
Kai Pareigūnas Pažeidžia Įstatymus: T. Mickonio Byla
Josephas Miedzianowskis: Labiausiai korumpuotas policininkas pasaulyje | Mūsų gyvenimas
T. Mickonis - buvęs Vilniaus policininkas, nušalintas nuo pareigų, kai į policiją su skundais ėmė plūsti nukentėjusieji. Paaiškėjo, kad tyrėjas, pasinaudodamas kitų žmonių duomenimis, skolinosi dideles sumas pinigų ir jų negrąžino. Nukentėjo ir policijoje pagalbos ieškoję žmonės - po apklausų jie sulaukdavo pasiūlymų užsiimti bendru verslu ar paskolinti pinigų. T. Mickonis siūlydavosi vos ne į draugus, o vieną vyrą bandė įkalbėti dirbti slaptuoju policijos bendradarbiu.
Nukentėjusieji stebėjosi, kad tokie žmonės kaip T. Mickonis galėjo dirbti policijoje. Maža to, T. Mickonis užtraukė didžiulę gėdą savo tėvui - jis užima vadovaujančias pareigas Širvintų policijoje.
Baudžiamoji byla, kurioje T. Mickonis kaltinamas dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo sukčiauti, neteisėto svetimų banko kortelių ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės įgijimo, siekiant inicijuoti finansines operacijas, dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Prokuroras Remigijus Matevičius skaitė T. Mickoniui pateiktus kaltinimus - kaip kaltinamasis, naudodamasis svetimais duomenimis, ėmė tūkstantinius kreditus, jų negrąžino, o paskui nukentėjusiesiems padenginėjo skolas, imdamas naujus kreditus jau kitų žmonių vardu.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais prokurorai pripažino trylika žmonių. Teismui atvertus baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad T. Mickonis jau kartą yra teistas dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie elektroninių duomenų, dokumentų klastojimo ir net turto prievartavimo. Jam buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas.
Į T. Mickonio pinkles pakliuvo ne tik jo bendradarbiai, draugai ar policijoje pagalbos ieškoję žmonės, bet ir jo mylimoji. Nukentėjusia pripažinta mergina leido savo draugui naudotis jai priklausančia banko mokėjimo kortele ir elektroninės bankininkystės duomenimis, tačiau neįtarė, jog mylimasis daro kokius nors nusikaltimus.
Viena moteris, policijai pasiskundusi dėl grasinimų, sulaukė išskirtinio pareigūno dėmesio. T. Mickonis įgijo jos pasitikėjimą ir išviliojo pinigus. Netrukus ji pakeitė savo nuomonę ir suprato, kad buvo apgauta.
Kitas vilnietis, kurį dėl triukšmo per gimtadienį T. Mickonis buvo nubaudęs administracine tvarka, feisbuke sulaukė žinutės - pareigūnas pasiūlė tapti slaptu bendradarbiu ir išviliojo pinigus.
T. Mickonis neigia kaltę ir teigia, kad su žmonėmis, kuriems šis negrąžino skolų, sieja tik civiliniai santykiai. Kol teisme neįrodyta T. Mickonio kaltė, jis laikomas nekaltu, tačiau jeigu teismas įrodys jam pateiktus kaltinimus, buvusiam policininkui grės įkalinimas iki aštuonerių metų.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Kaltinimai | Sukčiavimas, pasikėsinimas sukčiauti, neteisėtas svetimų banko kortelių ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės įgijimas, dokumentų suklastojimas, jų panaudojimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. |
| Nukentėjusieji | Trylika žmonių, įskaitant bendradarbius, draugus, policijoje pagalbos ieškojusius žmones ir mylimąją. |
| Bausmė | Jei bus pripažintas kaltu, grės įkalinimas iki aštuonerių metų. |