Investavimas - tai vis labiau populiarėjantis būdas, kaip galite įdarbinti savo pinigus. Šiais laikais, pasirinkimo tikrai netrūksta. Visgi, vienu iš dažniausių variantų išlieka vertybiniai popieriai.
Vertybiniai popieriai - tai finansiniai dokumentai, kurie patvirtina asmens teises į tam tikrą turtą ar įsipareigojimą. Nors pastarųjų pavadinimas simbolizuoja ką kitą, įprastai šie yra įsigyjami internete.
Dažniausiai vertybiniai popieriai yra skirstomi į nuosavybės ir skolos. Kita vertus, pastarieji taip pat turi gerokai daugiau rūšių, kurias aptarsime kiek vėliau. Trumpai tariant, nuosavybės vertybiniai popieriai - tai akcijos.
Šios, kaip investavimo forma, yra pasirenkamos bene dažniausiai. Tuo tarpu, skolos vertybiniai popieriai - tai obligacijos.
Artūras Milevskis | Obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai | #7 video
Vertybinius popierius išleidžia finansinės ir nefinansinės bendrovės, valstybė, savivaldybės, kartais (čekius, vekselius) ir fiziniai asmenys. Vertybiniai popieriai gali būti perkami, parduodami, įkeičiami ar kitaip perleidžiami kartu su jų suteikiamomis teisėmis, su vertybiniais popieriais gali būti sudaromi atpirkimo sandoriai.
Nuosavybės vertybiniai popieriai, išleidžiami investicijoms pritraukti, suteikia nuosavybės teisę į dalį įmonės kapitalo, teisę dalyvauti jos valdyme, gauti dalį jos pelno, t. p.
Kaip jau buvo minėta, investavimo į nuosavybės vertybinius popierius pelningumas trumpu laikotarpiu gali labai ženkliai svyruoti, tačiau tokias finansines priemones išlaikius ilgiau (10 - 20 metų), dažniausiai jų vidutinis metinis pelningumas bus didesnis nei pinigų rinkos priemonių ar skolos vertybinių popierių.
Tuo tarpu akcijų likvidumas labai priklauso nuo konkrečios rinkos ar bendrovės, į kurią yra investuojama. Kiekvienoje šalyje yra akcijų, kurios yra sąlyginai likvidžios (dažniausiai tai stambiausių kompanijų akcijos), tačiau galima rasti ir tokių, kuriomis prekiauti praktiškai neįmanoma.
Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį leidžia įvairios bendrovės. Trumpai tariant, įsigiję nors vieną tam tikros įmonės akciją, jūs tampate pastarosios dalininku.
Tai reiškia, kad galite uždirbti dalį bendrovės pelno. Be to, neretai įgyjate tam tikrų teisių, susijusių su įmonės valdymu. Visgi, manoma, kad akcijos yra vienas iš rizikingiausių vertybinių popierių.
Kita vertus, neretai pastarosios tampa ir pačiomis pelningiausiomis. Be jokios abejonės, reikėtų atsiminti, jog tai ilgalaikis investavimo būdas.
Akcijos yra turbūt populiariausia turto klasė pasaulyje, kuri ilguoju laikotarpiu suteikia galimybę ne tik apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo, bet ir uždirbti dalyvaujant kapitalistinio pasaulio augime.
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:
- Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies, jų savininkui suteikia teisę į įmonės valdymą, dividendus bei kitas išmokas. Prie akcijų galima priskirti ir papildomą vertybinių popierių rūšį - „depozitoriumo pakvitavimus“.
- Obligacijos
- Indėlių sertifikatai
- Investiciniai fondai
- Taupymo lakštai
- Čekiai
Tai vietoje išrašomas popierius, suteikiantis teisę į tam tikrą pinigų sumą. Be jokios abejonės, egzistuoja ir daugiau vertybinių popierių tipų.
Iš esmės visi vertybiniai popieriai yra skirstomi į skolos arba nuosavybės vertybinius popierius. Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai yra akcijos, o pagrindiniai skolos vertybiniai popieriai - obligacijos.
Akcijos gali būti privilegijuotosios arba paprastosios vardinės. Gali būti išleidžiamos įvairių klasių akcijos. Klasės gali būti žymimos raide, pradedant nuo A.
Akcijų klasės dažnai yra siejamos su balsavimo teisėmis, kurias suteikia tokios akcijos. A klasės akcijos suteikia jų turėtojams daugiau balsų negu B klasės akcijos ir t.t.
Akcijų kainų svyravimai yra didesni, lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais. Tarkime vienerių metų bėgyje bendrai šalies akcijų indeksas gali susvyruoti nuo -50% iki +100% ar dar daugiau, tuo tarpu atskirų kompanijų akcijų kursų svyravimai būna didesni.
