Šiame straipsnyje aptarsime devynias dešimtąsias nuosavybės teises, jų istoriją, reikšmę ir įtaką socialinėms problemoms. Taip pat panagrinėsime Bažnyčios vaidmenį sprendžiant šias problemas.
Nuosavybės teisių žemėlapis pasaulyje
Socialinės problemos esmė
Mūsų dienų problemos esmė - moralinė problema. Socijalinė problema mūsų laikais visų pirma yra moralinė problema. Sutechnintoje mūsų civilizacijoje problema niekados nebus išspręsta. Toks bandymas peržengia žmogaus galias. Šitas išsprendimas yra būtinas. Ir jis turi būti radikalus.
Dabartinė ekonominė mūsų sistema yra išaugusi iš liberališkojo individualizmo. Reikia tad atskleisti kitokį turto supratimą, bet griežta visuomeninė pareiga. Turtingiesiems progos įsigyti antgamtinių nuopelnų. Revizija yra būtina. Problema negali būti išspręsta be pirma žmogaus dvasios viduje, o paskui ir išviršinėje santvarkoje. Evoliucionuoti ir parengti reikalingų reformų, perkeisti žmonių nusistatymą turto atžvilgiu.
Bažnyčios vaidmuo socijalinės problemos sprendime
Bažnyčios dalyvavimas yra būtinas, nesikiša į įvairių koncernų ar akcinių bendrovių vidaus santvarką. Socijalinės problemos pusė yra tik išplauka iš dvasinės pusės. Bažnyčia imasi ją spręsti. Nėra profaninis, kas liečia žmogų. Žmogaus sritis: žmogaus sukurta ir žmogui skiriama.
Principams įvykdyti ir socijalinėms reformoms pravesti. Asmenybė esti nustumiama į šalį, pirmenybę atiduodant grubiai jėgai. Žmogiškosios vertės pripažinimą bei lygų traktavimą. Paneigta kitam, kilnaus nusiteikimo ir trūksta. Žmogiškąjį kilnumą, už kurį jos kovojo, paneigia pralaimėjusiems. Turtinguosius net dar labiau, negu šie buvo jas išniekinę. Savas privilegijas vyksta tokioje atmosferoje, kurioje žmoniškumo yra kuo mažiausia. Būtų kovojama, šitos kovos techniką ir metodus. Gimdančią demoniškumą.
Žmogiškąją asmenybę. Viešpatavimo laikų. Masės pergalė bus kai kuriais atžvilgiais išganinga. Grąžins gyvenimui organinį jo pobūdį, kuris individualizmo buvo paneigtas. Asmenį, realiai jaučiamas. Todėl Bažnyčia kaip tik ir turi budėti šioje kovoje. Reikalavimų asmenybei iš atsigaunančios masės.
Jau pats darbininkijos charakteris rodo josios masiškumą. Glūdi josios masėje, masiškai, kad josios valia yra masės valia. Kovos, vienodumui ir masės psichologijai. Tereiškia valios reiškėjas. Santvarkoje. Dvasinis liberalizmas, izoliavęs darbininkiją nuo vad. Realizavo masės principą. Iš pigių butų kolonijų į viešojo gyvenimo santvarką savo sukurtu darbininkijos gyvenimo tipu. Beveik tikra stipriai persunkta antibažnytinės ir antireliginės dvasios, atitolino ją nuo Bažnyčios.
Visuotinis tokios galybės, kuriai lemta sukurti ateities socijalinio gyvenimo santvarką. Dievui darbininkiją. Bažnyčią susiejo Europos istorija, artinasi prie neišvengiamo galo. Žlugimas jau prasideda. Ja pasitikėti ir remtis būtų labai pavojinga. Veikimą koncentruoti darbininkijos sluoksniuose ir josios skleidžiama blaivi atmosfera ras tinkamą aplinką. Bažnyčios balso negirdi, nepasitiki. Gyvenime tiek maža yra realizuotos.
