Šiame straipsnyje aptarsime, kiek laiko užtrunka įvairūs procesai, pradedant būsto paieška ir baigiant ekranų naudojimu. Aptarsime pilno etato darbo privalumus ir trūkumus, suminės darbo laiko apskaitos ypatumus bei rekomendacijas, kiek laiko vaikai ir paaugliai turėtų praleisti prie ekranų.
Būsto paieška ir įsigijimas
Būsto paieška, apžiūra ir galutinis apsisprendimas įsigyti vidutiniškai užtrunka apie du mėnesius, o potencialūs pirkėjai apžiūri apie 5-7 projektus, sako nekilnojamojo turto ekspertai. Pirkėjai išsirenka vieną ar du miesto rajonus, kuriuose jiems atrodo jauku gyventi. Kur dabartiniame gyvenimo etape norėtų įsikurti.
Tuomet paskiria savaitgalius ir apžiūri visus plėtojamus projektus pasirinktuose rajonuose. Prestižinės klasės būsto pirkėjai būna vyresni, jau nutarę, kokio būsto nori, kokie jų prioritetai, todėl greitai priima teigiamą ar neigiamą sprendimą. Ekonominės ir vidutinės būsto klasės pirkėjai pirmiausia apžiūri būstą vieni, o vėliau atkeliauja su artimiausių žmonių palyda - tėvais, giminaičiais ar draugais“, - pasakoja J.
Pirmas potencialaus pirkėjo kontaktas su pardavėju būna telefonu ar elektroniniu laišku. Ilgųjų dialogų metu potencialūs pirkėjai stengiasi sužinoti vaizdą pro buto langą, atstumą iki kito objekto, saulės kiekį. Renkantis būstą pirkėjams kyla įvairių klausimų, o pagrindiniu išlieka kvadratinio metro kaina. Ją sužinoję, pirkėjai teiraujasi, kokio ploto būstą įmanoma įsigyti už jų numatytą sumą.
Kiti aktualūs klausimai - saulės apšvietimas (į kurią pusę bus langai), koks vaizdas pro juos ir privatumas bute, t. y. Skaičiuojama, kad dar nepastatytuose namuose parduodama apie 70 proc. visų „Eikos“ plėtojamų projektų butų.
Patarimai renkantis būstą
„Eikos“ specialistas pataria kruopščiai išsigryninti savo nuomonę, ją vertinti ir pagrįsti. Niekas kitas, nei jūs patys, nežinos, kas jums patinka, patogu. Niekas geriau nei jūs nežinos, ko reikia tam gyvenimo tarpsniui“, - pataria J.
Pilnas etatas: privalumai ir trūkumai
Šiuolaikinėje darbo rinkoje daug diskusijų kyla apie įvairias darbo formas, tačiau pilnas etatas ir toliau išlieka viena iš populiariausių darbo formų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Pilnas etatas - tai darbo sutartis pagal kurią darbuotojas įsipareigoja dirbti nustatytą darbo valandų skaičių per savaitę, dažniausiai 40 valandų, ir už tai gauna visą darbo užmokestį bei visas su darbu susijusias privilegijas ir socialines garantijas.
Pilnas etatas - tai darbo sutartis pagal kurią darbuotojas įsipareigoja dirbti 40 valandų per savaitę, tai dažniausiai yra penkios darbo dienos po 8 valandas. Nors daugelyje šalių 40 valandų per savaitę yra standartinis darbo laikas, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, šis laikotarpis gali būti trumpesnis. Pilno etato darbo sutartis paprastai apima ir įvairias teisines garantijas, tokias kaip mokama atostogų diena, sveikatos draudimas, pensijų įmokos ir kitos socialinės garantijos.
Toks darbo modelis paprastai pasitaiko tradiciniuose biuruose, gamybinėse įmonėse, švietimo įstaigose ir kitose organizacijose, kuriose reikia užtikrinti nuolatinį darbuotojo dalyvavimą darbo procese.
