Žemės konsolidacija yra svarbi priemonė siekiant efektyvesnio žemės naudojimo ir tvarkymo, tačiau Lietuvoje šis procesas susiduria su įvairiais iššūkiais. Straipsnyje analizuojamos problemos, kylančios įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus, ir ieškoma būdų, kaip jas spręsti.
Praktinės ir politinės priemonės dirvožemio būklei gerinti Lietuvoje
Teisinės bazės trūkumai ir biurokratinis aparatas
Netobula teisinė bazė, procesą organizuojančių, prižiūrinčių ir jame dalyvaujančių įstaigų įsitraukimo neapibrėžtumas ir kompetencija, profesinės bendruomenės požiūris ir žemės savininkų švietimo stoka finale atveda prie tokių žemės konsolidacijos projektų rezultatų, kurie mažai kuo skiriasi nuo pastarosios, vis dar nesibaigiančios žemės reformos. Tai liudija spaudoje pasirodančios publikacijos, kuriose skundžiasi tiesioginiai šių projektų naudos gavėjai - žemės savininkai. Be to, be jokio pasiektų rezultatų įvertinimo, probleminių klausimų ir teisinės bazės spragų aptarimo profesinėje bendruomenėje pradedami nauji projektai iš naujo - 2014-2020 periodo.
Matininkai turintys patirtį rengiant pirmuosius žemės konsolidacijos projektus atkreipia dėmesį, kad po 2008 metais baigtų 14 žemės konsolidacijos projektų, Raseinių r. vyko jų rezultatų aptarimas. Aptarimo metu buvo pateikti pasiūlymai teisinės bazės tobulinimui ir buvo prašoma Nacionalinės Žemės Tarnybos ir Žemės Ūkio Ministerijos, kad trūkumai būtų išspręsti iki naujų projektų pradžios. Deja, su faktiškai tais pačiais trūkumais jau pabaigti 39 žemės konsolidacijos projektai parengti iš KPP 2007-2013 periodo.
Pirmiausia, biurokratinis aparatas lyginant su 2005-2008 m. nei kiek nesumažėjo netgi sakyčiau padidėjo, nes apskričių viršininkų administracijas (žemės tvarkymo departamentus) pakeitė VĮ „Valstybės žemės fondas“ (toliau VŽF). O padidėjo dėl to, kad žemės konsolidacijos projektai buvo prižiūrimi VŽF (teritoriniuose padaliniuose ir centre), o taip pat Nacionalinėje Žemės Tarnyboje (teritoriniuose padaliniuose ir centre). Daugelis kalbintų žemės konsolidacijos projektų rangovų teigė, kad prie apskričių netgi buvo paprasčiau dirbti, nei su naujuoju organizatoriumi, kuriam sunkiai sekėsi vadovauti.
Lietuvos administracinis suskirstymas
Problemos, su kuriomis susiduriama
Suvaržyti žemės sklypai. Pvz. Vilkaviškio r. savivaldybės Pilviškių, Klausučių seniūnijų Alksnėnų, Sūdavos kadastro vietovių dalių žemės konsolidacijos projekte buvo didelis skaičius įkeistų žemės sklypų. Apie kokias kompleksines pertvarkas, pagerinimus galima galvoti ir kalbėti, kai daugelio žemės savininkų teisės, vykdant žemės konsolidacijos projektą, jau yra suvaržytos?! Vienintelis dalykas, ką galima padaryti tokioje teritorijoje, tai tik atlikti žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus.
Į projektą įtraukti pavieniai žemės sklypai. Pastebima dvejopa situacija: 1) į patvirtintą projekto teritoriją jau buvo įtraukti nutolę pavieniai sklypai, ir 2) projekto eigoje, projekto dalyviai dėl vienokių, ar kitokių priežasčių pasitraukė iš projekto. Ieškant paaiškinimo, kodėl prieš patvirtinant teritoriją įtraukiami nutolę pavieniai žemės sklypai (net naujai parinktose teritorijose tai matosi) mano nuomone atsakymas glūdi kiekybiniuose rodikliuose - kad būtų galima parodyti kiek įmanoma didesnį kiekį žemės sklypų ir dalyvių, tačiau rezultatai būna kuklūs. Neatmestinas variantas - interesai, t.y. įtraukiami žemės sklypai priklauso organizatoriaus ar Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams, jų giminaičiams, draugams kuriems reikia nemokamų kadastrinių matavimų.
Iš anksto įregistruoti laisvos valstybinės žemės sklypai. VŽF neįvertinęs kiekvieno į projektą įtraukto žemės sklypo viršpločio ar ploto trūkumo, projekto pradžioje apmatavo ir įregistravo laisvos valstybinės žemės sklypus ir deklaravo, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų teritorijoje nebus. Kaip ir buvo galima tikėtis atliekant kiekvienam žemės sklypui matavimus, iš rastų viršpločių susidarė nauji laisvos valstybinės žemės sklypai. Šis beprasmis naujų laisvos žemės sklypų registravimas už kurį VŽF be konkurso įsisavino pinigus iš esmės surišo projektų rengėjams rankas, kurie teoriškai galėjo visą laisva valstybinę žemę pagal Nacionalinės Žemės Tarnybos (arba organizatoriaus) pageidavimą sukonsoliduoti į vieną ar kelis didelius ir patrauklius valstybinės žemės sklypus, pridėjus ir surastus neleistinus žemės sklypų viršpločius.