Principo pasmerkimą, antibažnytiškai ir antireligiškai viena su savo principais, vykintojų. Jeigu situacija nepasikeis, ateitis gali būti dar blogesnė. Buržuazija Bažnyčiai nepadės nė tiek, kiek lig šiol padėjo. Plačiose masėse. Bažnyčios nelaimėta, gali tikrai tapti apokaliptiniu religijos priešu. Tai nebus tik individualios erezijos pasipriešinimas. Apostazija, apie kurią Apokalipsė kaip tik ir kalba. Jo žmogiškųjų teisių ir jo sielos, kapitalizmo sunaikintos. Paniekintas. Asmenybės problema mūsų laikais darosi vis aštresnė. Ir ji gal jau nebetoli, kada reikės rašyti asmenybės apologiją. Kapitalizmas sunaikino žmogiškosios asmenybės vertę.
Neasmeninio principo, neturi reikšmės. Viskas čia yra paremta ekonominių gėrybių mase. Reakcijoje prieš kapitalizmą asmenybei kryptimi. Klasės reikalams, kaip ligi šiol jis buvo pavergtas kapitalo interesams. Gali aiškiai pamatyti, kad asmenybei vietos ten iš tikro nedaug teduodama. Asmuo nusilenktų klasės ar tautos psichologijai ir josios instinktams. Valia čia yra keičiama klasės ar tautos valia. Materijaline būties sritimi.
Sritimi. Laikais lengvai gali patekti į instinktų vergiją. Pirmoji yra atiduodama gyvybiniams veiksniams (L. Asmenybė yra didžiausia žemės vaikų laimė. Nenormalybė yra suprantama. Bet ji negali būti padaryta gyvenimo santvarkos principu. Asmuo būtų palenktas masei, vadinasi, žemesniam principui. Masei nieko gero nežada nei žmogui nei kultūrai. Kiek jis yra asmenybė reikalavimus. Kūrėjas yra tik asmuo, ne masė. Sąlyga ir aplinka. Pirmykščią kultūrą.
Ginti asmens primatą, tuo pačiu ginti žmogų ir kultūrą. Išgelbėjo kultūrą nuo barbarų, atlikti. Kyla iš paties žmogaus pirmykščių masės instinktų. Kėsinasi prieš dvasią ir prieš josios sukurtas vertybes. Atžvilgiu yra barbaras. Krikšto ir už jo įvykdymą kovoja. Tai yra darbininkija. Tuo pačiu įneš jon asmens branginimo idėją. Absoliutinės vertės, respektuoja net pats Dievas.
Laisve, laimėjimas, pašalinant tą pavojų, kuris šiuo metu tyko žmogaus asmenį. Galės išsivystyti ir veikti. Darbininkiją ir saugoti žmogaus asmenybę, yra susiję vienas su antru iš esmės. Asmenybei labiau asmenybė bus apsaugota. Kultūra. Bažnyčios tad dalyvavimas socijalinėje problemoje nėra atsitiktinis. Neneigdamas jo reikšmės ir vertės, kaip Bažnyčia. Bijologinį ar nacijonalinį kolektyvizmą. Socijalinė problema be Bažnyčios negali būti išspręsta.
Kapitalistinės dvasios ar kapitalistinė dvasia iš kapitalizmo. Nusistatymas materijalinių gėrybių ir naudingumo vertybių atžvilgiu, priežastis (plg. Ir kuria“ (445 p.). Ir sukuria kapitalistinę santvarką. Kaip tik ir yra anoji pirmykštė kapitalistinė dvasia. Gema iš kapitalistinės dvasios, bet paskiau jis šitą dvasią ir pats gimdo.
Žmogaus dvasios gelmėse. Buržuazinė dvasia. Buržuaziškumas reiškia pastovų įsigyvenimą šioje tikrovėje, įsigyvena. Žemyn, dvasia. Ji nesivaiko „utopojų, iliuzijų ir svajonių“. Anapus šios matomos realybės, nepažįsta. Prarastą rojų. Aukso amžiaus mitas buržuazinės dvasios nevilioja. Sudaro plačiausią kapitalistinės dvasios pagrindą ir buržuazinės dvasios negalima padėti lygybės ženklo.
Dvasia yra tik viena buržuazinės dvasios apraiška. Kategorija, negu kapitalizmas, mokslinėje, ir estetinėje ir net religinėje srityje. Leidžia savo šaknis. Gyvenimo sritį, dvasia yra ekonominis buržuaziškumas. Kapitalistas yra ekonominis buržujus. Vertybes suskirsto pagal naudingumą ir nenaudingumą. Sritys: mokslas, menas, dora ir net religija yra apsprendžiamos naudos matu.
