Lietuvoje, kur šildymo sezonas trunka daugiau nei pusę metų, efektyvi ir ekonomiška šildymo sistema yra būtina kiekvienam būstui. Šaltuoju periodu kiekviename gyvenamajame būste yra būtina šildymo sistema, suteikianti ne tik šilumos pojūtį, bet ir jaukumą, komfortą, žiemos vakarus leidžiant namuose. Taigi, kokie yra populiariausi ir efektyviausi šildymo sistemos tipai, ir kaip pasirinkti tinkamiausią variantą atsižvelgiant į individualius poreikius ir galimybes?
Norite modernizuoti arba efektyviai papildyti savo šildymo sistemą? Modernizuoti esamą šildymo sistemą verta. Jei norite atnaujinti savo šildymo sistemą, pirmas žingsnis - visapusiškas pasiruošimas. Taip yra todėl, kad planavimas yra viskas. Pirmiausia turite sau atsakyti į keletą klausimų. Juk yra tiek daug šildymo technologijų, iš kurių galima rinktis. Taigi pirmasis žingsnis - faktų nustatymas.
Pasakyti vienareikšmiškai, kuris šildymo būdas yra geriausias, neįmanoma, kadangi atsakymą lemia daugybė kintamųjų. Vieniems ne bėda žiemą lauke kapoti malkas ar kibirais nešti anglis. Tuo tarpu kitiems svarbu šiltai, komfortiškai reguliuoti šilumą per mobiliąją programėlę. Svarbiausia nepamiršti, kad neužtenka skaičiuoti mėnesio išlaidų šildymo sezono metu.
Kaip sumažinti šildymo išlaidas. Patarimai, Atsiliepimai , Rekomendacijos. Saurida Gas
Pagrindiniai Šildymo Sistemų Tipai
Šildymo sistemos gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus, įskaitant energijos šaltinį, šildymo elementą ir sistemos tipą (atvira ar uždara).
Dujinis Šildymas
Dujinis šildymas šiluma aprūpina daugiau kaip 40 proc. Vokietijos namų ūkių. Privalumai - dešimtmečiais išbandyta technologija, kuri dėl kondensacinės technologijos ir mažo ploto itin efektyviai naudoja dujas. Sieniniai dujiniai katilai yra ypač kompaktiški. Dėl to ši šildymo sistema idealiai tinka ne tik individualiems namams be rūsio ar katilinės, bet ir atskiriems butams daugiabučiuose namuose. Priimant sprendimą taip pat svarbu žinoti: nepaisant ribotų dujų atsargų, dujinė kondensacinė technologija turi ateitį dėl biodujų ir galimos vandenilio priemaišos. Ar norite modernizuoti dujinę šildymo sistemą ir toliau šildytis dujomis? Mūsų kondensaciniai katilai degina saugiai ir efektyviai.
Dujinio šildymo pagrindinis privalumas - išbandyta technologija, kuri dėl kondensacinės technologijos ir mažo ploto itin efektyviai naudoja dujas. Jeigu iki gyvenamo namo yra atvestos gamtinės dujos, tuomet šią sistemą yra gan nesunku instaliuoti savo namuose. Įsirengus dujų katilą bei katilinę, šią šildymo sistemą nesunkiai galima pritaikyti tiek grindų, vandens ar radiatoriaus šildymui.
Šildymas Skystuoju Kuru
Dėl kondensacinės technologijos šildymas iškastiniu skystuoju kuru yra perspektyvus. Kaip ir šildymo dujomis atveju, jame sukaupta energija panaudojama efektyviai. Tačiau, skirtingai nuo pastarosios, reikia atsižvelgti į vietą skystojo kuro rezervuarui. Kiek jos reikės arba kokio dydžio talpykla turi būti, priklauso nuo pastato dydžio ir energetinės būklės bei individualių šildymo įpročių. Visiškai atnaujintuose esamuose pastatuose šildymo poreikis yra gerokai mažesnis nei neatnaujintuose pastatuose.