Pilno etato privalumai
- Finansinis stabilumas: Darbuotojas, kuris dirba pilnu etatu, gauna pastovų atlyginimą, kuris leidžia geriau planuoti asmeninį biudžetą. Kadangi atlyginimas dažniausiai yra sutartas pagal mėnesinį įkainį - darbuotojas gali tikėtis nuolatinio pajamų šaltinio, o tai yra itin svarbu tiems, kurie turi šeimos įsipareigojimų arba nori turėti ilgalaikį finansinį saugumą.
- Socialinės garantijos: Pilno etato darbuotojai paprastai gauna visas socialines garantijas: sveikatos draudimą, pensijų įmokas, motinystės ir tėvystės atostogas, nedarbingumo pašalpas ir kitas išmokas. Tai yra labai svarbu, nes šios garantijos suteikia darbuotojui papildomą saugumą ir padeda apsaugoti nuo finansinių sunkumų netikėtai susirgus ar susidūrus su kitomis gyvenimo krizėmis.
- Karjeros galimybės: Darbuotojams, kurie dirba pilnu etatu, dažnai atsiranda daugiau galimybių augti ir tobulėti savo srityje. Pilnas etatas suteikia galimybę daugiau bendrauti su kolegomis, pasinerti į organizacijos kultūrą ir aktyviai dalyvauti svarbiuose projektuose. Tai padeda ne tik įgyti daugiau patirties, bet ir užtikrina galimybes kilti karjeros laiptais.
- Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas: Nors kai kuriems žmonėms 40 valandų darbo savaitė gali atrodyti kaip sunkus iššūkis - pilnas etatas paprastai leidžia lengviau suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Darbuotojai dažnai turi aiškiai apibrėžtą darbo laiką, todėl gali planuoti savo laisvalaikį ir įsipareigojimus. Be to, daugelis įmonių dabar siūlo lanksčias darbo sąlygas (tokias kaip hibridinis darbas).
- Teisinė apsauga: Darbuotojai, kurie dirba pilnu etatu, yra labiau apsaugoti pagal darbo teisę. Jie gali pasinaudoti darbuotojų teisėmis (tokiomis kaip atostogos, darbo laiko reglamentavimas, atleidimo procedūros, saugumo ir sveikatos garantijos darbo vietoje). Darbo teisės ir jų apsauga suteikia darbuotojams pasitikėjimo, kad jie nėra išnaudojami ir kad jų darbo sąlygos atitinka nustatytus standartus.
Pilno etato trūkumai
- Laiko apribojimai ir mažesnis laisvės lygis: Vienas iš pilno etato darbo trūkumų yra tai, kad jis gali būti susijęs su mažesniu laisvės lygiu. Darbuotojas, kuris turi įsipareigojimų darbo vietoje 40 valandų per savaitę, gali jaustis suvaržytas ir neturėti pakankamai laiko asmeniniams interesams, poilsiui ar šeimos gyvenimui.
- Aukštas darbo krūvis: Nepaisant to, kad pilnas etatas užtikrina pastovų darbo užmokestį ir socialines garantijas, daugelyje įmonių darbuotojai gali patirti didelį darbo krūvį ir stresą. Ilgos darbo valandos, daugybė užduočių ir nuolatinis darbo tempas gali sukelti išsekimą ir fizinę, psichinę įtampą.
- Mažesnė lankstumo galimybė: Pilno etato darbas gali pasižymėti mažesniu lankstumu nei dalinis darbas ar savarankiška veikla. Kai kuriose organizacijose darbdaviai reikalauja griežtai laikytis nustatytų darbo valandų, o tai gali būti nepatogu tiems, kurie nori turėti daugiau laisvės tvarkyti savo darbo grafiką.
- Darbo vietos saugumo trūkumas: Nepaisant to, kad pilnas etatas paprastai siūlo didesnį darbo saugumą, kai kuriose pramonės šakose darbuotojai gali patirti nestabilumo jausmą dėl ekonominių svyravimų ar įmonių restruktūrizacijos.
