Namo projektavimas yra sudėtingas ir labai atsakingas procesas, kurio metu svarbu ne tik gerai atlikti darbus, bet ir pasirinkti kokybiškas, patikimas konstrukcijas bei medžiagas, nes visa tai turės įtakos galutiniam rezultatui. Stogas - tai svarbi namo dalis, apsauganti nuo aplinkos poveikio. Beje, stogo dangos tipas nustatomas dar rengiant namo projektą, tad idealu būtų jį uždengti tokia, kokia buvo numatyta. Svarbiausia - nepadaryti klaidos įsigyjant pigesnes, bet mažiau kokybiškas medžiagas.
Stogo kaina sudaro apie ketvirtadalį namo kainos, tad investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Stogo tipo, formos ir įrengimo pasirinkimas - tai klausimai, kuriems negalime likti abejingi. Visos stogo įrengimo detalės privalo būti aptartos jau projektavimo etapo metu.
Šiame straipsnyje aptarsime įvairius namo stogo modelius, tipus ir dizainus, kad galėtumėte priimti pagrįstą sprendimą renkantis tinkamiausią stogą savo namui.
Stogo Dangos Pasirinkimas
Statant ar renovuojant namą, beveik visais atvejais tenka rinktis naują dangą savo stogui. Nors ilgus metus šiuo klausimu buvo pasikliaujama tik pardavėjų rekomendacijomis, šiais laikais vien tik jomis vadovautis nepatartina. Ne retu atveju klientams siūloma brangiausia prekė, mažai atsižvelgiant į stogo tinkamumą konkrečiam pastatui.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu statybinių medžiagų rinkoje galima rasti ne vieno gamintojo prekių su įvairiais privalumais ir trūkumais, siūlome jas išsamiai įvertinti atsižvelgiant į visus svarbiausius faktorius. Tai: ilgaamžiškumas, atsparumas, ekologiškumas, akustinės savybės, gamintojas, kaina ir net tipas.
Atsižvelgiant į tai, kad stogo danga nėra pigi prekė, ją renkantis rekomenduojama atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip: gamintojas, išvaizda, medžiaga, spalva, ilgaamžiškumas ir, žinoma, kaina. Taigi, kaip nuspręsti, koks namo stogas galėtų būti tinkamiausias jūsų statiniui?
Savaime suprantama, kad neplanuojate keisti stogo dangos taip dažnai, kaip, pavyzdžiui, fasado spalvos. Kalbant apie stogo dangos patvarumą, labai svarbu atkreipti dėmesį į garantiją. Priklausomai nuo to, kokio tipo ir modelio bus namo stogas, jam gali būti taikomos net dvi garantijos. Pirmoji - estetinių savybių išsaugojimo (dažniausiai trumpesnis laikotarpis) ir praktinė (kartais galioja visą stogo dangos tarnavimo laiką). Jei anksčiau namo stogai tarnavo apie 50 - 60 metų ar net ilgiau, dabar maksimali garantija stogams gali siekti vos iki 20 - 30 metų.
Šiais laikais ekologija yra labai svarbi ir reikšminga visuomenei. Siekiant apsaugoti ne tik gamtą, bet ir savo sveikatą, ekologiškos čerpės, pagamintos iš natūralių medžiagų, yra numeris vienas stogų rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma nepageidaujamų garsų sklinda iš namo išorės ir yra perduodami per ventiliacijos angas, stogo langus bei stogo konstrukcijas, pasirinktas namo stogas turi didelės įtakos pastarųjų izoliacijai. Norint izoliuoti nemalonius ir trikdančius garsus, labai svarbu pasirinkti stogo čerpes, kurios gerai izoliuoja patalpas nuo garso.
Tikriausiai pastebėjote, kad čerpių pasiūla šiais laikais yra tiesiog didžiulė - galite pasirinkti iš šimtų skirtingų plytelių. Stogo kaina yra dar vienas labai svarbus aspektas ir gali turėti didžiausią įtaką priimant galutinius sprendimus. Tačiau, tai tikrai nėra ta sritis, kurioje mažiausia kaina turėtų būti lemiamas veiksnys, todėl rekomenduojame pasikliauti žinomais statybinių medžiagų gamintojais. Sprendimas pasirinkti mažesnę kainą yra racionalus tuo atveju, kai lyginami du variantai, o jų charakteristikos atitinka nustatytus kriterijus.
