Motinystė - tai ne tik vienas svarbiausių, bet ir sudėtingiausių gyvenimo vaidmenų. Visuomenė dažnai kelia aukštus lūkesčius mamoms, o patys mamos sau pasako tūkstančius taisyklių ir įsitikinimų apie tai, kas daro jas „geromis“ mamomis. Tačiau kai kurie šie lūkesčiai ir mitai gali būti klaidinantys arba neįvertinantys tikrosios motinystės įvairovės.
Mitai Apie Gerą Mamą
1. Gera mama visada turi būti kantri ir rami
Vienas dažniausių mitų yra tas, kad gera mama turi būti nuolatos rami ir kantri, nepaisant to, kas vyksta aplink ją. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Kiekviena mama kartais jaučia frustraciją, nuovargį ir stresą, ypač kai jos susiduria su iššūkiais, tokiais kaip mažo vaiko miego sutrikimai arba kasdieniai šeimos rūpesčiai. Toks įsitikinimas gali sukelti kaltės jausmą, nes mamos dažnai galvoja, kad, jei negali būti nuolatos kantrios, jos nėra „geros“ mamos. Norint būti gera mama, svarbiau ne nuolatinis ramumas, o gebėjimas atpažinti savo jausmus ir spręsti sudėtingas situacijas su meile ir empatija.
2. Gera mama visada turi būti namuose su vaikais
Dažnai manoma, kad tik tada, kai mama yra nuolat su savo vaikais, ji yra gera ir atsakinga. Šis mitas klaidina, nes jis neatsižvelgia į moters asmeninius poreikius, karjeros ambicijas ir bendrą gyvenimo balansą. Gera mama gali būti ir dirbanti, ir pasiekianti profesinius tikslus, o taip pat gali pasirinkti laisvą laiką sau - tai neturėtų mažinti jos motinystės vertės. Svarbu, kad mama jaustųsi laiminga ir subalansuota tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, kad galėtų geriausiai rūpintis savo vaikais.
3. Gera mama niekada nesinaudoja technologijomis, kad užimtų vaiką
Šis mitas skatina nuomonę, kad tik tie, kurie visiškai atsiriboja nuo technologijų, gali būti geros mamos. Tačiau naudojimasis technologijomis - pavyzdžiui, leidimas vaikui žiūrėti edukacines programas ar žaisti tam tikras žaidimus - nėra blogas pasirinkimas. Svarbu rasti pusiausvyrą ir pasirūpinti, kad technologijos būtų naudojamos su saiku ir pagal amžiaus grupę, o ne kaip atsvara tikram bendravimui ir žaidimams. Vienas iš pavyzdžių gali būti interaktyvios žaidimų ar mokymosi programos, kurios lavina vaiko protą, o tuo pačiu suteikia mamai laiko atlikti kasdienes užduotis.
4. Gera mama visada žino, kas geriausia jos vaikui
Motinystėje nėra universalių taisyklių, ir kiekvienas vaikas yra unikalus. Kiekviena mama turi savo intuiciją ir žino, kas geriausia jos vaikui, tačiau tai nereiškia, kad ji visada turi žinoti atsakymus į visus klausimus. Tėvystė apima daug bandymų ir klaidų. Nebūtina visada turėti visų atsakymų ar pasiekti tobulumo. Svarbiausia yra siekti nuolatinio tobulėjimo, klausti ir mokytis, o taip pat atleisti sau už nesėkmes.
5. Gera mama visada turi būti ideali virėja ir namų tvarkytoja
Šis mitas dažnai kyla iš visuomenės lūkesčių, kad mama turi būti puiki ne tik kaip emocinė, bet ir praktinė šeimos centro figūra - be klaidų gaminti maistą, palaikyti švarą namuose ir t.t. Tačiau realybėje, idealios mamos, kurios vienos viską puikiai padaro, tiesiog neegzistuoja. Mamoms reikia pagalbos, paramos ir darbo pasidalijimo. Nėra nieko blogo pasitelkti pagalbą, užsisakyti maisto arba kartais leisti namams atrodyti ne idealiai, jei tai reiškia, kad galėsite skirti daugiau dėmesio savo vaikams arba sau.
6. Gera mama turi aukoti savo laisvę ir asmeninį gyvenimą dėl vaikų
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad motina turi visiškai atsisakyti savo asmeninio gyvenimo ir troškimų dėl vaikų. Tai klaidingas ir žalingas mitas, kuris sukuria tėvystės stereotipus, grindžiamus aukojimu. Gera mama supranta, kad svarbu rūpintis ir savimi - tiek emociškai, tiek fiziškai. Mama, kuri skiria laiko savo pomėgiams, draugams ir poilsiui, gali būti geresnė ir kantriai rūpintis savo vaikais. Auka už asmeninį gyvenimą ne visada garantuoja gerą tėvystę - svarbu rasti balansą.