Suminė darbo laiko apskaita
Daugelis įmonių tokiu atveju vietoj standartinio darbo laiko renkasi taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Suminė darbo laiko apskaita, tai darbo laiko apskaičiavimo būdas, kai darbuotojas faktines valandas išdirba per apskaitinį laikotarpį, neviršijantį 3 mėnesių. Tam tikrais atvejais laikotarpis gali trukti net iki 12 paeiliui einančių mėnesių.
Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko ir poilsio reikalavimus reglamentuoja darbo kodekso 114, 115 ir 122 straipsniai. Šis režimas suteikia daugiau lakstumo įmonėms, kurių darbuotojai dirba netradiciniu grafiku (kitaip nei pirmadieniais-penktadieniais, nuo 9 iki 18 valandos) ir svyruojant darbo krūviui. Lietuvoje suminę darbo laiko apskaitą naudoja net 27 procentai įmonių (Valstybinė darbo inspekcija).
Šis režimas gali būti pritaikomas, jei Jūsų įmonė atitinka keliamus reikalavimus: supažindinus darbuotojus su atnaujintu apskaitos metodu, gavus darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos pritarimą (jei yra) bei įvykdžius formavimo ir konsultavimo darbus.
Naudojant suminę darbo laiko apskaitą, vietoj įprastos apskaitos, darbuotojai gali dirbti daugiau valandų nei numatytą tą mėnesį, netradiciniu darbo laiku, o darbdavys už tai neturi mokėti papildomo darbo užmokesčio.
Prieš plačiau aptariant suminę darbo laiko apskaitą, reikia geriau suprasti Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus darbuotojų darbo laikui ir poilsiui bei pagrindinius darbo laiko apskaičiavimo režimus.
Darbo laiko režimai
Iš viso Lietuvoje darbdavys gali rinktis iš penkių darbo laiko režimų. Darbuotojas taip pat turi teisę prašyti dirbti pagal vieną iš šių metodų:
- Nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus režimas
- Suminė darbo laiko apskaita
- Lankstus darbo grafikas
- Suskaidytos darbo dienos laiko režimas
- Individualus darbo laiko režimas
Nekintančios darbo dienos režimas
Jis nurodo, kad darbuotojas, dirbdamas visu etatu, turi išdirbti 40 valandų per savaitę. Paprasčiausias pavyzdys, kai darbuotojas dirba 5 dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 iki 17 val. su 1 valandos pertrauka.
Dirbant viršvalandžius, darbuotojas per septynias dienas negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai yra apmokami, papildomas valandas padauginus iš 1,5. Darbuotojas taip pat gali rinktis pridėti šį laiką prie kasmetinių atostogų.
Suminės apskaitos režimas
Kuomet Jūsų darbuotojai turi skirtingų ilgių pamainas bei dirba savaitgalių ar švenčių metu, įprasta darbo laiko apskaita nėra pats optimaliausias metodas, nes Jums arba tenka samdyti daugiau darbuotojų, arba mokėti už susidariusius viršvalandžius esamiems komandos nariams.
Tuo tarpu suminė darbo laiko apskaita leidžia per bet kurį 7 dienų laikotarpį vietoj 40 valandų maksimaliai dirbti iki 52 valandų. Todėl vieną mėnesį neišdirbus visų numatytų valandų, darbuotojas gali dirbti ilgiau ateinantį mėnesį ir taip išlyginti skirtumą.
Suminės darbo laiko apskaitos grafiko pavyzdys
Į maksimalų 52 valandų laiką nėra įskaičiuotos valandos, kurias darbuotojas sutaria dirbti savarankiškai arba laiką, per kurį jis budi (pavyzdžiui pasyviai, namuose). Šis laikas gali didėti iki 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
Jeigu visgi per apskaitinį laikotarpį nepavyksta išlyginti ir pasiekti visų numatytų pagal susitarimą darbo valandų, už neįvykdytą darbo laiko normą, t.y. neišdirbtas valandas, darbuotojui yra sumokama pusė priklausančio darbo užmokesčio.