Pasaulėžiūra, utilitaristinė vertybė. Prasme ir žmonės. Vertę, bet tai buvo tik nelemtas istorinių sąlygų padaras, pardavinėjami meno kūriniai. Estetiškumu nesusijusias ypatybes, daiktai. Bet gyvo daikto vertingumas nustatyta kaina neišsisemia. Jis yra įkainuojamas ir kiek jis yra kam nors naudingas. Naudingumu mus veda į negyvus daiktus.
Sritis, daikto žmogus, menininkas, nei į šventumą, kaip asketas. Pastangas, kad nuimtų pirmykštį Dievo prakeikimą ir usnis paverstų kviečiais. Daiktas, kuris gali būti pavartotas ir suvartotas, kapitalistą traukia ir žavi. Štai dėl ko kapitalistinė dvasia yra susijusi su ekonomine gyvenimo sritimi. Sritis ir jų reikalavimai atitinka išvidinę jo dvasios struktūrą.
Atsitiktinė žmogaus nusistatymo apraiška, kuriose nuolatos glūdi buržuaziškumo pradų. Žemyn, yra amžinas žmogaus dvasinio gyvenimo tipas ir šio pasaulio padaras. Realybe jis yra suaugęs ligi pat gelmių galingai. Jos balsas negali būti nuslopintas. Medžiagos, riša, simpatijos. Jie abi jas myli, abiem jomis rūpinasi ir net jas adoruoja. Niekados negali paneigti nei kūno nei kūną supančio pasaulio.
Vienuolynuose buržujui yra sunkiai suprantami dalykai. Faktiškai yra nevienoda, gyvybę, antras tipas labiau prisirišą prie medžiagos. Yra kūno žmogus arba bijologinis buržujus, ekonominis buržujus. Yra materijalinė ir kiek ji yra naudinga. Medžiaga ir nauda yra du kapitalistinės dvasios objektai. Dvasios nusiteikimui, apsėstas medžiagos idėjos.
Skurdas ir moralinis nusiteikimas
Ekonominis skurdas yra tik sąlyga jai iškilti ir pasirodyti, sudaro josios esmę. Žmonių, kurie neturi net reikalingiausių savo pragyvenimui dalykų ir kuris sudaro gėdą mūsų vadinamajai „aukštai“ civilizacijai. Žmonės ir ne materijalinis jų aprūpinimas stovi socijalinės problemos centre. Seniau taip ir būdavo. Būdavo išsprendžiamas. Apie socijalinę problemą paprastai net nebūdavo kalbama. Tokia kryptimi kai kas norėtų eiti ir dabar.
Pažadinus ir dabar socijalinė problema būtų galima išspręsti, pašalinti karitatyvinių veikimu ir materijalinėmis gėrybėmis. Senųjų amžių pėdomis ir savo darbais pratęsti senus karitatyvinius žygius, tai yra labai gera ir reikalinga neišspręs. Socijalinis mūsų dienų gyvenimas eina pro karitatyvinio veikimo šalį. Socijalinės problemos šaknys siekia daug giliau, negu tik ekonominis skurdas.
Žmogų paniekinę ir pažeminę. Nesudaro dar labiau pakelia žmogaus vertę. Tai galvoja ir nedaug sielojasi, dvasia. Ne dėl savo negabumų, bet dėl to, kad jis yra ekonomiškai neturtingas. Dėl ekonominių trūkumų jam gali būti uždarytos aukštesnio gyvenimo sritys. Neturėti lygių teisių su kitais, gal būti paniekintas ir pažemintas. Kaip tik pirmoje eilėje ir yra iškilusi šita dvasinė - moralinė puse.
Skurdas dažniausiai būdavo tik materijalinis, nesijausdavo pažeminti ir atstumti. Tikrumoje jų niekas nė nežemindavo. Puikybės nuodėmių būta visais laikais, aukšto žiūrėdavo į neturtinguosius, nusiteikimas. Indijoje, psichologine aversija, atstovas. Priimti vargšą į namus reiškė garbę. Svečias tebus priimamas kaip Kristus, galėjo būti ir vargšas. Sodinami prie vieno stalo su vyskupais, su kunigaikščiais ir karaliais.
