Kultūra - tai daugialypis reiškinys, apimantis įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Terminas „kultūra“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „cultura“, reiškiančio žemės dirbimą, ugdymą, auklėjimą, lavinimą, tobulinimą ir garbinimą. Kultūra apibūdina visuomenės raidos lygį.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, aiškindamas žodžio kultūra reikšmę, pirmiausia nurodo, kad kultūra yra „visa, kas sukurta žmonių visuomenės fiziniu ir protiniu darbu“, o tik po to pateikia siauresnes prasmes. Kultūra yra gyvenimo būdo ir normų bei vertybių formavimo ir perėmimo galia, sukurianti elgesio kodeksus, žmonių socialumą ir jungimąsi į bendruomenes bei visuomenes, tikslingą sąveiką, dialogą ir kitas žmogiškojo sambūvio formas.
Kultūros Komponentai
Kultūrą sudaro mitologija, mokslas, menas, filosofija, religija, moralė, teisė, technika, gamybos būdas, papročiai, folkloras, ritualai, žaidimai, pramogos, sportas, komunikacija ir kita. Pagrindiniai kultūros rodikliai - moksleivių, studentų, kultūros- švietimo, mokslo įstaigų, leidžiamų laikraščių ir knygų skaičius bei jų lygis, kūrybinės iniciatyvos jėga, meninės kūryboi branda, filosofinių sistemų kūrimas ir kt.
Kultūra neatsiejama nuo vertybinio ir normatyvinio lygmens - ji nėra tik mechaniška sankaupa to, ką žmonija sukūrė per visą istoriją.
Atskiros epochos turėjo savitus kultūros modelius, pagal kuriuos vertino žmogiškąją kūrybą ir jos laimėjimus. Senovės epochos sukūrė didingas sinkretines kultūras, pagrįstas ezoterija (pvz., religijos ir matematikos vienovė), sudėtingais simboliniais kodais (senovės Egiptas) arba poezijos, filosofijos ir mito organiška vienove (senovės Graikija).
Partenonas, Senovės Graikijos kultūros simbolis
Kultūros Sampratos Istorija
Filosofine sąvoka ir teorine problema kultūra tapo 18 a. pabaigoje Vokietijoje. Iš dalies tai buvo susiję su kultūros ir civilizacijos perskyra (kultūros filosofija). Vakarų filosofijoje kultūra ilgą laiką buvo priešinama gamtai (natūrai). Pagal šią sampratą, kultūra yra viskas, ko nėra gamtoje, - tai žmogaus kūrinija ir visas žmogaus pasaulis. Tokia samprata nėra universali - pvz., kinai ir japonai žmogaus kūrybos pasaulio neatskiria nuo gamtos.
Kultūros Skirstymas
Antropologiniu požiūriu kultūras galima skirstyti į homogeniškas (neturinčias rašto) ir heterogeniškas (turinčias raštą), tradicines ir moderniąsias, hierarchines ir egalitarines; kartais skiriama liaudies ir aukštoji kultūra.
Ši perskyra dažniausiai žymi miesto ir kaimo, arba profesionalios ir folklorinės, kultūros skirtumus, bet gali reikšti ir skirtumus tarp šventųjų tekstų studijomis ir jų interpretacija pagrįstos monoteistinės religijos versijos ir liaudiškos, t. y. Šiuolaikinių socialinių mokslų kultūros samprata labai plati, apima miesto ir kaimo įvairias etnografines ypatybes ir socialumo formas.
Kultūrų įvairovė Etiopijoje
Kultūra ir Globalizacija
Remiantis UNESCO visuotine kultūrų įvairovės deklaracija, kultūrą reikia suvokti kaip įvairių visuomenės ar jos grupių dvasinių, materialinių, intelektinių ir emocinių ypatybių visumą, ir kad kultūra aprėpia ne tik meną ir literatūrą, bet ir gyvenimo būdą, mokėjimą sugyventi, vertybių sistemas, tradicijas ir tikėjimus.
Šiandieninę kultūrą sąlygoja ir sukaupta istorinio vystymosi patirtis, todėl ir kalbame apie skirtingą atskirų šalių kultūrą. Kultūra labai sparčiai lekia pirmyn, o kartu ir reformuojasi. Jeigu anksčiau tam tikras laikmetis turėjo savo skiriamuosius kultūrinius bruožus, tai dabar skirtumai nyksta.
Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas).
Kultūra ir Muzika
Muzika yra neatsiejama kultūros dalis. Muzikos instrumentų įvairovė (apeiginiai ir signaliniai instrumentai, šokių muzikos instrumentai, piemenų instrumentai ir kt.), jų paskirtis; susipažįstama su lietuvių liaudies instrumentais (pvz., kanklės, skudučiai, lamzdelis, birbynė, kleketai, skrabalai ir kt.), aptariami ir kitų pasaulio tautų muzikos instrumentai bei jų raida.
Mokomasi liaudies dainų, sutartinių; tyrinėjama, kaip šiandieną folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Pristatoma žemynų (Australija ir Okeanija, Afrika, Azija, Lotynų Amerika, Šiaurės Amerika.) kultūrų muzika.
Kultūra ir Švietimas
Man kultūra yra pagrindinis punktas visuomenei. Kalbėdamas su verslininkais aš sakau, kad jeigu tavo darbininkas bus kultūringesnis, tai gal tau lengviau bus su juo sutarti? Kultūrinė aplinka formuoja kitokį žmogų, jį ugdo. Todėl man toks noras pakeisti gyvenimą Lietuvoje pradedant nuo kultūros patinka.
Visokie gabumai žmoguje auginami, visokiu būdu jis mokinasi ir miklina savo jėgas - tik tam, kad galėtų kuo gudresniu būdu paplėšti iš kito, ką tasai savo prakaitu yra susitaupęs. Kultūra ne tai, kad visos žmogaus pajėgos auginamos visokiems smagumams pasisavinti.
Kultūros Įtaka Šiuolaikinei Visuomenei
Visuomenėje kultūra dažniausiai suvokiama tradiciškai: kaip teatras, grožinė literatūra, dailė ar kažkas panašaus, o kartu ir visa kita, kuo užsiima su tuo susiję žmonės, t.y. lyg ir siauresne prasme. Tačiau pažiūrėjus į Dalios Dilytės knygos „Senovės Romos kultūra“ turinį, randame ne tik įprastinius skyrius apie architektūrą, literatūrą, meną ar pramogas, bet ir dažniausiai su kultūra nesietinas temas: karyba, teisė, ūkis, privatus gyvenimas.
Viešoje erdvėje galima išgirsti pasisakymų apie žemą politinių diskusijų kultūrą Lietuvoje, kad aukštas pareigas užimantys ar dėl kitų priežasčių įtakingi asmenys ne visada elgiasi kultūringai. Kintantis gyvenimo būdas keičia daugelį tradicijų, ne visi tais pokyčiais patenkinti, o tradicijos taip pat yra neatsiejama bendrosios kultūros dalis.
Taigi, kultūra yra kompleksinis reiškinys, apimantis daugybę aspektų - nuo meno ir tradicijų iki socialinių normų ir vertybių. Jos supratimas ir puoselėjimas yra būtinas darniai visuomenės raidai ir tarpkultūriniam dialogui.