Tarkime, darbuotojui nustatyta darbo laiko norma yra 160 valandų per mėnesį, o įmonėje taikoma trijų mėnesių apskaitinis periodas. Po trijų mėnesių darbuotojas išdirbo tik 400 valandų, nors jam priklausė 480 (160 val./mėn. x 3 mėn.) valandų. Tuomet už 80 neišdirbtų valandų yra sumokama pusė darbo užmokesčio, kaip už 40 darbo valandų.
Per apskaitinį laikotarpį išdirbus daugiau valandų nei nustatyta sutartyje, už viršytą laiką darbuotojui yra apmokama kaip už viršvalandžius, padauginus juos iš 1,5. Arba darbuotojas gali rinktis viršytas valandas pridėti prie kasmetinių atostogų.
Tarkime, darbuotojas, vietoj numatytų 480 valandų per trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį, išdirbo 500 valandų. Tuomet už 20 papildomų valandų jam sumokama 1,5 darbo užmokesčio, kaip už 30 darbo valandų (20 x 1,5).
Įmonės, kurioms tinka suminė darbo laiko apskaita
Suminę darbo laiko apskaitą dažniausiai renkasi įmonės, kurios turi palaikyti verslo procesus netradicinėmis darbo valandomis (ankstyvais rytais, naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis) bei kintant darbo krūviui.
- Prekybos tinklai ir parduotuvės
- Viešbučiai, restoranai ir kavinės
- Gamybos įmonės
- Klinikos ir ligoninės
- Viešosios paslaugos
- Logistikos įmonės
- Kitos organizacijos ir įmonės
Priežastys naudoti suminę darbo laiko apskaitą
- Lankstus darbo grafiko planavimas
- Mažiau darbuotojų
- Lankstesnis ir efektyvesnis planavimas
- Daugiau laisvės darbuotojams planuoti savo laiką
Darbuotojai gali lanksčiau planuoti savo laiką
Kaip sėkmingai pradėti naudoti suminę darbo laiko apskaitą įmonėje?
Suminė darbo laiko apskaita yra įvedama, nusprendus, jog tai yra tinkamiausias ir būtinas apskaitos režimas Jūsų įmonei ir komandai. Prieš priimant įmonės vadovo įsakymą dėl apskaitinio režimo keitimo, bendrovėje turi įvykti formavimo ir konsultavimo procedūros.
Atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, jei Jūsų įmonėje ji egzistuoja, darbuotojai gali pasirašyti pakeistą darbo sutartį.
Į ką svarbu atsižvelgti, pradėjus naudoti suminę darbo laiko apskaitą?
- Atsižvelkite į savo įmonės tipą.
- Pasitarkite su darbuotojais.
- Supažindinkite juos su nauju procesu ir papasakokite apie šio apskaitinio būdo privalumus.
- Susipažinkite su visais suminės darbo laiko apskaitos reikalavimais.
- Raskite tinkamus grafikų sudarymo bei apskaitos įrankius.
Skaitmeniniai įrankiai palengvina vadovų darbą sudarant grafikus
Darbo kodeksas: darbo ir poilsio laikas
Grafikai turi būti skelbiami ne anksčiau nei prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Vienintelė išimtis yra, kuomet grafikas yra pakeičiamas ne dėl darbdavio kaltės. Tuomet jis gali būti paskelbtas ne vėliau nei prieš dvi dienas. Darbuotojo darbo grafikas negali viršyti 52 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Jeigu su darbuotoju sutariate kitaip, šis laikas gali didėti, tačiau negali viršyti 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
Kiekvienam darbuotojui priklauso mažiausiai 11 valandų iš eilės poilsiui tarp pamainų ir bent 35 valandos nepertraukiamo poilsio per savaitę. Turi būti užtikrindama, kad darbuotojas nedirbtų daugiau kaip 6 dienas iš eilės. Negalima skirti darbuotoją dirbti 2 pamainas iš eilės, tarkime, užrašėte darbuotoją naktinei pamainai ir tuomet iškart rytinei kitą dieną.