Jau greičiausiai žinote, kad rinkoje galima rasti daug įvairių stogo dangų variantų. Mes siūlome inovatyviausius ir paklausiausius sprendimus, kurie atitiks kiekvieno asmeninius poreikius ir aukščiausius kokybės standartus, todėl mūsų įrengtas namo stogas tarnaus ilgus metus. Jei manėte, kad stogo dangos pasirinkimas bei įrengimas bus labai paprastas ir greitas darbas, galite nusivilti. Nepamirškite, kad stogo danga jums tarnaus daugelį metų, taigi, prieš priimdami sprendimą, atsižvelkite į visus aukščiau išvardintus veiksnius.
Renkantis stogą svarbu atsižvelgti ir į tokius kriterijus kaip: vietovė (reljefą, apstatymą, šalia esančius pastatus), stogo funkcionalumas, ypač planuojant palėpę, viršutinių aukštų komfortą (pavyzdžiui, parinkti izoliaciją ir dangą, kuri veiksmingai slopintų lietaus garsą), galimybę įsirengti saulės elektrinę (kuo stogo geometrija sudėtingesnė, tuo sudėtingesnis ir elektrinės įrengimas).
Stogo Dangos Tipai
- Skarda
- Čerpės
- Beasbestis šiferis
- Šiaudai
- Malksnos
- Bituminės čerpelės
- Akmuo
Šlaitinių Stogų Konstrukcija ir Montavimas
Visų šlaitinių stogų montavimas prasideda nuo gegnių. Gegnynas skirtas tam, kad į laikančiąsias sienas tolygiai nukreiptų paties stogo, ant jo krentančių kritulių ir jį plėšiančio vėjo apkrovas. Daugiausia stogą spaudžia ne kas kita kaip žiemą iškritęs sniegas. UAB „Danstemos statyba“ duomenimis, sniego svoris gali sudaryti 60 proc. viso stogo konstrukcijai tenkančio krūvio. Vėjo apkrova sudaro apie 17 proc., o paties stogo danga - iki 13 proc., net jei tai - masyvios čerpės ar nendrės.
„Apkrova stogo konstrukcijoms skaičiuojama ne mažesnė kaip 600 kg/m2, - teigia „Danstemos statybos“ direktorius Edmundas Pranculis. - Jei projektuojate masyvią stogo dangą ar statote regione, kuriame iškrinta daug sniego, galima tiesiog šiek tiek tankiau įrengti gegnes. Konstrukcija pabrangsta tik pora procentų, o tvirtumas padidėja gerokai. Standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos - mineralinės vatos plotį - 60 cm“.
Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, mat Lietuvoje šių medžių daugiausia, jų mediena mažiausiai klaiposi ir nelinkusi pūti. Kameriniu būdu mediena džiovinama iki 18-20 proc., tada dengiama antiseptikais ir antipirenais. Dažniausi gegnių matmenys - 50 × 200 ir 60 × 200 mm, jei daromi didesni atstumai - 80 × 200 mm. Gegnės prie kraigo jungiamos varžtais, plokštelėmis arba dygiuotomis plokštelėmis - priklauso nuo stogo konstrukcijos.
Stogo apačioje gegnės remiasi į mūrtašį - horizontalų rąstą, guldomą ant sienos. Mūrtašis suvienodina apkrovą, namo sienoms perduodamą stogo konstrukcijos. Dažniausiai naudojami 150 × 150, 200 × 200 arba 150 × 200 mm matmenų rąstai. Prie mūro jie priveržiami maždaug kas metrą, nepamirštant po jais pakloti hidroizoliacijos, kad tiesiogiai nesiliestų prie mūro.
Ilgos gegnės gali linkti, tad šiam įlinkiui sumažinti naudojamos horizontalios stygos, sukabinančios gegnių porą didžiausio galimo jų įlinkio vietoje. „Jei gegnės nepavyksta daryti ištisinės, ją galima sudurti. Sudūrimą geriau daryti ten, kur yra atrama, taip bus tvirčiau“, - pataria E. Pranculis. Čia būtų pravartu įsitikinti, ar stogo šlaitas stačiakampio formos.
Izoliacinės Plėvelės Montavimas
Sumontavus gegnes, ant jų klojama izoliacinė plėvelė. Tai gali būti difuzinė plėvelė, jei stogas šiltinamas, arba priešvėjinė - jei šiltinama perdanga. Jei klojate difuzinę plėvelę, įsitikinkite, kad ji pasukta drėgmei nelaidžia puse į viršų. Plėvelės tarpusavyje jungiamos su 10-15 cm užlaida, kuri būtinai suklijuojama dvipuse lipnia juosta. Kai kurios plėvelės gaminamos jau lipniu kraštu.