Hibridinės Šildymo Sistemos
Hibridinės šildymo sistemos naudoja kelis energijos šaltinius. Taip galima derinti iškastinius ir regeneracinius energijos šaltinius, pavyzdžiui, dujų ar skystojo kuro kondensacinį katilą su elektra varomu šilumos siurbliu. Tai suteikia daug lankstumo, nes naujoviškas „Viessmann“ valdiklis užtikrina, kad visada automatiškai būtų parenkamas efektyviausias ir ekonomiškiausias darbo režimas. Kaip alternatyva ekonomiškam režimui yra ekologiškas režimas. Šiuo režimu sistema veikia orientuodamasi į CO2 emisijos mažinimą. Jei laikomasi reikalavimų, galima integruoti ir fotovoltinę sistemą. Tai reiškia, kad šildymo sistemai veikti reikalingą energiją galima pasigaminti iš karto.
Šildymas Malkomis ir Granulėmis
Daugiabučio namo ar individualaus namo šildymo sistema, kūrenama malkomis, tinka ir kaip vienintelis, ir kaip papildomas šilumos tiekėjas mišrioje sistemoje. Vienas iš svarbiausių privalumų - klimato požiūriu neutralus veikimas. Taip yra todėl, kad degimo metu išsiskiria tik tiek CO2, kiek medienos kuras sugeria augdamas. Palyginti pastovios kuro kainos ir regioninio pirkimo galimybė taip pat daro šią šildymo sistemą įdomiu pasirinkimu. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pati šildymo sistema, kuro saugykla, buferinis kaupiklis, taip pat konvejerinis įrenginys automatiniam įkrovimui reikalauja pakankamai vietos ir yra susiję su didesnėmis išlaidomis.
Šiai šildymo sistemai naudojamos malkos, medžio pjuvenos, durpių briketai arba medžio granulės, kas galbūt reikalauja nemažų pradinių investicijų pradžioje, tačiau ateityje nereikalauja didelių kaštų. Šiai sistemai įsirengti, į namus reikia įmontuoti katilą bei kaminą.
Šilumos Siurbliai
Šilumos siurblys šildymui naudoja ore, žemėje ar vandenyje sukauptą energiją. Tai efektyvus ir klimatui nekenksmingas būdas. Kadangi šilumos šaltinius galima pasiekti įvairiais būdais, šis šildymo būdas tinka beveik visų tipų pastatams. Jei dėl geografinės padėties ar vietos trūkumo negalima eksploatuoti gruntinio šilumos siurblio, tinkama alternatyva yra oro-vandens šilumos siurblys. Labai įdomus dalykas: „Viessmann“ šildymo sistemas vasarą galima naudoti ir vėsinimui. Tačiau svarbu žinoti, kad dėl techninių priežasčių šilumos siurbliai efektyviai veikia pirmiausia kartu su plokštuminio šildymo sistemomis. Į tai ypač reikėtų atsižvelgti modernizuojant esamas šildymo sistemas. Jūsų planuose taip pat turi būti numatyta pakankamai vietos buferiniam kaupikliui, reikalingam šilumai kaupti.
Tai vienas ekonomiškiausių, naujausių bei vis labiau populiarėjančių šildymo sistemos būdų. Šiam metodui, šiluma paimama iš aplinkoje esančio oro ir šilumos siurbliais atsinaujinanti energija yra perduodama į radiatorius, grindis bei aprūpina namus karštu vandeniu.