Darbdavys turi sudaryti kuo įmanoma tolygesnį ir sąžiningesnį darbo grafiką, kad darbuotojai dirbtų panašų kiekį pamainų naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda. O jei sutrumpinti pamainos dėl darbo specifikos nepavyksta, ši valanda apmokama kaip viršvalandžiai.
Sistema suranda ir atvaizduoja suminės darbo laiko apskaitos pažeidimus
Ekranų laikas: rekomendacijos ir patarimai
Ekranų laiko formulė, kurią naudoja Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai yra paprasta - 0-1-2-3/4: 0 valandų - iki dvejų metų, iki vienos valandos - 2-5 m. vaikai, iki 2 val. - 6-10 metų vaikai, iki 3 valandų, maksimaliai - iki 4 valandų (įskaitant mokymąsi ir laisvalaikį) - nuo 11 m.
Paauglių atveju svarbu, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Laiko trukmė internete, tam tikros veiklos jame, emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas ir depresija, yra susiję su aukštesne probleminio interneto naudojimo rizika, rodo vaikų ir paauglių imties tyrimo duomenys.
14-17 m. Lietuvos paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais - beveik 6 val. Lietuvoje 2018 m. ITC (Saugesnis internetas) užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė paauglių internete praleidžia 2-5 valandas, kas penktas paauglys - daugiau nei 5 valandas kasdien.
Solidus Jean M. Twenge tyrimas (40 tūkst. tiriamųjų, 2-17 m.) atskleidžia ryšį tarp ekrano laiko ir psichologinės savijautos - laikui ilgėjant, savijauta blogėja. Pokyčiai atsiranda ir savijauta nuosekliai blogėja ekranais naudojantis ilgiau nei 1 valandą. To paties Twenge kito tyrimo duomenimis (2019), paaugliai, naudojantys skaitmeninius prietaisus iki 1 val. per dieną yra geresnės psichologinės būklės nei paaugliai, naudojantys juos 4 valandas ir ilgiau.
Kaip įvertinti, ar ekranų laikas pernelyg neužvaldo?
Galima pasitikrinti: čia yra pateikiami KLAUSIMYNAI KIEKVIENAM - įvertinti savo ar savo vaikų rizikos lygį, ar netampame priklausomi nuo interneto. Kiekviena šeima praeis etapus, kai ekrano laiko šeimoje bus daugiau ar mažiau. Be to, kiekvienos šeimos ar vaiko ekrano laikas gali skirtis.
Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, susijęs su vaikų internete praleidžiamu laiku, Lenkijoje buvo atliktas 2018 m. Paaiškėjo, kad, tėvų nuomone, jų vaikai internete praleidžia vidutiniškai 2,5 val. kasdien. Didžioji dauguma tėvų (91 proc.) yra įsitikinę, kad vaikai internetu naudojasi po pietų ir vakare iki 22 valandos. Tik 2 proc. tėvų sako, jog vaikai internetu naudojasi po 22 val. Beveik 8 proc. paauglių teigia besinaudojantys internetu ir po 22 val., kartais iki ankstyvo ryto.
Patarimai, kaip kontroliuoti ekranų laiką
- Turėkite planą ir laikykitės jo.
- Būkite pavyzdžiu.
- Ribas nustatykite DRAUGE su vaikais.
- Nustatykite laiką „be ekranų“ ir vietas namuose, kur ekranais nesinaudojama.
- Venkite ekrano laiką naudoti kaip apdovanojimą.
- Fizinis aktyvumas ir miegas - absoliutūs prioritetai.
Rekomenduojamas miego laikas:
- 4-12 mėnesių kūdikiai: 12-16 val.
- 1-2 m. vaikai: 11-14 val.
- 3-5 m. vaikai: 10-13 val.
- 6-12 m.: 9-12 val.
- 13-18 m.: 8-10 val.
- Suaugę: 7 val.