Žemės savininkų teisės ir interesai
Apie kokias kompleksines pertvarkas, pagerinimus galima galvoti ir kalbėti, kai daugelio žemės savininkų teisės, vykdant žemės konsolidacijos projektą, jau yra suvaržytos?! Vienintelis dalykas, ką galima padaryti tokioje teritorijoje, tai tik atlikti žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus.
Žemės savininkams, kurie nesutiko išsipirkti viršpločių ir nenorėjo tapti su valstybe sklypo bendrasavininkiu, paprašius juos išbraukti iš jiems nenaudingo projekto, buvo gąsdinama, kad reikės atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto pasitraukimo iš projekto.
Finansavimo klausimai ir skaidrumas
Europos ŽŪ fondas kaimo plėtrai skelbia, kad Europa investuoja į kaimo vietoves, tačiau įsigilinus kaip vyksta žemės konsolidacija kyla klausimas, kam šios investicijos neša didžiausią naudą. Padarę investicijas tik į geodezinius matavimus žemės savininkai negalės atlikti apčiuopiamų pertvarkų per tikrus žemės konsolidacijos projektus (kas dabar vyksta man sunku tai pavadinti žemės konsolidacija), nes teisės aktai draudžia žemės konsolidacijai grįžti į tą pačią teritoriją.
Viešajam pirkimui VŽF kiekvienai projekto teritorijai pateikė projekto parengimo kaštų „lubas“, dėl kurių konkurse varžėsi rangovai norintys rengti šiuos projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2013 m. labai didelis kiekis teritorijų (10 iš 16) paskelbti konkurse su maksimaliai galima parengimo kaina.
Projektų statistika
| Metai | Projektų skaičius | Pastabos |
|---|---|---|
| 2007-2013 | 39 | Projektai parengti su trūkumais |
| 2013 | 16 | Daug teritorijų su maksimalia parengimo kaina |
Projektų rengėjų kompetencija ir bendradarbiavimas
Šiuo metu teisinėje bazėje nėra nurodymo kiek turėtų dirbti projektuotojų turinčių kvalifikacinį leidimą rengti žemės konsolidacijos projektus prie vieno projekto. Teoriškai, vienas projektuotojas, turintis kvalifikacinį leidimą rengti žemės konsolidacijos projektus galėtų laimėti visų respublikoje organizuojamų žemės konsolidacijos projektų parengimą.
Valstybės žemės fondo 2012-2014 m. Teko kalbėtis su žemės konsolidacijos sprendinių brėžinį derinančiomis įstaigomis koks jų požiūris į žemės konsolidaciją. Taip pat buvo įvardinta, kad labai trūksta bendradarbiavimo ir aiškumo ką per projektą galimą pasiekti, nes organizatorius kreipiasi tik formaliai dėl planavimo sąlygų išdavimo.
Žemės konsolidacijos projekto teritorija
Referendumo iniciatyva dėl žemės pardavimo užsieniečiams
Referendumo iniciatyva dėl žemės pardavimo užsieniečiams kelia daugiau pykčio ir susipriešinimo nei turėtų: bijoti, kad išstosime iš Europos Sąjungos, neverta. Draudimo panaikinimas liberalizuos ir globalizuos Lietuvos žemės ūkio rinką, tačiau Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) išleistoje apžvalgoje teigiama, kad skiriamas pereinamasis laikotarpis yra palyginti trumpas.
Vis dėlto vykstantis žemės nuosavybės konsolidavimas mažina maisto suverenumą ir saugumą bei individų nepriklausomumą. Antra, ūkiams konsoliduojantis ir tampant efektyvesniais, žmonės reikalingi vis mažiau. Nors tą pergyveno visos industrinės visuomenės ir, rodos, tragedija neįvyko, tačiau sunkumų gali iškilti ateityje.
„Natura 2000“ teritorijų plėtra ir miškų savininkų interesai
Lietuva neįvykdė Europos Sąjungos reikalavimų - nenustatė pakankamai biologinei įvairovei išsaugoti skirtų tinklo „Natura 2000“ teritorijų. Vengdama sankcijų Aplinkos ministerija pradėjo įtraukti į tinklą papildomas teritorijas, tarp jų - nemažai miškų. Tuo nelabai džiaugiasi miškų savininkai ir ūkininkaujantys valstybės miškuose, nes suvaržius ūkinę veiklą jie patirtų ekonominių nuostolių.
Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas šią naujieną sutiko labai skeptiškai. Jis teigia, kad buveinių jau pristeigta pažeidžiant vieną esminių Buveinių direktyvos nuostatų - jos galimos įsteigti tik su žemės ar miško savininko sutikimu.