Nekilnojamojo turto (NT) supirkimas Vilniuje tampa vis populiaresne alternatyva tiems, kurie siekia greitai ir be rūpesčių parduoti savo turtą. Ši paslauga ypač aktuali tais atvejais, kai būtina skubiai gauti lėšų, išvengti ilgo pardavimo proceso ar spręsti su turtu susijusias problemas.
NT supirkimo privalumai
Vienas pagrindinių NT supirkimo privalumų - operatyvumas. Įmonės, tokios kaip „Butai Vilnius“, įsipareigoja įvertinti turtą per 24 valandas ir pateikti sąžiningą pasiūlymą. Supirkimo įmonės pasirūpina visais dokumentais ir formalumais, todėl pardavėjui nereikia gilintis į sudėtingus teisinius aspektus ar derinti susitikimus su potencialiais pirkėjais.
Įvairaus turto įsigijimas
Daugelis supirkimo įmonių yra pasirengusios įsigyti įvairios būklės turtą - nuo senos statybos butų iki sklypų ar komercinių patalpų.
Procesas
- Pardavėjas pateikia informaciją apie turtą - jo adresą, plotą, kambarių skaičių, būklę ir kt.
- Įmonė įvertina turtą, atsižvelgdama į rinkos kainas, turto būklę ir kitus svarbius veiksnius.
- Pardavėjui pateikiamas konkretus pasiūlymas su nurodyta kaina.
- Pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, dažnai su notaro dalyvavimu.
Teisiniai aspektai perkant turtą su skolomis
Įsitikinkite, kad įmonė yra patikima ir turi gerą reputaciją.
Viešieji pirkimai ir tiekėjų pašalinimo pagrindai
VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai („Pašalinimo pagrindų lentelė“), pateikiama nuoroda į atitinkamą VPĮ straipsnį bei EBVPD formos dalį pildymui, taip pat nurodomi atitinkamą pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai.
Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti:
- tiekėjo vadovas;
- kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį;
- asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies komentarą).
Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje neapibrėžta „kitos valstybės“ samprata. Kita valstybė turėtų būti suprantama kaip bet kuri ES valstybė narė ir bet kuri kita trečioji šalis (toliau - kita valstybė).
Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje.
Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.
Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis), prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybė už šias nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros. Be to, vertinant, ar nurodytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į ES finansinius interesus, turi būti atsižvelgiama į Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kas yra laikoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas.
Nusikalstamo bankroto sąvoka ir atsakomybė už jį reglamentuota BK 209 straipsnyje. Nusikalstamas bankrotas priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai.
Nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo padarė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Teroristiniai ir su teroristine veikla susiję nusikaltimai priskiriami nusikaltimams visuomenės saugumui.
Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo samprata bei atsakomybė reglamentuota BK 216 straipsnyje. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimas yra priskirtas nusikaltimams finansų sistemai.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus. Kitaip tariant, VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra susijęs su tokiomis situacijomis, kai kitos valstybės tiekėjas yra nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje valstybėje (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą) už tokias nusikalstamas veikas, kurios atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, t. y.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio pagrindu laikoma, kad asmuo turi teistumą.
Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems yra įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis) ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą). Teistumas išnyksta tais atvejais, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai ir tokiu atveju asmuo laikomas neteistu. Taip pat galimas atvejis, kai teistumas panaikinamas BK 97 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl tokiu atveju asmuo irgi bus laikomas neteistu.
Be to, pažymėtina, kad penkerių metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo apkaltinamojo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. kai toks sprendimas arba nebuvo apskųstas teismui, arba įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis), kuriuo toks sprendimas buvo patvirtintas ir pripažintas teisėtu.
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo buvo priimtas 2020 m. gruodžio 1 d. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir panaikintas (t. y. apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjo), o vėliau byla buvo nagrinėjama ir LAT. LAT 2022 m. gegužės 1 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vertinant, ar tiekėjas atitinka VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tam tikrą pašalinimo pagrindą, penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo LAT nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m.
Supaprastinto pirkimo atveju, VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui, kuriuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas, (ii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus.
Įstatymų leidėjas, siekdamas supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintų pirkimų atvejais nurodė, kad dėl teistumo būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, apskaitą tvarkantis asmuo ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas yra taikomas tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys.
Tiekėjai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas, atsako pagal ANK arba pagal BK (Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis). Taigi, jei priimamas administracinis sprendimas dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas ir turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.
VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas.