Perkant bei parduodant akcijas trumpam laikotarpiui taip pat yra galimybė uždirbti, tačiau tokiu atveju pelnas dažniausiai gaunamas iš akcijos vertės padidėjimo, o ne iš mokamų dividendų ar bendrovės generuojamo pelno.
Toks investavimo būdas yra labai rizikingas, nes reikalauja labai aiškios strategijos, investavimo rizikos valdymo, disciplinos, laiko rinkų stebėjimui bei analizei ir pan.
Kuo didesnis vertybinių popierių rizikingumas, tuo didesnes pajamas (palūkanų, dividendų, laukiamo vertybinių popierių vertės prieaugio ar kita forma) vertybiniai popieriai turi suteikti jų turėtojams, kad šie sutiktų juos pirkti.
Mažiausiai rizikingi yra iždo vertybiniai popieriai, kurių išpirkimą pagal nominaliąją vertę garantuoja šalies vyriausybė, todėl jų palūkanų norma mažiausia, palyginti su kitų rūšių skolos vertybiniais popieriais.
Didelių, žinomų bendrovių (jeigu jos neturi didelių finansinių sunkumų) vertybiniai popieriai yra mažiau rizikingi nei mažų ar neseniai veikiančių įmonių.
Ilgalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai rizikingesni ir turi didesnes palūkanų normas nei tų pačių emitentų trumpalaikiai vertybiniai popieriai.
Vertybiniai popieriai gali būti listinguojami biržoje, taipogi ir prekiaujami privačiai arba OTC rinkoje (angl. over the counter).
Vertybiniai popieriai gali būti išleisti vyriausybių, savivaldybių, finansinių institucijų, fizinių asmenų, bet dažniausiai pasitaiko įmonių vertybiniai popieriai: tiek akcinių bendrovių (AB), tiek uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) (nors prekyba UAB akcijomis yra gerokai labiau apribota nei akcinių bendrovių akcijomis).
Kai kuriais vertybiniais popieriais prekiaujama ir vertybinių popierių biržose. Ten sandoriai dažniausiai sudaromi akcijomis, obligacijomis, biržose prekiaujamais fondais (ETF), išvestinėmis priemonėmis.
Kitais vertybiniais popieriais gali būti prekiaujama tiesiogiai (be biržos pagalbos), jei jų nuosavybė gali būti perleidžiama.
Visgi, neapsigaukite manydami, kad pirkdami vertybinius popierius gausite fizinį popierių, liudijantį nuosavybės teisę. Šiandienos pasaulyje pagrindiniai vertybiniai popieriai yra skaitmeniniai įrašai apskaitą vykdančiuose depozitoriumuose, tad jokių fizinių dokumentų, kaip būdavo iki skaitmenizacijos, jūs negausite.
Nuosavybės ar skolos vertybiniai popieriai dažnai tampa puikia investicija tiek smulkiesiems, tiek stambiesiems investitoriams. Žvelgiant į statistiką, galima teigti, kad daugiausiai dėmesio reikėtų skirti akcijoms ir obligacijoms, mat ši prekyba vertybiniais popieriais neša didžiausią pelną.
Smulkieji investuotojai gali rinktis tiek tiesioginį, tiek investavimą per investicinius fondus.
Be to, reikėtų paminėti, kad šiuo metu yra itin išaugusi biržose prekiaujamų fondų (ETF) pasiūla, tad rinktis į ką norite investuoti tikrai rasite.
Tikimės, kad dabar geriau suprantate, kas yra vertybiniai popieriai, kokios egzistuoja jų rūšys ir kuo jie skiriasi. Dabar atėjo metas pakalbėti apie tai, kada kokias investicijas rinktis.
Pirmiausiai, norint apskaičiuoti pasirinkto varianto grąžą, derėtų atsižvelgti į infliaciją bei įvairius mokesčius. Pastarųjų atsiras ne tik sudaromame sandoryje. Dalį pinigų turėsite sumokėti ir valstybei.
Be to, kiekvienam naujokui vertėtų atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai galite padaryti tiesiog savo banke.
Į vertybinius popierius gali investuoti visi pilnamečiai asmenys, turintys tam pakankamai pinigų. Visgi, nepamirškite apgalvoti įmanomų rizikų.
Pavyzdžiui, kas nutiktų tuomet, jeigu prarastumėte investuotus pinigus? Ar išties turite stabilias pajamas ir patikimą darbovietę?
Investuoti rekomenduojama tik tuos pinigus, kurie Jums nėra būtini pragyvenimui. Be to, svarbu turėti finansinę pagalvę, kuri pagelbėtų atsitikus nelaimei.
tags: #ne #nuosavybes #vertybinius #popierius