Lietuvos ir visos Europos ūkininkai nuosekliai laikosi Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimų, kurie laikomi vienais iš griežčiausių pasaulyje. Šiame kontekste parama ūkininkams tampa itin svarbi.
Lietuvos žemėlapis
Žemės ūkio sektoriaus iššūkiai ir paramos poreikis
Netyla ginčai dėl mėsos vaidmens ir vertės pasaulio bendruomenei bei ekonomikai. Šioje kovoje pasitelkiami ir moksliniai argumentai. Kol vieni ūkininkai kremta Lietuvoje daugybės prikurtų aplinkai naudingų, bet įgyvendinti sudėtingų ir gana painių ekoschemų formules, kiti į ekoschemas ir jų reikalavimus bei kompensacijas spjauna ir apsiriboja tik bazinėmis išmokomis.
Naujienos iš Žemės ūkio ministerijos
Dr. Ignui Hofmanui tapus žemės ūkio ministru, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko kėdė liko tuščia. Praėjusią savaitę vykusiame LŽŪT suvažiavime turėjo būti išrinktas naujas tarybos vadovas. Žemės ūkio ministru tampančiam 250 ha ūkio savininkui dr. Ignui Hofmanui teks atsisakyti ne tik Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovo, bet ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko pareigų. Kaip ir kada bus renkamas naujas LŽŪT pirmininkas? Paskirtojo žemės ūkio ministro dr. Igno HOFMANO, skėtinės žemdirbių organizacijos - Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) - lyderio, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, žemės ūkio bendruomenei pristatinėti nereikia.
Šiandien baigiu savo antrąją žemės ūkio ministro kadenciją. Pratęsdamas tradiciją, šiandien įteiksiu ministro portfelį naujajam žemės ūkio ministrui Ignui Hofmanui.
Finansiniai aspektai ir paramos priemonės
Lietuvoje augintojai labiausiai nusivylę pieninių buliukų supirkimo kainomis, tikisi valstybės paramos. Iki šių metų gruodžio 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. Kuriant tvarias maisto sistemas ir siekiant užtikrinti apsirūpinimą saugiais vietos maisto produktais, yra remiamas trumpųjų tiekimo grandinių vystymas.
PVM lengvatos ir jų įtaka
Seimo valdančiosios koalicijos sutartyje įrašyta nuostata apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą vaisiams ir daržovėms. Iki kiek būtų mažinamas PVM? Ar toks PVM tarifas būtų taikomas visoms, net ir importuojamoms, ar tik lietuviškoms daržovėms? Kas iš to laimėtų?
PVM lengvatos vaisiams ir daržovėms svarba
Paramos skyrimo pokyčiai ir diskusijos
Antradienį Seimas balsuos dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų priėmimo. Jeigu jis pritars, 1,2 proc. Vaikų darželiams, mokykloms, bibliotekoms, gydymo įstaigoms, garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijoms nuo 2025 metų gyventojai nebegalėtų skirti 1,2 proc. sumokėto pajamų mokesčio (GPM) - toks siūlymas antradienį bus galutinai svarstomas Seime.
„Ši iniciatyva Seime gimė 2004 metais. Dar 2009 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad tokia praktika remti biudžetines įstaigas yra ydinga, nes tuomet pats paramos gavėjo statusas praranda esmę“, - svarstant įstatymo pataisas kiek anksčiau Seime kalbėjo A. Seimui galutinai pritarus pataisos įsigaliotų 2025 m.
Reaguodamas į kolegų įregistruotus siūlymus tarp paramos gavėjų palikti švietimo, kultūros ir krašto apsaugos institucijas ir įstaigas, A. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, jo teigimu, švietimui, pedagogų atlyginimams didinti buvo skirta 373 mln. eurų daugiau. Iš viso švietimui skirta 2,8 mlrd.