Laikų, kitoks. Tuo tarpu dabar jau yra kitaip. Socijalinė problema ekonomine savo puse vargiai yra esmingai pasikeitusi, suma. Jaučia įdiegtą aversiją ir paniekinimą. Mūsų išmalda dažnai yra tik noras kuo greičiau prašančiuoju nusikratyti į kambarį. Bet tegul ir su dešimtos kategorijos valdininku, šiandien negirdėtas dalykas. Atskirus restoranus, atskirus klubus, atskiras skaityklas ir žaidimams aikštes.
Aukštesnių sluoksnių, aukštesnių ne kuo kitu, kaip ekonominių gėrybių skaičiumi į vad. Darželius, o suplyšę ar darbo sutepti drabužiai yra niekinami ir vengiami neturtingaisiais. Kuria dvelkė senųjų amžių išmaldos žygiai. Gali pasotinti kūną, bet jis uždega dvasią ir ją pripildo keršto jausmu. Dėkojama: už ją yra žudoma.
Kapitalistinė dvasia
Kapitalistinė dvasia yra susijusi su ekonomine gyvenimo sritimi. Sritys ir jų reikalavimai atitinka išvidinę jo dvasios struktūrą. Atsitiktinė žmogaus nusistatymo apraiška, kuriose nuolatos glūdi buržuaziškumo pradų. Žemyn, yra amžinas žmogaus dvasinio gyvenimo tipas ir šio pasaulio padaras. Realybe jis yra suaugęs ligi pat gelmių galingai. Jos balsas negali būti nuslopintas.
Medžiagos, riša, simpatijos. Jie abi jas myli, abiem jomis rūpinasi ir net jas adoruoja. Niekados negali paneigti nei kūno nei kūną supančio pasaulio. Vienuolynuose buržujui yra sunkiai suprantami dalykai. Faktiškai yra nevienoda, gyvybę, antras tipas labiau prisirišą prie medžiagos. Yra kūno žmogus arba bijologinis buržujus, ekonominis buržujus. Yra materijalinė ir kiek ji yra naudinga. Medžiaga ir nauda yra du kapitalistinės dvasios objektai. Dvasios nusiteikimui, apsėstas medžiagos idėjos.
Ekonomists nuomone, nekilnojamojo turto mokestis (gyventojams aut. ioje aalyje yra pastovi. Bksto apmokestinimas taip pat atrodo labai patraukliai. Pasak ekonomists, labai svarbu, kokiu valstybs valdymo lygmeniu ais mokestis yra nustatomas ir kam finansuoti taikomas. NTM. 14 str. reglamentuojama, kad ais mokestis /skaitomas / savivaldybs, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biud~et. iai atitinkamai savivaldybei.
Taigi teis nustatyti nekilnojamojo turto mokest/ turi savivaldybs. io tarifs, juolab, kad turtingesni vietins vald~ios atstovai tikriausiai sieks nustatyti kuo ma~esn/ tarif. Be to, savivaldybs gali skirtingai panaudoti gaunamas pajamas: vienos galbkt teiks daugiau ir geresnis avietimo paslaugs, kitos vieaosios tvarkos palaikymo paslaugs. io tarifas ir u~ j/ teikiams vieasjs paslaugs krepaelis jam yra naudingiausias. iose aalyse, kad j/ nustato ir renka savivaldybs), toks mokestis yra tiesiog mokjimas u~ vieasias paslaugas. Vadinasi, rinkdamasis Lietuvos rajon, kuriame norts gyventi, ~mogus ia tikrsjs rinktssi, kiek jis nori vartoti vieasjs paslaugs. Taigi, anot R. Kuod~io, nekilnojamojo turto mokestis yra gera idja.
io nebkts) bkst ir mokti ma~esn/ mokest/, bet vartoti tiek pat vieasjs paslaugs, kaip ir didesn/ nam turintys kaimynai. Tokiu atveju, jo vartojams vieasjs paslaugs mokestin kaina bkts ma~esn. io ir galima tiktis. io sumos ir u~ j/ teikiams vieasjs paslaugs ryays bkts silpnesnis. io savyb leid~ianti ekonomistams ir politikams j/ vertinti palankiai, yra ta, kad ais mokestis yra progresinis (jei bkts nustatomas neapmokestinamasis turto verts minimumas): kuo daugiau ~mogus turi nekilnojamojo turto, tuo didesn dalis to turto verts sudaro jo mokam mokest/.
io progresyvumas. io idjos. Viena js apmokestinamojo turto vertei taikyti tam tikr neapmokestinamj/ minimum. io tarifas nediferencijuotas). Kita skland~iusi idja neapmokestinti pirmo aeimos bksto, sodo ir gara~o (bktent ai antroji idja ir pasirinkta aut. past). Tai ne toks progresinis mokestis, nes jo galts iavengti vien brangs nam ar but turintys asmenys. iams, fiktyviai iasituokti ir pan. io administravim, R. Kuodis teigia, jog rinkti nekilnojamojo turto mokest/ nra lengva.
