Pirmosiomis rugsėjo dienomis visą Europą, įskaitant Lietuvą, pasiekė viena stipriausių šių metų geomagnetinių audrų - G2-G3 lygio. Svarbiausias veiksnys - Bz komponentė, t. y. ar magnetinis laukas nukreiptas į šiaurę ar pietus.
Šįkart Bz ilgai išliko „neteisinga“ kryptimi (šiauryn), todėl dalis energijos negalėjo patekti į Žemės magnetosferą, o audra liko vidutinio stiprumo. Nepaisant to, kad magnetinis laukas nebuvo maksimaliai „palankus“ pašvaistėms, šviesų šou vis tiek įvyko.
Geomagnetinės audros ir jų poveikis
Geomagnetinės audros keičia Žemės magnetinį lauką, o šie pokyčiai veikia ne tik techniką, bet gali paveikti ir žmogaus kūną. Tokie įvykiai sukelia vadinamąsias geomagnetines audras - magnetinio lauko pokyčius, kurie gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Vienas iš pagrindinių mechanizmų - įtakos poveikis mūsų centrinės nervų sistemos elektriniam aktyvumui, kuris reaguoja į elektromagnetinius laukus. Kai kurie tyrimai rodo, kad geomagnetiniai svyravimai gali pakeisti melatonino lygį organizme - šis hormonas reguliuoja miegą, nuotaiką, netgi kraujospūdį.
Taip pat svarstoma, kad geomagnetinis aktyvumas gali paveikti autonominę nervų sistemą, kuri reguliuoja širdies darbą, kvėpavimą, kraujotaką. Todėl kai kurie žmonės per audras jaučia nerimą, padažnėjusį pulsą ar migreną. Vis dėlto tai nėra pavojinga nes tai trumpalaikiai, subjektyvūs pojūčiai, kuriuos dažniausiai jaučia jautresni asmenys.
Saulės aktyvumas ir geomagnetinės audros
Rugpjūčio 30 dieną Saulė išmetė pilno haloso koroninės masės išsiveržimą (angl. full-halo CME), sekusį po M2.7 klasės saulės pliūpsnio. Tai reiškia, kad pliūpsnis buvo nukreiptas tiesiai į Žemę. Rugsėjo 1-osios vakarą šis energijos debesis pasiekė mūsų planetos magnetinį lauką - buvo užfiksuotas vadinamasis „kanibališkas CME“, kai vienas išsiveržimas pasiveja kitą ir suformuoja galingesnį magnetinį darinį.
Šįkart vėjo greitis pakilo iki daugiau nei 670 km/s, o tarpplanetinis magnetinis laukas sustiprėjo iki 26 nanoteslų. Būtent šie parametrai leidžia auroroms, šiaurės pašvaistėms, pasirodyti net labai toli nuo polių.
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Vėjo greitis | > 670 km/s |
| Tarpplanetinis magnetinis laukas | 26 nanoteslos |
Pašvaistės Europoje ir Lietuvoje
Rugsėjo 1-2 d. naktį pašvaistės buvo stebimos visoje šiaurinėje Europoje: nuo Islandijos ir Škotijos iki Slovakijos ir Danijos. Lietuvoje naktis buvo giedra, tad ir čia pašvaistės buvo galimos - ypač Šiaurės Lietuvoje ar atvirose vietovėse, toli nuo miesto šviesų. Visgi ryški mėnulio šviesa kai kuriose vietose galėjo trukdyti stebėjimams.
5 pradedančiųjų klaidos ir kaip jų išvengti – šiaurės pašvaisčių fotografijos patarimai
Saulės maksimumas ir ateities prognozės
Šios geomagnetinės audros nėra pavienis reiškinys. 2025-ieji yra vadinamojo saulės maksimumo metai - tai pikas 11 metų Saulės aktyvumo cikle. Todėl galime tikėtis daugiau CME išsiveržimų, dažnesnių aurorų ir, retais atvejais, net stipresnių G4-G5 audrų.
Nors tai džiugina fotografus ir dangaus stebėtojus, technologijų sektoriui tokie įvykiai reiškia daugiau iššūkių: GPS trikdžius, ryšio pertraukas, energijos tiekimo svyravimus. Vis dėlto šiuolaikinės sistemos yra tam pasiruošusios - jei audros nėra ekstremalios, pasekmės dažniausiai lieka minimalios.
Mokslininkai teigia, kad žmonės žemės paviršiuje yra pakankamai saugūs. Nepaisant to, kai kurie žmonės praneša apie galvos skausmus ar padidėjusį nerimą geomagnetinių audrų metu. Ši sritis dar tyrinėjama: mokslas, vadinamas heliobiologija, nagrinėja saulės aktyvumo ir žmogaus sveikatos sąsajas.
O žmonėms - tereikia žinoti, kad pašvaistės netoli Lietuvos sienos nebėra retenybė.