Mintis, kad šiandien aš galiu būti geresnis negu vakar: Motyvacija

Tema sena, kaip pasaulis. Tikrai nepavyks save užsimotyvavus dirbti tvarkingai ir non-stop for ever. Jei įdomu, yra keli svarbūs dalykai, kuriuos reikia daryti esant standartinėms problemoms su motyvacija ar tingėjimu.

Svarbūs aspektai, norint būti geresniu nei vakar

1. Išsiaiškink, koks esi žmogus iš prigimties, t.y., kaip greitai pavargsti - ar gali dirbti 18 val., pamiegoti 6 val. ir toliau varyti, ar padirbus kelias valandas jau baigiasi energija. Tokiu atveju labai svarbus miego režimas.
2. Labai daug energijos atima nepadaryti darbai. Jauti sąžinės graužimą ir kuo daugiau darbų, tuo jis didesnis ir tai verčia stresuoti, o stresas labai greitai atima energiją. O jei pastovus stresas, tai ir chroniškas nuovargis, kai nesinori nieko daryti. Šiaip ir bet koks pastovus stresas paprasčiausiai iščiulpia visą energiją.
3. Taip pat žiauriai svarbu žinoti, kas tavo stipriosios pusės ir kokie tavo privalumai. T.y. žmonės ir prigimties skirtingi - vienėm patinka dailėm, kitiem lektynių sportas, vieni dievina sėdėjimą prie knygų n valandų, o kiti negali net 15min. ramiai nusėdėti. Reikia išsiaiškinti, kokia prigimtis ir potencialas bei realiai įvertinti, kas tau tikrai nepatinka veikti ir kas tikrai patinka. Žodžiu čia ilga tema ir žmonės tiesiog nepažįsta savęs pačių dėl to kyla visokių tokių ir kitokių problemų, nes pvz.

Keitimosi proceso stadijos

Keitimosi proceso pradžia yra “prekontempliacijos” stadija. Tuo laiku žmogus net nesvarsto apie galimybę keistis. Prieš įeidamas į pokyčių ratą žmogus net nesvarstė, kad jis turi problemą ar kad jam reikia keistis.

Jei tuo laiku žmogui pasakoma, kad jis turi problemą, jis gali daugiau nustebti nei gintis. Tokie žmonės retai patys ateina gydytis. Jie gali ateiti, kai juos priverčia, tačiau tuo metu jie jau greičiau yra gynybiški kontempliatoriai. Žmogui šioje stadijoje reikia informacijos tam, kad padėti įsisąmoninti problemą ir galimybę keistis.

Kartą atsiradus supratimui, kad yra problema, žmogus patenka į stadiją, kuriai būdingos abejonės ir dvejonės (ambivalencija) - “kontempliacijos” stadiją. Tada žmogus tiek svarsto keitimąsi, tiek jį atmeta. Jei tada žmogui leidžiama netrukdomai kalbėti apie probleminę sritį, greičiausiai jis svyruos tarp priežasčių susirūpinimui ir pateisinimų dėl nesirūpinimo (kartais toks svyravimas ir yra vadinamas neigimu).

Šį svyravimą galima aprašyti kaip svarstykles tarp priežasčių keistis ir priežasčių likti ten, kur stovi. Konsultanto uždavinys šioje stadijoje yra padėti subalansuoti svarstykles, į keitimosi pusę. Paprastai žmonės ateina į konsultaciją kontempliacijos stadijoje ir būtent čia gali būti ypač naudingi motyvacinio interviu metodai. Laikas nuo laiko svarstyklės susibalansuoja ir tuo metu žmogus dažnai kalba apie tai, ką jau galima vadinti “motyvacija”.

Apsisprendimo stadija yra lyg langas progai, kuris atsiveria kuriam laikui. Jei tuo metu žmogus imasi veiksmų, keitimosi procesas tęsiasi. Jei ne, žmogus grįžta atgal į svarstymus.