Pasirūpinkite, kad stogo apačioje būtų paliktas pakankamo pločio plėvelės kraštas, kuris bus įleistas į pastogėje montuojamą lietlovį. Bendras plėvelės storis svarbus tik montuojant, kad stogdengiai klodami jos nepažeistų, o funkcinio sluoksnio storis - pagrindinis parametras, nusakantis, kaip gerai plėvelė atliks savo funkciją. Daugelio rinkoje siūlomų difuzinių plėvelių funkcinio sluoksnio storis geriausiu atveju 20-40 µm. (plauko storis 50-100 µm). Tai kaipgi patikėti savo gerovę vos ne triskart plonesnei nei plaukas užtvarai? Kad ir kelių sluoksnių būtų difuzinė stogo plėvelė, kad ir kokie žodžiai būtų išsakyti jos patvarumui bei kokybei išgirti - visuomet rinkitės tą, kurios funkcinis sluoksnis yra storesnis.
Grebėstų Montavimas
Tolesnis veiksmas - išilginių grebėstų („makaronų“) montavimas. Jie tvirtinami išilgai stogo ant gegnių ir yra nepakeičiami dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, grebėstai užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją po stogo danga. Be to, grebėstais suformuotas tarpas sudaro galimybę nutekėti susidariusiam kondensatui. Taigi ar rengiate čerpinį stogą ir grebėstams naudojate tašus, ar bituminį, skardinį arba kitokį lengvų dangų stogą ir naudojate lentų ar OSB plokščių paklotą, šios kartys yra būtinos.
Pagal statybos techninio reglamento reikalavimus minimalus oro tarpo dydis turi būti 20 mm, tad toks parenkamas mažiausias „makarono“ storis. Plotis nustatomas pagal gegnę ir gali būti 50-70 mm. Ant išilginių grebėstų montuojami skersiniai grebėstai, o ant jų jau klojama pati stogo danga. Iš esmės grebėstų matmenys priklauso nuo dengiamos dangos tipo, gegnių žingsnio, stogo apkrovos ir nuolydžio. Grebėstų matmenų rekomendacijos dažniausiai nurodomos dangų montavimo instrukcijose, vis dėlto kokie tinkami būtent jūsų namo stogui, geriausiai gali pasakyti stogo konstrukcijas projektuojantis ir skaičiuojantis specialistas.
Stogo Formos ir Jų Ypatybės
Stogo kaina priklausys nuo to, kiek komplikuota bus jo forma, todėl kad nuo jos priklauso naudojamų medžiagų kiekis. Kai stogas yra plokščias, žymiai lengviau yra suplanuoti, koks bus reikiamos stogo dangos kiekis, todėl kad paviršius nėra komplikuotas. Taigi, pasirinkę plokščią stogą, išvengsite klaidų, susijusių su perkamos medžiagos kiekiu. Kai stogas yra nuožulnus, dažnai susiduriama su ta problema, jog neįmanoma tiksliai apskaičiuoti reikiamos medžiagos kiekio, todėl atsiranda nemažai nepanaudotų likučių.
Stogo forma nurodo tam tikrą jo konstrukciją, ir kuo jis yra labiau komplikuotas, tuo labiau išauga būtinu konstrukcinių bei izoliacinių detalių kiekis. Taip pat būtina žinoti, jog ne ant kiekvienos santvaros galima uždėti tos pačios rūšies stogo dangą, todėl kad įtakos turi ir jos svoris. Stogas - tai nemažos išlaidos, todėl prieš tai, kai pasirinksite jo formą, būtina yra išanalizuoti skirtingų stogo tipų privalumus ir trūkumus įrengimo metu, išsirinkti norimą stogo dangą bei kuo tiksliau apskaičiuoti reikalingą jos kiekį.
Taip pat privalu yra atkreipti dėmesį į tokius dalykus kaip klimato sąlygos, kurios ypatingai svarbios yra rudenį ir žiemą. Kiekvienas stogas privalo būti įrengtas atsargiai bei kruopščiai, todėl geriausia būtų tuo atveju, jeigu visa tai atliktų patyrę specialistai.
