Namo statyba: sienos, grindys ir lubos

Namo statyba yra kompleksinis procesas, reikalaujantis atidaus planavimo ir tinkamų medžiagų parinkimo. Ar prieš pradėdami statyti savo pirmą namą tikėjomės, kad bus taip sudėtinga? Tikrai ne. Ar pasidarę samatą galvojame, kad vistiek visi etapai kainuos brangiau nei planavome? Ne. Ar tikėjomės, kad metinės palūkanos normos už paskolą pasieks 4 proc? IRGI NE. Šiuo metu planuota išleisti suma ir realios išlaidos skiriasi apie 15%. Namo statybas reikia pradėti ne nuo savo poreikių įvertinimo ar sklypo paieškų, o nuo labai kritiško vertinimo savo finansams. Mes namo statybas pradėjome prieš pat didijį statybinių medžiagų brangimą. Ar būtume statę namą, jeigu būtume žinoję, kad kai kurių medžiagų kaina išaugs net dvigubai? Gavę statybos leidimą 2020 metais išvengėme infrastruktūros mokesčio bei galime statytis A+ klasės namą.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius namo statybos ir apdailos aspektus, įskaitant sienų, grindų ir lubų įrengimą bei šiltinimą. Taip pat aptarsime, kaip tinkamai apšiltinti senos statybos būstą ir kokias medžiagas pasirinkti, kad būtų užtikrintas maksimalus komfortas ir energijos taupymas.

Sienos

Mūsų sienos mūrytos iš ARKO 18 bei ARKO 24 blokelių. Sienų tinkavimas ir angokraščiai kainavo beveik 3500 eur. Sienų glaistymas ir dažymas mechanizuotu būdu užtruko porą savaičių. Iš viso sienų glaistymas ir dažymas atsiėjo - 9935 eur.

Gipso sienų ir lubų montavimasIš viso gipso kartono montavimas ir medžiagos visam namui kainavo - 9800 eur. Darbai atlikti per keletą savaičių.

Antro aukšto lubos iš gipso baigtos, sienų tinkavimas jau ankščiau baigtas, galima pradėti glaistymus, bet prieš tai reikia susitvarkyti angokraščius, tam buvo pasirinktas šiauštas (dėl geresnio sukibimo) 3cm storio XPS, kuris klijuojamas prie angokraščių polistirolo klijais, susidarę tarpeliai užpildomi montažinėmis putomis, o vėliau joms sustingus viskas apipjaustoma ir sudedant metalinius kampukus užglaistoma naudojant ypač tvirtą glaistą Knauf Uniflott. Dėl patogumo buvo pasirinkti paruošti glaistai, sienų pirmam sluoksniui stambiagrūdis Sadolin Professional MAXI PRO SPECIAL, o luboms ir sienų antram sluoksniui smulkiagrūdis Sadolin Professional MAXI PRO SPRAY.

Sienų glaistymas ir lubų glaistymas atlikti, nors ir ne pagal darbų eigą, bet gavosi taip, kad antro aukšto grindų dar nesame pasidarę.

Vidinės sienos šiltinimo įrengimas yra paprastas ir kokybiškai atlikti darbus galima savo jėgomis. Sienos šiltinimas iš vidaus gelbsti keliais atvejais. Tai daugiabučiai paveldo apsaugos zonose, kur negalima keisti pastato išorės. Dar dažnesnis atvejis - tai daugiabučio kaimynai, atsisakantys renovuoti daugiabutį. Tada belieka nors kiek apšiltinti patalpas iš vidaus.

Lyginti sienas galima klijuojančiomis putomis. Putos užpurškiamos ir palaikoma apie 10 - 12 minučių kol sukietėja paviršius. Prispaudžiama plokštė ir išlyginame. Storesniam sluoksniui suformuoti purškiame kelis kartus. Užtepus klijus ant plokštės reikėtų palaikyti apie 2 minutes prieš spaudžiant prie sienos. Pridėjus plokštę ji prispaudžiama ir palaikoma apie minutę.

Gipskartonio plokštės klijuojamos užpurškus putas. Jei yra nelygumų, galima vietomis užpurkšti daugiau putų ar jas purkšti ant sienos. Gipskartonio plokštės labai supaprastina apdailą. Tvarkingai suklijavus greitai gaunama idealiai lygi siena. Belieka tik nuglaistyti tarpus.