“Veiksmo” stadija yra tai, ką daugelis žmonių vadintų konsultavimu arba terapija. Tada žmogus imasi konkrečių veiksmų, kad įvyktų pokytis. [Kai kurie autoriai mano, kad] formalus konsultavimas šioms pastangoms gali būti reikalingas arba nereikalingas. Pvz., daugelis žmonių, kurie meta rūkyti, padaro tai patys, be jokio gydymo. Tačiau pokytis negarantuoja, kad pokytis liks stabilus. Žmogaus patirtis pilna gerų ketinimų ir pradinių pokyčių, kuriuos seka maži (“paslydimai”) arba dideli (“atkryčiai”) žingsniai atgal.

“Palaikymo” stadijoje pagrindinis tikslas yra palaikyti prieš tai įvykdytą pokytį ir užkirsti kelią atkryčiui. Jei įvyksta “atkrytis”, žmogaus uždavinys yra vėl pradėti iš naujo, o ne užstrigti šioje stadijoje. Paslydimai ir atkryčiai yra normalus, tikėtinas reiškinys, jei žmogus siekia pakeisti bet kokį įsisenėjusį įprotį.

Motyvacinio interviu principai

1. Išreikšk įsijautimą.
2. Skatink prieštaravimus.
3. Venk ginčų.
4. Sutik su pasipriešinimu.
5. Skatink pasitikėjimą savimi.

Motyvacinio interviu strategijos

Motyvacinis interviu nėra kautynės. Klientas nėra priešas, kurį reikia nugalėti. Tačiau jo paties pasipriešinimą galima išnaudoti taip, kad sukurtum postūmį link pokyčių. Taip pat svarbu gerbti klientą. Ką daryti, jei iš viso ką nors daryti, yra kliento pasirinkimas.

Nenorą keistis ir dvejojimą konsultantas laiko normaliu ir suprantamu. Konsultantas neprimeta naujo požiūrio ar tikslo. Greičiau jis tik kviečia klientą apsvarstyti naują informaciją ir siūlo naują perspektyvą. Konsultantas taip pat dažnai kliento klausimą ar problemą grąžina pačiam klientui. Tai ne konsultanto darbas sugalvoti visus sprendimus. Jei taip daroma, tai leidžiama klientui nuvertinti kiekvieną patarimą su atsakymu “Taip, bet …” Reikia laikyti klientą protingu žmogumi, turinčiu savo svarbių idėjų ir sprendimų savo paties problemai.

Pasitikėjimas savimi yra žmogaus tikėjimas savo sugebėjimu sėkmingai atlikti konkrečią užduotį. Pasitikėjimas savimi yra svarbus motyvacijos keitimuisi elementas. Sekdamas pirmais keturiais principais konsultantas gali įtikinti žmogų, kad jis turi rimtų problemų.

Pasitikėjimą savimi galima remti įvairiais būdais. Vienas būdų yra pabrėžti asmeninę atsakomybę. Žmogus ne tiktai gali bet ir turi keistis ta prasme, kad niekas negali padaryti to už jį. Motyvacinis interviu neskatina vilties, kad konsultantas pakeis klientą. “Aš pakeisiu tave” nėra tinkama žinia.

Klientą taip pat gali drąsinti kitų sėkmė. Kontaktas su ankstesniais klientais tuo gali pagelbėti, bet konsultantas taip pat gali išnaudoti skaičių žmonių, kuriems pasisekė keistis, taip pat istorijas apie sėkmę. Kitas būdas - tai žinoti eilę įvairių būdų keitimuisi, kurie buvo sėkmingi. Net eilė gydymo nesėkmių neturi būti laikoma priežastimi beviltiškumui. Tiesiog tai gali būti suprantama kaip tai, kad šis konkretus žmogus dar nerado teisingo būdo.

Pirmosios keturios strategijos kilo iš į klientą orientuoto konsultavimo. Motyvaciniame interviu jos yra naudojamos konkrečiam tikslui - padėti klientui išnagrinėti savo dvejojimą ir išreikšti priežastis keistis. Penktoji strategija yra labiau tiesi ir būdinga motyvaciniam interviu.