Buhalterio darbotvarkė III ketvirtyje
Trečiasis 2025 metų ketvirtis - svarbus laikotarpis kiekvieno buhalterio darbotvarkėje. Jis žymi ne tik aktyvų vasaros darbo ciklą, bet ir pasiruošimą IV ketvirčio intensyvumui: nuo PVM ataskaitų, avansinių mokėjimų iki pirmųjų metinio pelno planavimo žingsnių.
- Kiekvieną mėnesį turime pateikti gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, duomenis apie valstybinio socialinio draudimo įmokas. Rugpjūčio mėnesį šios datos dažnai išsitęsia dėl šventinių dienų - šiais metais GPM ir VSD įmokas reikės deklaruoti ir sumokėti iki rugpjūčio 18 dienos.
- Jeigu įmonė privalo mokėti avansinį pelno mokestį, tai iki rugsėjo 15 d. Verta jau rugpjūtį apskaičiuoti tarpinius rezultatus, kad nereikėtų permokėti. Apskaičiuojant avansinį pelno mokestį pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, reikia atsižvelgti į einamaisiais mokestiniais metais galiojantį pelno mokesčio tarifą. Apskaičiuojant avansinį pelno mokestį pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, reikia atsižvelgti į einamaisiais mokestiniais metais galiojantį pelno mokesčio tarifą.
Jeigu įmonė privalo mokėti avansinį nekilnojamojo turto mokestį, tai iki rugsėjo 15 d. būtina sumokėti avansinį nekilnojamojo turto mokestį.
Nuo rugsėjo mėn. buhalteriai dažnai įsitraukia į metinio pelno prognozes, investicijų analizę dėl pelno mokesčio lengvatų taikymo (PMĮ 46(1) str. - investicinis projektas, 30 str. Įmonėms, ketinančioms 2025 m.
Metinės inventorizacijos plano patvirtinimas (pagal galiojančius teisės aktus ir įmonės vidaus taisykles). Reikėtų peržiūrėti atsargų nurašymo taisykles, jeigu reikia patikslinti dėl pasenusių atsargų.
Dabartiniai teisės aktai numato įmonėms prievolę parengti tik metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Kai kuriais atvejais, pvz., reorganizuojant įmonę, reikalaujama sudaryti dar ir tarpines finansines ataskaitas. Taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio prisireiks bendrovėms ketinant skirti dividendus už trumpesnį nei metai laikotarpį, vadinamuosius tarpinius dividendus.
Akcinių bendrovių įstatymas neapibrėžia tarpinio laikotarpio trukmės. Tačiau įprasta tokiais laikotarpiais rinktis kalendorinius ketvirčius ar pusmetį.
Neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl tarpinių dividendų skyrimo leidžiama tuo atveju, jeigu įmonė per tarpinį laikotarpį uždirbo grynojo pelno, jeigu balanse nėra sukauptų nuostolių (sudėjus tarpinio laikotarpio grynąjį pelną su ankstesnių laikotarpių nepaskirstytuoju pelnu, gaunamas teigiamas skaičius), jeigu bendrovė neturi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminas jau suėjęs.
Taigi, liepos-rugsėjo mėnesiai buhalterijoje - tai ne tik rutininiai mokestiniai procesai, bet ir strateginio pasiruošimo laikotarpis.
Kontrolinių klausimų sąrašas: 2025 m.
- Ar pateiktos visos PVM deklaracijos (FR0600) už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius? Ar visos sąskaitos faktūros išrašytos laiku ir įtrauktos į registrus? Ar nereikia teikti metinės PVM deklaracijos?
- Ar laiku pateiktos GPM313 deklaracijos ir duomenys apie VSD įmokas? Ar atostoginiai, premijos, kelionės ir kitos pajamos natūra tinkamai įformintos ir apmokestintos?
- Ar atlikta avansinio pelno mokesčio mokėjimo rugsėjo mėn. analizė? Ar apskaičiuotas ir sumokėtas avansinis pelno mokestis (jei taikoma)? Ar įvertintas faktinis 2025 m. pelnas, palyginus su prognozuotu?
- Ar atlikta beviltiškų skolų analizė ir jų pagrindimas pagal PMĮ 25 straipsnį? Ar peržiūrėtos abejotinos skolos ir pateikti įrodymai (raštiškos pretenzijos, išieškojimo veiksmai)?
- Ar atliktas ilgalaikio turto naudojimo vertinimas dėl PVM atskaitos patikslinimų? Ar parengtas ar atnaujintas inventorizacijos planas IV ketvirčiui? Ar peržiūrėtos pasenusios atsargos ir paruošti nurašymo dokumentai?
- Ar pradėtas 2026 m. biudžeto planavimas? Ar vertinamos galimos PM lengvatos (investiciniai projektai, nuostolių perkėlimas, kt.)?