Inertiško sluoksnio įrengimas: Vidinių sienų šiltinimą tiksliau būtų galima pavadinti inertiško sluoksnio įrengimu. Plonas šiltinimo sluoksnis bendroms namo šiltinimo charakteristikoms didelės įtakos neturės, tačiau net ir plonas izoliacinis sluoksnis atskiria vidinės sienos paviršių nuo šaltos sienos.

Tačiau net ir toks apšiltinimas davė įspūdingus rezultatus. Sienos apšiltintos ketvirtus metus, ir apdailos įtrūkimų nėra, išnyko pelėsis prie langų, komfortiškai šiltos sienos.

Grindys

Grindų šiltinimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti komfortą ir energijos efektyvumą bet kuriuose namuose. Grindų šiltinimas - viena esminių vietų, kurią apšiltinus ženkliai pagerėja būsto energetinis efektyvumas, sumažėja šildymo sąnaudos, o nuolatinė šiluma suteikia jaukumo visai šeimai.

Suprantama, jeigu namų grindys yra gerai izoliuotos, namuose yra šilčiau, o kuo namuose šilčiau, tuo geriau išyla ir kitos namo konstrukcijos: sienos, lubos, palėpė, aukštų perdangos.

Grindų šiltinimo procedūra bei naudojamos medžiagos priklauso nuo to, kur ir kokios grindys yra šiltinamos. Skirtingose namo vietose yra reikalingi skirtingi šiltinimo sprendimai. Daug priklausys ir nuo to, ar grindys yra įrenginėjamos naujai, ar norima apšiltinti jau įrengtas grindis. Kaip taisyklė, įrengtose grindyse apstu po grindimis esančių kliūčių: vamzdžių, šildymo kabelių, santechnikos mazgų ir kt., todėl kokybiškam grindų apšiltinimui būtina pasitelkti specialistus, kurių patirtis leis panaudoti teisingų izoliacinių medžiagų kombinaciją, o šiltinimo sluoksnis bus paklotas laikantis aukštos kokybės standartų.

Grindų šiltinimas yra skirstomas pagal tris tipus: grindų šiltinimas ant grunto, perdangų tarp namo aukštų ir perdangų virš nešildomų patalpų.

Grindų įrengimas kartu su visa santechnikos vedžiojimų buvo brangus etapas. Putplastis, vandens ir nuotekų vamzdžiai, grindų šildymo vamzdžiai, betonavimo darbai ir kainos - apie viską skaitykte grindų įrengimo straipsnyje.

Kad antrame aukšte nedarysiu pramoninio betono žinojau dar projektavimo stadijoje, tai grindys ne ant grunto, todėl nematau jokių pliusų lieti pramoninį betoną. Na ir paskutinis šios serijos etapas, tai grindų betonavimas. Šiltinimas ir grindinis šildymas aprašytas ankstesniuose įrašuose, o šiame apie patį betonavimą. Toliau skaityti „Antro aukšto grindys. Grindų betonavimas. Atliktas antro aukšto grindų šiltinimas, pereiname prie pasiruošimo grindiniam šildymui. Toliau skaityti „Antro aukšto grindys. Trumpų irašų serija pavadinimu „Antro aukšto grindys”.

Dėl balkono grindys buvo suprojektuotos gerokai aukštesnės, tad sukelti reikiamą aukštį turime šiltinimo sluoksniu. Pliusas dėl šilumos izoliacijos, bus galima miegamuosius laikyti šiek tiek žemesnės temperatūros, nešils nuo pirmo aukšto. Toliau skaityti „Antro aukšto grindys.

Antro aukšto grindų betonui pradėjau organizuoti šilumos siurblio montavimą. Šilumos siurblys buvo užsakytas gerokai anksčiau, atvykęs stovėjo garaže ir laukė kol ateis laikas jam pradėti dirbti.

Grindų šiltinimas ant grunto yra atliekamas toms patalpoms, kurios neturi rūsio. Šiandien, kasmet augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, gyvenamieji namai dažniau yra statomi be rūsio, todėl tokiu atveju grindys yra klojamos ant grunto. Tokių grindų šiltinimui labai svarbus teisingos grindų konstrukcijos pasirinkimas ir izoliacinių medžiagų suderinimas. Pagrindinė tokių grindų šiltinimo užduotis - maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius.