Kuro Elementų Technologija
Kuro elementų technologija galima gaminti ir šilumą, ir elektros energiją. Tai padeda užtikrinti aukštą nepriklausomumo lygį, nes elektrą gali vartoti patys gyventojai arba ji gali būti tiekiama į viešąjį tinklą. Iš viso dėl to galima sutaupyti iki 40 proc. energijos. Kadangi „Viessmann“ šildymo sistemai veikti reikalingas vandenilis, gaunamas iš dujų, svarbus reikalavimas yra tinkamas prijungimas. Taip pat svarbu, kad elektros ir šilumos gamyba vyktų lygiagrečiai. Norint pagaminti pakankamai energijos, šilumos poreikis turi būti atitinkamai didelis. Todėl tikslinga turėti buferinį kaupiklį šilumos pertekliui kaupti. Turint buferinį kaupiklį, šildymo sistema tinka ir vienbučiams namams, kurių šilumos poreikis yra suvaldomas.
Saulės Šilumos Sistema
Saulės šilumos sistema kaip šilumos šaltinį naudoja laisvai prieinamą saulės energiją. Vidurio Europoje saulės šilumos sistemos tinkamos karštam vandeniui ruošti arba šildymo sistemai palaikyti. Čia neįmanoma užtikrinti viso šilumos tiekimo. Nepaisant to, taupymo potencialas yra įspūdingas: per metus galima sutaupyti 60 proc. šilumos, skirtos geriamojo vandens šildymui, ir apie 35 proc. šilumos, skirtos kombinuotam šildymo palaikymui. Sumažinus šildymo sistemų naudojimą iškastiniam kurui, galima sumažinti ir energijos išlaidas, ir išmetamo CO2 kiekį. Tačiau tam, kad investicijos pasiteisintų, stogas turi būti neužtemdytas ir nukreiptas į pietus, vakarus arba rytus.
Fotovoltinė Sistema
Fotovoltinė sistema saulės energiją paverčia elektros energija. Ji gali būti tiekiama į viešąjį tinklą už užmokestį arba naudojama savininko, pavyzdžiui, elektra varomai šildymo sistemai, pavyzdžiui, šilumos siurbliui, eksploatuoti. Dėl mažėjančio atlyginimo ir kylančių elektros energijos kainų šiuo metu daug įdomesnis yra antrasis variantas. Kad investicijos į tokią sistemą pasiteisintų, Jūsų stogas turėtų būti nukreiptas į pietus, vakarus arba rytus. Be to, įsitikinkite, kad jo neužstoja medžiai, kalnai ir pan.
Elektrinės Šildymo Sistemos
Elektrinės karšto vandens ruošimo sistemos geriamąjį vandenį šildo tik tada, kai jo tikrai reikia. Tai ypač higieniška, nes vanduo ilgai nestovi vamzdynuose. Be to, karštą vandenį galima tiekti nepriklausomai nuo centrinio šildymo sistemos. Tačiau dėl palyginti didelių elektros energijos išlaidų šias sistemas ypač verta naudoti retai naudojamose patalpose, pavyzdžiui, svečių vonios kambaryje.
Elektrinės plokštuminio šildymo sistemos ypač tinka naujai statomiems mažaaukščiams ir pasyviesiems namams. Juose energijos poreikis šildymui yra ypač mažas, todėl elektros energijos išlaidos taip pat mažos. Privalumas: greitas plytelėmis išklotų grindų vonios kambaryje ir virtuvėje šildymas.
Šildymas elektra tai nereikalaujantis didelių pradinių investicijų šildymo būdas, tačiau vėliau šildymo sąskaitos ženkliai išauga.
Šildymo Sistemos Pasirinkimo Kriterijai
Renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus:
- Šildomas plotas ir būsto energinė klasė: Kuo didesnis plotas ir kuo prastesnė energinė klasė, tuo galingesnės sistemos reikės.
- Energijos šaltinio prieinamumas: Ar yra galimybė prisijungti prie gamtinių dujų tinklo? Ar yra tinkama vieta kieto kuro saugyklai?
- Finansinės galimybės: Kiek galite investuoti į įrangą ir kiek planuojate išleisti eksploatacijai?
- Aplinkosauginiai aspektai: Ar svarbu, kad šildymo sistema būtų kuo draugiškesnė aplinkai?