Mokesčių reforma prasidėjo ir toliau tęsis. Kadangi abi įmonės priklauso tam pačiam savininkui, jos laikomos susijusiais asmenimis. Tai nėra skola, kuri gali būti beviltiška, nes kita sandorio šalis jos net nepripažįsta.
Beviltiškų skolų koregavimo senatis yra einamieji ir 5 praėję metai. Nurašant užsienio pirkėjų skolas, nėra taikoma lengvatų ar išimčių. Beviltiškai skolai, net jeigu jos suma ne didesnė kaip 3 000 Eur, pagrįsti vien elektroninių laiškų nepakanka.
Nėra svarbu, dėl kokių priežasčių draudimo suma nepadengė visų pirkėjo skolos nuostolių. 2022 m. įmonė leidžiamais atskaitymais pripažįsta 2021 m. Apskaitoje skolą reikėtų nurašyti jau dabar.
Leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstamos tik beviltiškos skolos. PM apskaičiavimo tikslais mokesčių administratorius senaties netaiko. Įmonės, kuri yra skolinga, apskaitoje pasikeičia tik kreditorius. Skolos suma nesikeičia.
Kliento nemokumo įrodymai yra tik pusė įrodymų, kurie leis skolas nurašyti kaip beviltiškas. Suma, kurios įmonė negavo, kaip nesumokėta pirkėjo skola, būtų pripažįstama sąnaudomis.
Nuostoliai dėl skolos perleidimo bus neleidžiami atskaitymai, net jeigu perleidžiama bankrutavusio pirkėjo skola. Norint nurašyti skolą, reikia įrodymų, kad įmonė turi teisę ją atgauti.
Beviltiškų skolų pavyzdžiai
- Maža beviltiška skola (iki 300 €/metus su PVM) Pirkėjas skolingas 242 € (su PVM).
- Likviduoto pirkėjo skola Pirkėjas dingo, vėliau nustatyta, kad jis likviduotas be bankroto procedūros.
- Kreditinė sąskaita vietoje skolos nurašymo Suteiktos paslaugos. Pirkėjas skolos nemoka.
Nuo 2020-01-01 MAĮ 68 str. 4 d. 5 p. Ką reikia žinoti apie skolų naršymo dokumentą Tokio dokumento PMĮ nereikalauja.
FR0600 Skola 10 000 € PVM 2 100 € 2020.12.31 Nurašyta 2020.12 mėn. 2020 metais gavo 2016 m.
Lietuviškos ir latviškos skolos beviltiškomis pripažįstamos pagal tas pačias taisykles. Pelno mokesčio įstatyme nurodytos tik beviltiškos skolos.
Įmonė neturėtų leidžiamų atskaitymų pripažinti 2018 metais, o PVM tikslinti 2019 metais. Skolos, kurių pirkėjai nepripažįsta, nėra laikomos beviltiškomis skolomis pagal PMĮ.
Norint pripažinti skolą beviltiška, įmonei teks įrodyti, kad ji tebeturi skolą. Jeigu pirkėjai nesumokės, tokių skolų įmonės balanse neturi likti.
Įsigyta reikalavimo teisė apskaitoje registruojama faktine įsigijimo savikaina. Beviltiškos skolos gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais, jeigu susidarė dėl apmokestinamųjų pajamų. 2017 m. Paskola susijusiai įmonei pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gali būti tik su palūkanomis.
Išieškoti delspinigiai laikomi vieneto pelno mokesčiu neapmokestinamomis pajamomis. Apmokėti kitų asmenų skolas nedraudžiama ir gyventojams papildomų mokesčių dėl to neturėtų atsirasti.
Likviduojama įmonė apskaitoje pagal gautą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą registruoja pelno padidėjimą. 1 000 Lt (300 Eur) suma skaičiuojama su PVM.
Jeigu pirkėjo skola viršija 10 000 Lt (3000 Eur), bet nėra didesnė kaip 100 000 Lt (30 000 Eur), Taisyklių 29 p. Paskola niekuomet nebus priskiriama leidžiamiems atskaitymams, net jeigu skolininkas bankrutuos ir bus likviduotas.
Jeigu įmonei skolingas pirkėjas mirė, pirmiausia reikėtų įrodyti patį mirties faktą. Jeigu pirkėjo skola, susidariusi per vieną mokestinį laikotarpį, viršija 100 000 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d.
Kada nurašyti beviltiškas skolas? Kokio teismo sprendimo reikia, kad skolą pripažinti beviltiška? Įmonė atgavo 2010 m.