Perdangų tarp namo aukštų grindų šiltinimas yra atliekamas tarp vienodą vidaus temperatūrą turinčių patalpų. Šio grindinio šiltinimo tikslas yra ne tik suteikti grindims papildomą šiluminį sluoksnį, bet ir pagerinti garso izoliaciją. Čia darbų kokybė yra ypač svarbi, kadangi negalima palikti jokių tarpų tarp atskirų izoliacinių sluoksnių, privalu įrengti atskiriamąjį sluoksnį bei sumontuoti izoliacinę tarpinę tarp viršutinio sluoksnio ir sienos.

Grindų šiltinimas virš nešildomų patalpų turi pasižymėti ypatingai geromis šiluminio laidumo savybėmis. Tokios perdangos dažniausiai yra šiltinamos virš rūsių, garažų ar kitų nešildomų patalpų. Iš šaltosios pusės yra šiltinamos lubos, o šiltojoje pusėje yra šiltinamos grindys.

Bene labiausiai naujose individualių namų statybose paplitęs pirmojo aukšto grindų tipas - grindys ant grunto. Pirmiausia turi būti nuimtas paviršinis žemės sluoksnis ir gruntas paruoštas grindų konstrukcijos klojimui. Jis sutankinamas, tankinimo metu išlyginamas. Pilamas žvyro sluoksnis, kurio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 15 centimetrų žvyro.

Ant sutankinto žvyro gali būti klojama hidroizoliacinė plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mk storio polietileno plėvelė. Ant plėvelės formuojamas šiltinimo sluoksnis iš vieno arba dviejų putplasčio sluoksnių.

Grindų šiltinimui naudojami putplasčio tipai priklauso nuo patalpų paskirties. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose) naudotinas EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70N). Šildomoms grindims gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose naudotinas Šiloporas EPS 80 arba Šiloporas Neo EPS 80N.

Polistireninio putplasčio sluoksnio storis priklauso nuo numatomos pastato energinio efektyvumo klasės. Aukščiausio energinio efektyvumo namams šiluminė varža artėja prie 8 kv.m K/W. Tokiai šiluminei varžai pasiekti reikalingas 30-40 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis. Plonesni sluoksniai gali būti klojami renovuojamose žemo energinio efektyvumo pastatuose su žemomis lubomis.

Daugiabučiuose namuose grindų pagrindas būna betoninės perdangos. Priklausomai nuo perdangos lygumo gali tekti papildomai išlyginti perdangos paviršių. Esant nedideliems nelygumams tai galima padaryti išliejant savaime išsilyginantį mišinį. Didesniems nelygumams išlyginti gali prireikti pakloti išlyginantį smėlbetonio sluoksnį. Ant išlyginto sluoksnio klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Tam tikslui UAB „Kauno šilas" gamina specialų elastifikuotą polistireninį putplastį EPS T. Klojami persidengiantys EPS 100+ polistireninio putplasčio sluoksniai.

Jei perdanga labai nelygi ar su sijomis ir tarpais, užpildyti ją betonu nėra rentabilu. Vienas iš galimų variantų - užpildyti lovius polistireniniu putplasčiu. Paprastesnis būdas gauti lygias juodgrindes ant nelygių perdengimo plokščių yra laginių grindų ant atramų įrengimas. Laginėms grindims ant grunto geriausia naudoti polius su reguliuojamais strypeliais ar reguliuojamus poliukus. Įrengiant lagines grindis reikėtų projektuoti dviejų lygių lages.

A++ energinės klasės namuose jau neekonomiška įrengti vamzdelinį grindinį šildymą, aukštos energinės klasės namuose tai jau perteklinis sprendimas. Daug paprasčiau grindiniam šildymui naudoti elektrinius šildymo elementus. Grindų paviršiuje klijuojant plyteles paklojami elektriniai ar infraraudonųjų spindulių kilimėliai. Naudojant plaukiojančio tipo grindlentes, laminatą, klojamos anglies pluošto (infraraudonųjų spindulių) arba folijos (elektrinio šildymo) plėvelės.

Patogiausios juodgrindėms įrengti yra gipskartonio plokštės. Jos klojamos dviem sluoksniais, perdengiant sujungimus ne mažesniu kaip 20 centimetrų atstumu. Ant polistireninio putplasčio klojamos gipskartonio plokštės. Paklojus gipskartonio plokštes galima iš karto įrengti viršutinius grindų sluoksnius.