- Individualūs poreikiai ir patogumas: Ar norite, kad šildymo sistema būtų automatizuota ir nereikalautų daug priežiūros?
Šildymo Sistemos Tipai Daugiabučiuose Namuose
Kompleksiškai modernizuojant daugiabutį namą būtina sutvarkyti ir inžinerines sistemas. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes. Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?
Vienvamzdė Šildymo Sistema
Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. „Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga“, - mano dr. A. Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau. Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Pakanka tik vienoje grandyje padidinti radiatorių plotą ar pakeisti hidraulinį režimą, ir sistema išsibalansuoja.
Dvivamzdė Šildymo Sistema
Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Anot A. Esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo. „Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę“, - komentavo A. G. Šiupšinskas taip pat linksta prie vienvamzdės sistemos pertvarkymo į dvivamzdę, nes tai užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų. Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę.
Kolektorinė Šildymo Sistema
Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje. Pasak dr. A. Jurelionio, kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.
Radiatoriai: Plieniniai ar Ketaus?
Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų. „Daugiau privalumų gal turi plienas, nes jis yra lengviau transportuojamas, montuojamas. O ketus yra ilgaamžiškesnis, bet sunkus ir galbūt lengviau pažeidžiamas - jeigu nukristų, ant jo gali atsirasti įtrūkimų. Be to, senieji ketaus radiatoriai yra labiau inertiški. Jie lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius bute. O plieniniai - laidesni šilumai, mažiau jos akumuliuoja ir greičiau tą šilumą atiduoda. Todėl, galvojant apie energijos taupymą ir efektyvų, greitesnį valdymą, plieniniai radiatoriai turi daugiau privalumų“, - komentavo A.
Patarimai Renkantis Šildymo Sistemą
Vis tik vieno geriausio šildymo būdo nėra, tai priklauso nuo individualių poreikių, galimybių, gyvenamosios lokacijos bei gyvenimo būdo. Štai keletas patarimų, kurie padės apsispręsti:
- Įvertinkite savo poreikius: Kiek šilumos reikia Jūsų būstui? Ar norite šildyti tik tam tikras patalpas?
- Apsvarstykite savo galimybes: Kiek galite investuoti į šildymo sistemą? Ar turite galimybę prisijungti prie gamtinių dujų tinklo?
- Pasidomėkite įvairiais šildymo būdais: Kokie yra kiekvieno šildymo būdo privalumai ir trūkumai? Kokie yra eksploataciniai kaštai?
- Pasikonsultuokite su specialistais: Šildymo sistemų specialistai gali padėti Jums pasirinkti tinkamiausią variantą atsižvelgiant į Jūsų individualius poreikius ir galimybes.
Lietuvoje Populiarūs Šildymo Būdai
Lietuvoje populiariausi šildymo būdai yra:
- Centrinis šildymas: Šis būdas yra labiausiai naudojamas Lietuvoje.
- Šildymas dujomis: Jeigu iki gyvenamo namo yra atvestos gamtinės dujos, tuomet šią sistemą yra gan nesunku instaliuoti savo namuose.
- Šildymas kietuoju kuru: Šiai šildymo sistemai naudojamos malkos, medžio pjuvenos, durpių briketai arba medžio granulės.
- Šildymas šilumos siurbliais: Tai vienas ekonomiškiausių, naujausių bei vis labiau populiarėjančių šildymo sistemos būdų.
- Geoterminis šildymas: Šildant namus šiuo metodu, naudojama žemės gelmių šiluma, kuri perduodama į namų šildymo sistemos instaliacijas (radiatoriai, grindys, karšto vandens tiekimas).
Apibendrinant, tinkamos šildymo sistemos pasirinkimas yra svarbus sprendimas, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių. Įvertinus savo poreikius, galimybes ir pasikonsultavus su specialistais, galima rasti optimalų sprendimą, kuris užtikrins komfortą ir jaukumą Jūsų namuose.