Pagrindiniai stogo tipai:
- Plokšti stogai: Tai alternatyva stogams su daug nuolydžių. Pavadinimas „plokščias stogas“ nereiškia, jog jo paviršius yra idealiai horizontalus. Plokščia stogo danga yra palinkusi nedideliu kampu (5-20 laipsnių), tam, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti į stogvamzdžius. Plokščias stogas pasižymi ganėtinai paprasta konstrukcija, kurios yra išskiriamos dvi rūšys: vėdinama ir nevėdinama.
- Vienšlaitis stogas: Atrodo panašiai kaip plokščias stogas, charakterizuojasi jis tuo, jog turi tik vieną nuolydį. Iš pažiūros toks stogas yra labai lengvas įrengti, tačiau tai yra tiesa tik tuo atveju, kai stogo palinkimo kampas yra nedidelis. Jeigu ruošiatės naudotis palėpe, stogo konstrukcija tampa daugiaplokštė.
- Dvišlaitis stogas: Skiriamasis ženklas - du nuolydžiai. Tokio stogo konstrukcija yra viena paprastesnių. Stogo šlaitai gali kurti naudojamą palėpę, tačiau visa tai taip pat priklauso nuo nuolydžio kampo. Jeigu yra planuojama, jog palėpė bus naudojama, būtina pasirūpinti tuo, kad būtų paliktas vėdinimo tarpas tarp izoliacinės medžiagos ir stogo dangos.
- Stogas su valmiais: Tai keturi nuolydžiai (dažniausiai pasižymintys tuo pačiu nuolydžio kampu), kurie suformuoja palėpę su daugiau nuožulnumų ir mažesniu naudojamuoju plotu. Šis stogo modelis dažnai yra apibūdinamas kaip itin tvirtas.
- Daugiašlaitis stogas: Tokį stogą charakterizuoja daug trapecijų, trikampių bei lygiagretainių formos stogo dangos plokštumų. Visi tokio stogo šlaitai privalo turėti vienodą nuolydžio kampą. Tokio tipo stogas dažniausiai yra naudojamas pastatams, kurių plotas yra labai didelis, kuriuose yra daug skirtingų patalpų. Tam, kad erdvės po daugiašlaičiu stogu būtų naudingos ir patogios naudoti, stogo plokštumos privalo remtis ant statramsčių, o jų praktiškas aukštis privalo būti bent jau 115 cm.
- Piramidinis stogas: Tokio tipo stogas turi keturias trikampio formos plokštumas, primenančias piramidę. Tokio tipo stogai dažniausiai yra naudojami kvadratiniams - horizontaliems arba daugiakampiams namams, dėl ko visi tokio stogo šlaitai yra vienodi.
- Dvišlaitis stogas su pusvalmėmis: Beveik identiškas dvišlaičiam stogui, skirtumas tik tas, jog yra nukirpta ne visa plokštuma, o tik nedidelė jos dalis, kuri formuoja taip vadinamas pusvalmes. Priklausomai nuo plokštumų nuolydžio kampo, dvišlaičio stogo su pusvalmėmis palėpė gali būti naudojama arba ne.
- Mansardinis stogas: Toks stogas gali turėti dvi arba keturias plokštumas, iš kurių kiekviena turi kitą nuolydžio kampą (viršutinė yra labiau plokščia, apatinė statesnė). Mansardinis stogas dažniausiai yra įrengiamas tuomet, kai palėpė bus naudojamas. Taip yra todėl, kad tokio tipo stogas leidžia maksimaliai išnaudoti palėpės erdvę. Po mansardiniu stogu esančios patalpos turi labai mažai „žemos erdvės“. Žiūrint į tokį stogą gali atrodyti, jog jį įrengti nėra sunku, tačiau iš tikrųjų tai yra viena iš sudėtingiausių konstrukcijų statybų metu, pavaldi daugeliui svarbių kriterijų, kurie apima stogo tvirtumą, jo sandarumą ir šilumos izoliaciją.
Stogo Renovacija ir Šiltinimas
Per pažeistą ir nesandarią seną stogo dangą, prastai pritvirtintą hidroizoliaciją drėgmė pakliūva ant stogo konstrukcijų medienos ir ją pažeidžia. Pašalinę renovuojamo stogo dangą ir grebėstus, pirmiausia įvertinkite fizinę gegnių būklę. Ar jos nepapuvusios, ar nepažeistos kinivarpų, ar pernelyg neįlinkusios ir neišsikraipiusios… Pasak E. Pranculio, pažeidimai dažniausiai taisomi abejotinas gegnes dubliuojant naujomis. Senuose namuose pažeistas gegnes dažniausiai nepatogu pašalinti, nes tektų pažeisti pernelyg daug apdailos, kurią paskui pernelyg sunku atkurti. Pažeista gegnė sutvirtinama, prie jos medvaržčiais glaudžiai prisukant naująją taip, kad šiai atitektų konstrukcijos svoris. Ji taip pat turėtų apkrovą perduoti mūrtašiui.