„Iš GPM paramos švietimas gaudavo tik 2,7 mln. eurų. Tai yra beveik 140 kartų mažiau“, - atkreipia dėmesį A. Tuo metu nevyriausybinis sektorius, kuris nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto, A. „Iš 1,2 proc. GPM gaudavo apie 100 tūkst. eurų ir tai yra labai nedidelės sumos, palyginti su tuo, kokie yra biudžetinių įstaigų biudžetai“, - pažymėjo A. „Lietuvos kariuomenė taip pat: gaudavo apie 50 tūkst. eurų iš 1,2 proc.
„Nebuvo išdiskutuota, iš kur mokyklos, netekusios šių lėšų, gaus alternatyvių finansinių šaltinių. Pavyzdžiui, mokyklų vadovai iš šių lėšų gali samdytis teisininkus, jeigu reikia atstovauti mokyklai, gali gerinti mokyklos gerovę, steigti prizus, organizuoti keliones, kelti kvalifikaciją“, - vardija D. Anot jo, iš 1,2 proc. GPM paramos mokyklos per metus susirinkdavo nuo tūkstančio iki 30 tūkst.
„Neleidžiama rinkti [lėšų] tikintis, kad NVO gaus daugiau lėšų. Mūsų galva, tai yra neteisingas, diskriminuojantis sprendimas. Jeigu tokį sprendimą reikia būtinai priimti, mokykloms būtina numatyti alternatyvius finansinius šaltinius“, - pabrėžė D.
Kaip jau buvo minėta, paramos gavėjų sąraše nebeliktų ir sodų bendrijų. „Projekto iniciatoriai kalba, kad iš lėšų sodininkų bendrijoms visuomenei nėra [kuriama] gerovė. Tai kur jos nueina? Mūsų gatvės priklauso valstybei, bet valstybė neskiria nė cento gatvėms prižiūrėti, tvarkome jas už savo lėšas, sodiname medelius“, - vardija R. Finansavimo alternatyvų sodų bendrijoms R. Vaitekūnas taip pat sako pasigendantis. „Galima tuomet kažkokiu kitu būdu skirti iš kitur.
Tuo metu Nacionalinis švietimo NVO tinklas kreipėsi į Seimo frakcijas, ragindamas pritarti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, kurie esą užtikrintų, kad skirtos 1,2 proc. Taip pat, anot jų, surinktos 1,2 proc. Pabrėžiama, kad GPM parama tesudaro iki 1 proc. biudžetinių švietimo įstaigų metinio biudžeto.
Nors Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doc. dr. Jekaterina Navickė sutinka, kad nuogąstavimai dėl, pavyzdžiui, švietimo sektoriaus finansavimo iš esmės yra pagrįsti, siūlymas išbraukti biudžetines, tarp jų ir ugdymo, įstaigas iš 1,2 proc.
„Tai, ką žmonės skiria darželiams, mokykloms iš savo sumokamo GPM, tų pinigų nesurenka valstybės biudžetas, o šios įstaigos yra biudžetinės. Tai reiškia, kad jos ir yra iš biudžeto finansuojamos. Iš principo tai yra perskirstymas iš tos pačios kišenės į tą pačią kišenę. Tai, kad lengvatos yra mažinamos, leis surinkti papildomų lėšų į biudžetą ir vėliau jos bus perskirstomos toms pačioms biudžetinėms įstaigoms, įskaitant ir mokyklas, ir darželius“, - LRT.lt komentuoja dr. J.
Prašymą skirti dalį GPM reikėjo pateikti iki gegužės 2 d.
Apibendrinant, "Ausrines Sodai" paramos skyrimas yra dinamiškas procesas, nuolat kintantis atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines aplinkybes. Svarbu sekti naujienas ir dalyvauti diskusijose, siekiant užtikrinti, kad parama būtų skiriama efektyviausiai ir teisingiausiai.
ES žemės ūkio politikos ateitis: naujovės BŽŪP, Žaliasis kursas, strategija „Nuo ūkio iki stalo“ /EN
tags: #namas #ausrines #sodai #paedavimas