Svarbu: Kiek kitokia sistema turėtų būti naudojama žemo energinio efektyvumo epizodiškai šildomose patalpose. Tokios yra, pavyzdžiui, sodybos, aplankomos tik savaitgaliais. Grindų viršuje esantis betono sluoksnis per nešildomą laiką įšala ir atvykus šeimininkams ilgai neįšils bei skleis nemalonų šaltį. Netgi naudojant elektrinį šildymą dalis energijos bus skiriama betonui šildyti, nes pirmiausia šiluma juda į šaltį.

Namui pasirinkome vinilines “Tarkett” grindis. Grindų montavimas truko tik 3 dienas. Grindys ir darbai kainavo 6050 eur.

Lubos

Lubų apdailą pradedame iš viršaus į apačia, nuo antro aukšto. Numatytos „kreivos” lubos, taip kaip eina 10 laipsnių stogo nuolydis, taip ir montuojamos bus lubos. Iki buvo atliktas stogo šiltinimas buvo susukti 50cm ilgio metaliniai laikikliai, skirti tvirtinti gipso profilių karkasą.

Atlikti darbai: Antro aukšto lubos, lubų glaisymas, sienų glaistymas, metas pereiti prie pirmo aukšto lubų, informacija nesikartosime, todėl įrašas labai trumpas, sistema tokia pati, montuojami strypai, šaudomi UD, montuojami CD profiliai ir t.t. Skirtumas nuo antro aukšto, čia yra kamino pajungimas, kuris kažkaip per klaidą padarytas labai aukštai, o virš jo eina 4 vėdinimo trąsos, kad jas apsaugoti nuo karščio, jei tokio būtų, ant profilių klojamas kietos akmens vatos sluoksnis ir montuojamas raudonas Knauf gipsas, vonios patalpoje žinoma žalias gipsas, o visur kitur baltas.

Daugiabučio name šiluma prarandama per perdangas. Jei yra galimybė, reikėtų papildomai apšiltinti lubas. Lubų šiltinimas yra svarbus norint sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti garso izoliaciją.

Medinės lubos - žavus architektūrinis elementas, interjero erdvėse skleidžiantis šilumą, eleganciją ir ryšį su gamta. Ant lubų medienos grožis išryškėja dar geriau. Turtingi medienos raštai, natūralios tekstūros ir šilti atspalviai suteikia žavesio ar rafinuotos prabangos bet kuriai patalpai. Medinės lubos taip pat prisideda prie vizualinio vientisumo ir vientisumo pojūčio kambaryje. Vertikalios medinių lentų linijos traukia žvilgsnį aukštyn, sukurdamos didesnio aukščio ir erdvumo iliuziją.

Lubos turi ne tik estetinių, bet ir praktinių privalumų. Mediena yra puikus izoliatorius, padedantis reguliuoti temperatūrą ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Ji sugeria ir išskiria drėgmę, todėl padeda palaikyti komfortišką drėgmės lygį patalpoje. Medinių lubų universalumas leidžia rinktis įvairius namų interjero dizaino sprendimus. Namų savininkai gali rinktis atviras sijas, kasetinius raštus arba paprastas lentas - kiekvienas pasirinkimas suteikia unikalų vizualinį poveikį.

Pasirinkus medines lubas, svarbiausi dalykai yra montavimas ir priežiūra. Tinkamas montavimas užtikrina stabilumą ir ilgaamžiškumą. Medinės lubos - tai skoningas dizaino pasirinkimas, kuriame vienodai svarbu ir estetika, ir funkcionalumas. Jos suteikia interjerui charakterio ir šilumos, pagerina erdvės suvokimą ir prisideda prie patogios bei vizualiai patrauklios gyvenamosios aplinkos kūrimo.

Nešildomos ir atviros požeminės automobilių aikštelės, atviri garažai bei šalti rūsiai - problemiškos patalpos, dėl kurių šilumos nuostoliai pastate yra gana dideli ir pasiekti aukštą energinio energinio efektyvumo klasę sudėtinga. Peršalusi perdanga komplikuoja pastato šildymą ir didina šildymo kaštus. Pirmojo aukšto grindų apšiltinimas nėra toks efektyvus kaip perdangos apšiltinimas iš apačios - t.y., garažo ar rūsio lubų termoizoliacija.