Sutaisius gegnes, užklojama stogo plėvelė, sukalami grebėstai ir paklojama nauja danga. Ar tai būtų naujas, ar kapitališkai suremontuotas stogas, tikriausiai norėsite jį apšiltinti. Jei nusprendėte šiltinti ne perdangą, o pačius stogo šlaitus, tai galima padaryti iškėlus gegnes - arba vėliau, iš vidaus.
Pirmuoju atveju, kai gegnės jau sumontuotos, iš vidinės stogo pusės prie gegnių pritvirtinamas virvelių tinklas, kuris sulaikys šiltinamąją medžiagą, kad toji nenukristų žemyn. Ant virvelių tarp gegnių suklojami mineralinės vatos dembliai, ir visa ši konstrukcija iš viršaus užklojama difuzine plėvele. Jei nusprendėte šiltinti stogą vėliau, jau uždengus jį, - šiltinamąją medžiagą iš pastogės vidaus įsprauskite tarp gegnių ir užfiksuokite virvelėmis. Tada, prikalus iš vidaus skersinius grebėstus, pravartu įtaisyti ir antrąjį - plonesnį, maždaug 5 cm storio, šiltinamąjį sluoksnį. Izoliacinė medžiaga montuojama taip, kad užklotų pirmojo sluoksnio siūles ir šitaip sumažintų šilumos tiltelius. Garo izoliaciją geriausia montuoti tarp pirmojo ir antrojo šiltinamųjų sluoksnių, atidžiai užsandarinant visas sujungimo vietas, mat šitaip mažiausia tikimybė jai būti pažeistai montuojant vidaus apdailą.
„Jei norite šiltinti perdangas, o ne stogą, tam geriausiai tinka biri vata, - pataria E. Pranculis. - Ji patikimai saugos šilumą, užpildys visus plyšius.
Stoglangių Montavimas
Apskaičiuota, kad stoglangiai šviesos įleidžia 40 proc. daugiau nei sienose montuojami vertikalūs langai. Spręsdami, kiek norite įsistatyti stoglangių, nepamirškite, kad jų stiklo plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. patalpos grindų ploto. Šitaip patalpos bus pakankamai apšviestos. Stoglangių matmenys turėtų būti pasirenkami taip, kad per juos į patalpą patektų kuo daugiau dienos šviesos. Reikėtų atsižvelgti į stogo nuolydį ir atstumus tarp gegnių.
Tarkim, kuo mažesnis nuolydis, tuo ilgesnis turėtų būti langas, o plotis paprastai parenkamas taip, kad langas tilptų tarp gegnių. Atstumas tarp gegnės krašto ir stoglangio rėmo turėtų būti po 20-30 mm iš kiekvienos pusės. Stoglangių įstatymo aukštis parenkamas pagal aplinkybes. Be to, turi būti patogu langą atidaryti ir uždaryti. Tad apatinis lango rėmas gali būti 90-110 cm nuo palėpės grindų. Viršutinis rėmas, kuriame yra atidarymo rankenėlė, galėtų būti 185-220 cm aukštyje nuo grindų. Jei stoglangio atidarymo vyriai yra lango viršuje, tai jų apatinis kraštas nuo grindų turėtų būti apie 120 cm.
Stoglangiai montuojami po to, kai stogas uždengiamas plėvele ir užkalami skersiniai grebėstai, kuriems paprastai naudojami 50 × 50 mm tašai. Langai laikosi ant šių skersinių grebėstų. Nuo gegnių stoglangis atskiriamas šilumos izoliaciniu sluoksniu. Difuzinė stogo plėvelė prapjaunama ir užlenkiama ant laikančiojo rėmo, kampai suklijuojami metalizuota lipnia juosta.