R.Kuod~io nuomone, nekilnojamojo turto mokestis yra gana patrauklus ekonomikos teorijos bei socialins nelygybs ma~inimo politikos po~ikriu. Kad nekilnojamojo turto mokestis turi pozityvis po~ymis, pritaria ir V. io nauda. 2) Palyginti vienodas apmokestinimo naatos paskirstymas. Vadinasi, anot V. io pajams stabilumas. iavimo paprastumas. io tarifo. 5) Mokestinis pajams panaudojimo skaidrumas. io pajamas). 6) Vietos vald~ios fiskalin autonomija. `iuolaikins demokratinis valstybis valdymo sistemos pagr/stos tuo, kad valstybs valdymas yra decentralizuotas, ir vietos savivaldos institucijoms suteikta teis autonomiakai tvarkytis savo teritorijoje.
iau savivaldybis savarankiakumas priklauso nuo to, kiek jos turi finansinis iateklis atlikti tam tikroms funkcijoms. Pagal NTM. 14 str. is pajams, jie yra itin reikamingi kaip savarankiakas savivaldybis pajams aaltinis bei finansins autonomijos u~tikrinimas. 7) Duomens apie nekilnojamj/ turt sisteminimas. Savo nuomon apie naujai priimt NTM. pateikia ir did~iausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko finanss analitikai.
Jie teigia, kad ais naujas /statymas mokestin aplink paveik labiau neigiamai nei teigiamai. io teigiamus aspektus iaskiria SEB Vilniaus banko vyresnioji analitik Alg Budryt. is, kai turim nekilnojamj/ turt verslo subjektai perraao fiziniams asmenims. io mokjims dyd/. Be to, sukurtos slygos savivaldybms konkuruoti tarpusavyje pritraukiant investicijs / nekilnojamj/ turt. is ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus Vyr. ius, analizuodamas nekilnojamojo turto mokest/, /~velgia tik pranaaumus.
Pasak jo, ais turto mokestis pastovus, lengvai prognozuojamas finansinis aaltinis, todl juo u~tikrinamos stabilios biud~eto pajamos. iams. iai savivaldybis socialinei ir ekonominei pltrai. is neutralum priimant investicinius ir ekonominius sprendimus, kartu skatindamas teising konkurencij. io teigiami bruo~ai. Rengiant NTM. buvo sikloma apmokestinti vis Lietuvos Respublikoje esant/ nekilnojamj/ turt, /registruot Nekilnojamojo turto registre.
io idjas 1999 m., band /rodyti, kad taikyti a/ mokest/ yra visiakai netikslinga. 1) Mokestis mokamas, nesant tam aaltinis. Jis suma~ins realisias ~monis pajamas. Turtas savaime nekuria pajams. io ydos slypi tame, kad jo objektas yra daiktas. iuopti, jo ne/manoma nuslpti. Apmokestinimui neabejotinai bkts patrauklks ir kiti daiktai, jei tik jie bkts taip tvarkingai apskaitomi, kaip nekilnojamasis turtas. iuopiami objektai. iams, yra atsisakyta.
.vestas mokestis, pasak R. Vainiens, skaud~iai paliests gyventojus, padidindamas js socialinio nesaugumo jausm bei suma~indamas realisias pajamas. 2) Brangus, tikrovs neatitinkantis apmokestinamosios verts nustatymas. io tarifas visuomet skirsis nuo nominalaus. io moktoj. Did~ioji js dalis susij su apmokestinamosios verts nustatymu, t.y. ios nuosavybs pagrindus. Bus sunaikinti ne apleisti, o gra~ks ir dideli pastatai. Nekilnojam.
tags: #turejimas #devynios #desimtosios #nuosavybes #teises