Motyvacinio interviu technikos

1. Atviri klausimai.
2. Reflektyvus klausymas.

Ankstyvojoje motyvacinio interviu fazėje svarbu sukurti priėmimo ir pasitikėjimo atmosferą, kurioje klientas gali nagrinėti savo problemas. Tai reiškia, kad daugiausia tuo metu turi kalbėti klientas, o konsultantas turi rūpestingai klausyti ir skatinti kalbėjimą. Vienas būdų, kaip tai daryti, yra klausinėti tokiu būdu, kad daugiausia kalbėtų klientas.

Klausimai su trumpais atsakymais yra reikalingi, bet jie neturi vyrauti ankstyvojoje motyvacinio interviu fazėje. Geriau pradėti su atvirais klausimais - tokiais, į kuriuos sunku pateikti trumpą atsakymą. Tokie klausimai skatina klientą nagrinėjimuisi. Kai kurie klientai noriai kalba ir jiems tereikia tik paprasto pakvietimo. Kitiems reikia didesnio padrąsinimo. Jei iš anksto žinai ar kitaip jauti, kad klientas turi aiškių rūpesčių, apie kuriuos nori kalbėti, gali pakakti paprasto durų atvėrimo.

Reflektyvus klausymas

Tai sudėtingiausias įgūdis. Paprastai klausymas suprantamas kaip tylumas ir girdėjimas, ką kitas sako. Tačiau reflektyviame klausyme lemiamas momentas yra kaip konsultantas reaguoja į tai, ką sako klientas.

Reflektyvaus klausymo esmė yra ta, kad jis daro spėjimą, ką žmogui reiškia jo pasisakymas. Prieš kalbėdamas žmogus turi konkrečią prasmę, kurią nori perduoti. Ji yra užkoduojama žodžiais, dažnai ne visai tiksliai. Klausytojas turi tiksliai išgirsti žodžius ir tada dekoduoti jų prasmę. Tai reiškia, kad bendravimas gali sutrikti trijose vietose: kodavime, girdėjime ir dekodavime.

Svarbu tai, kad spėjimas išreiškiamas teiginio, bet ne klausimo forma. Nors klausytojas nėra užtikrintas ar spėjimas yra teisingas, tačiau gerai suformuluotas teiginys daug mažiau linkęs sukelti pasipriešinimą. Klausimas apie prasmę atitraukia klientą nuo tiesioginio patyrimo. Jis grįžta atgal ir pradeda klausti savęs ar jis iš tikrųjų taip jaučiasi ir ar turėtų taip jaustis, kaip jis ką tik pasakė.

Motyvuojančios citatos

• "Daug geriau žinoti, kad išdrįsai siekti savo svajonių, nei nugyventi gyvenimą snaudžiant ir apgailestaujant." - Gilbert E.
• "Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės."
• "Tikslas yra ne kas kita kaip galutinį terminą turinti svajonė." - Joe L.
• "Sėkla negali žinoti, kas jos laukia, sėkla nežino kas yra žiedas. Dar daugiau, sėkla net neįsivaizduoja turinti potencialą pavirsti į nuostabų žiedą."
• "Kad uždegtum, visų pirma pats turi degti tuo jausmu. Kad pravirkdytum, visų pirma ašaros turi tekėti pačiam."
• "Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus darbo. Tai ir yra receptas."
• "Jei norite smulkių permainų, keiskite savo elgesį; jeigu norite kvantinių šuolių, keiskite savo paradigmą (pasaulėžiūrą)." - Stephen R.
• "Protas yra viskas."
• "Jei žmogus kalba ar ką daro skatinamas blogų minčių, liūdesys ir vargas seks jį, kaip ratas seka paskui jį traukančio jaučio kanopą."

Šios ir kitos motyvuojančios mintys gali padėti išlaikyti atkaklumą siekiant savo tikslų. Atminkite, kad kiekviena pasiekta sėkmė ir kiekvienas žingsnis link svajonių yra vertingas.

tags: #mintis #kad #siandien #as #galiu #buti