Pradžioje dedamas izoliacinis rėmas, kuris tvirtinamas kampuose ant papildomų skersinių grebėstų. Ant izoliacinio rėmo dedamas rėmas, kuris laikys varčią. Montuoti langą reikėtų išėmus varčią. Tada montuojama varčia, ją subalansavus, užsandarinami kraštai tarp rėmo ir gegnės. Priklijuojama apsauginė išorinė plėvelė, sumontuojamas vandens nutekėjimo latakas. Iš vidaus angokraščiai izoliuojami kieta akmens vata.
Stogdengys apie stogo konstrukciją ✅✅✅
Kamino Įrengimas
Kamino jungtį su stogu geriausia apskardinti, nebent projekte numatyta kitaip. Kadangi skardinant geriau į kaminą nesukti jokių varžtų, pagaminamas jį apspaudžiantis skardinimo rėmas. Virš stogo kaminas turi iškilti tiek, kad susidarytų gera trauka ir nekiltų gaisro pavojaus. Jei kaminas nuo kraigo nutolęs iki 1,5 m, tai virš kraigo jis turi iškilti ne mažiau kaip 0,8 metro. Jei yra 1,5-3 m atstumu, tai neturėtų būti žemesnis už kraigą. O jei kaminas iškilęs daugiau kaip 3 metrus, tuomet nuo kraigo brėžiame įsivaizduojamą 10 laipsnių žemyn pasvirusią liniją, kurios sankirta su kamino ašimi parodo reikiamą kamino aukštį.
Nepamirškite, jog naujosiose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse (nuo 2014 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 50 cm atstumai iki degių medžiagų statinio konstrukcijų - gegnių ir grebėstų. Jei dūmtraukio paviršius izoliuotas storesne nei 5 cm nedegia medžiaga, šį atstumą galima sumažinti iki 25 cm.
„Kamino kokybė labai svarbi namo saugumui, - pataria E. Pranculis. - Juk daugiausia gaisrų kyla dėl nesandaraus kamino. Todėl montuojant kaminą reikėtų labai atidžiai rinktis medžiagas.
Stogo Nuolydžio Pasirinkimas
Vėlesniam dekoravimo elementų (originalių stoglangių ir dūmtraukių, neįprastų laiptų) išdėstymui įrengiami stogai su dideliu nuolydžiu, kai kuriose vietose beveik vertikalūs. Ši konfigūracija gali būti naudojama norint aprūpinti visus grindis daugybe dizaino sprendimų. Mažas nuolydis geriau apsaugo nuo vėjo, nes kontaktinis plotas bus didesnis. Tačiau tai netaikoma stogams su labai mažu nuolydžiu. Lietaus vanduo ir sniegas nuo žemo stogo nutekėja lėčiau, dėl to gali nutekėti. Dangą su nedideliu nuolydžiu reikia atidžiau prižiūrėti. Nereikia valyti šlaitų, kurių nuolydžio kampas yra 45 ° ir didesnis. Stogas su dideliu nuolydžiu (nuo 45 °) laikomas „savaiminiu apsivalymu“. Palyginti plokščias stogas yra ekonomiškiausias pasirinkimas, tačiau palėpėje bus mažai vietos. Šią problemą galima išspręsti padidinant paskutinio aukšto sienų aukštį projektavimo etape.
Stogo dangos pasirinkimas atsižvelgiant į nuolydį
- Plokštieji stogai yra padengti daugiasluoksnėmis ritininėmis medžiagomis, bitumu.
- Jei nuolydis yra didesnis nei 5 °, tada apdailoje galite naudoti trisluoksnes valcuotas medžiagas, kurios neturi apsaugos.
- Jei nuolydis yra didesnis nei 10 °, rekomenduojama naudoti bituminę hidroizoliaciją su šiurkščiavilnių sluoksniu.
- Esant didesniam nei 15 ° nuolydžiui, klojami bangos formos stogo dangos lakštai. Vykdymo medžiagos gali būti bitulinas, ondulinas, euro skalūnas, asbesto cemento skalūnas.
- Molio grioveliais plytelės naudojamos 20 ° nuolydžiui.
- Cinkuoto plieno, vario, metalo plytelės, metalo profiliai ir lakštinis plienas klojami didesniu nei 30 ° kampu.
- Naudojamas sulankstytas plienas, kurio nuolydis yra nuo 18 ° iki 25 °, kartais nuo 8 °.
- Šiferio ir asbesto-cemento čerpės, taip pat natūralios čerpės yra tinkamos, jei stogas yra kietas (nuo 50 °).
- Puošiant stogus, pasvirusius 80 ° kampu, naudojamos medienos drožlės ir juostinės juostos (velenas).