Daugeliu atvejų dėl gaisrinės saugos garažų luboms apšiltinti negalima naudoti bet kokios termoizoliacinės medžiagos, ji turi būti nedegi. Be viso to, iš požeminių garažų sklidantis automobilių, vėdinimo įrangos triukšmas nepageidaujamas pastate. PAROC CGL 20cy plokštės yra populiari šaltų patalpų lubų šiltinimo priemonė, pirmiausia dėl to, kad atitinka visus gaisrinės saugos reikalavimus, yra nedegios. Be to, jos izoliuoja garsą, o termoizoliacinių plokščių montavimas yra greitas ir nesudėtingas.

Plokštės visu paviršiumi be jokio mechaninio tvirtinimo klijuojamos tiesiai ant garažo ar rūsių lubų. Plokščių išorinis paviršius yra padengtas silikatiniu gruntu ir paruoštas dažymui. Jei perdanga lygi, galima klijuoti plokštes lygiais kraštais - tokios yra PAROC CGL 20c. G/b perdanga, apšiltinta PAROC CGL20cy, 60 mm plokštėmis, užtikrina REI 180 atsparumą ugniai - t.y.

Prieš klijuojant akmens vatos plokštes ant lubų, turi būti baigti elektros instaliacijos, vėdinimo sistemos ir kitų komunikacijų įrengimo darbai, lubų paviršius turi būti švarus. Plokštės klijuojamos tinkuojamų fasadų vertikaliai orientuoto plaušo plokščių klijais. Lubų klijavimo darbai nesudėtingi, juos gali atlikti ir žemesnės kvalifikacijos darbininkai, paviršiaus nereikia gruntuoti, iš karto galima dažyti.

Šiltinimo medžiagos ir jų savybės

Šiltinimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti komfortą ir energijos efektyvumą bet kuriuose namuose. Sienos šiltinimui reikės šiltinimo plokščių, gipskartonio plokščių, klijuojančių putų. Apšiltinimui dažniausiai naudojamos polistireninio putplasčio plokštės. Geriausiai neoporas (pilkasis polistireninis putplastis), turintis geresnes šilumos izoliacines savybes. Šilumos izoliacines savybes nurodo liambda skaičius, charakterizuojantis medžiagos šiluminį laidumą. Taip pat gali būti naudojama PIR (poliuretano putų) plokštės. Jų šilumos laidumo koeficientas 0,022 W/mK.

Šilumos izoliacijos medžiagų pasirinkimas yra platus, ir kiekviena medžiaga turi savo privalumų ir trūkumų. Štai keletas populiariausių medžiagų:

• Poliesterinis putplastis: Ekonomiškas, bet mažiau efektyvus nei kitos medžiagos.
• Poliuretanas: Elastingas, puikiai izoliuoja šilumą, bet gali būti brangesnis.
• Mineralinė akmens vata: Geresnis pasirinkimas už poliesterinį putplastį, bet reikalinga papildoma polietileno plėvelė.
• Ekovata: Ekologiškas pasirinkimas, gerai prisitaiko prie medienos paviršiaus ir išleidžia susikaupusį vandenį.

Renkantis šiltinimo medžiagą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi. Šildant poliuretano putomis, dėl puikių izoliacinių savybių, namelio konstrukcijos pastebima, kad namelis ne tik išlaiko šilumą, bet ir tuo pačiu neprikaitina namelio vidaus šiltuoju metų sezonu.

Siekiant padidinti mobilaus namelio sandarumą, reikalinga, kad kuo mažiau šilumos nuostolių tektų langams, durims. Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - aliuminio profilio dviejų stiklo paketų langai. Geras ir optimalus variantas, atsirinktas ir išbandytas per laiką.

Lentelė: Šilumos Izoliacijos Medžiagų Palyginimas

Namo apšiltinimo schema iš vidaus

Svarbūs aspektai ir rekomendacijos

Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai. Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos. Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm.

Dar vienas svarbus aspektas šiltinant medinio namo sienas yra tai, jog visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.

Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga - putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio. Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą.

Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Dar vienas galimas variantas - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą.

Kalbant apie duris - ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.

tags: #namo #statyba #sienos #grindys #ir #lubos