7. Gera mama turi būti viską žinanti ir nepriekaištinga
Šis mitas skatina klaidingą idėją, kad mama turi būti nepriekaištinga, viską žinoti ir elgtis pagal kažkokius įsivaizduojamus standartus. Tačiau tiesa yra ta, kad kiekviena mama turi savo unikalią kelionę ir susiduria su įvairiais iššūkiais. Gera mama nebūtinai turi būti ideali visose srityse - svarbiausia yra būti atvira, mylėti savo vaikus ir siekti geriausio pagal savo galimybes. Mama, kuri yra savimi ir priima savo klaidas, suteikia savo vaikams tikrą pavyzdį, kaip svarbu būti nuoširdžiu ir atsakingu.
Visi šie mitai apie tai, kas yra „gera mama“, ne tik kad nepadeda motinystei, bet ir dažnai sukuria nereikalingą stresą ir kaltę. Svarbiausia, kad mamos žinotų, jog jų vertė nepriklauso nuo išorinių lūkesčių, o nuo meilės, rūpesčio ir nuoširdumo, kurį jos skiria savo vaikams.
Vienišos Mamos: Ar Jų Vaikai Pasižymi Prastesniais Akademiniais Pasiekimais?
Visuomenės vertybėms tampant vis liberalesnėms, vienišos mamos vis mažiau stigmatizuojamos, tačiau nepaisant to, kasdien kylantys iššūkiai iš jų reikalauja nemažai didvyriškumo. Tad svarstant apie vienišos mamos dalią neišvengiamai kyla klausimas, ar tokių mamų užauginti vaikai pasižymi prastesniais akademiniais pasiekimais?
Visų pirma, socialinė psichologė Bella DePaulo nepritaria termino vieniša mama vartojimui. Ji teiraujasi: jeigu santuokoje gyvenančios motinos yra tiesiog motinos, kodėl išsiskyrusios ar neištekėjusios moterys jau vadinamos vienišomis motinomis? Svarbiausias kriterijus - tai vaikų turėjimas, ar ne tai apibūdina motinystę? - teiraujasi B. DePaulo. Juk jeigu vartojame vienišų mamų terminą, vadinasi, paraleliai reikėtų vartoti ir santuokoje gyvenančios motinos sąvoką. B. DePaulo nuomone, vedybinio statuso nereikėtų taip stipriai sureikšminti.
Savo knygoje Atskirtieji (Singled Out) ši psichologė teigia, kad turėtume atsikratyti iliuzijų, jog dviejų tėvų auginami vaikai gyvena idiliškose šeimose, kuriose nėra pykčio, konfliktų ir tarpusavio kaltinimų. Tėvų emocijų kontrolė, vaiko emocijų pripažinimas, empatiškai apibrėžiamos vaiko elgesio ribos ir situacijos matymas iš vaiko perspektyvos - visa tai labai svarbu auklėjant vaikus, nesvarbu, ar jie auga pilnoje šeimoje, ar tik su vienu iš tėvų.
Vienišas mamas tyrinėjantys sociologai išsiaiškino, kad augindamos savo vaikus jos dažniausiai nesijaučia apleistos ir paliktos likimo valiai, nes sulaukia palaikymo ir pagalbos iš giminaičių ir draugų, jais pasikliauja daugybę metų.
Brescia universiteto sociologijos profesoriaus Jamie Seabrooko atliktame tyrime apklausus tūkstantį šeimų, sudarytų iš abiejų tėvų arba tik vienos mamos, paaiškėjo, kad šeimos sudėtis vaiko išsilavinimui įtakos nedaro. Vienišų mamų vaikai baigia universitetus lygiai taip pat dažnai, kaip ir užaugusieji pilnose šeimose. Tai mokslininkams leido padaryti išvadą, kad nepaisant to, ar vaikas buvo užaugintas vienišos motinos, ar abiejų tėvų, kiek išsimokslinęs jis bus - priklauso nuo motinos išsilavinimo.
Be to, įdomu tai, kad vaikai, kuriuos užaugino emociškai stabilios vienišos mamos, susirasdavo geresnius darbus, nei užaugusieji pilnose šeimose. Vadinasi, stabilumo jausmas vaikui yra nepaprastai svarbus. Šio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad vaikai, užaugę su motinomis, keičiančiomis partnerius kelis kartus per metus, pasižymėjo prastesniais akademiniais pasiekimais.
Klinikinis psichologas Ronas Breazeale teigia, kad vienišos motinos paprastai būna artimesnės savo vaikams, nes aplinkybės lėmė, kad jie turi kliautis tik vienas kitu. Be to, vienišų mamų vaikai greičiau išmoksta prisiimti atsakomybę už savo poelgius.
Mokslininkams tyrinėjant vaikus nuo 10-ies iki 14-os metų amžiaus paaiškėjo, kad vienišos mamos su savo vaikais elgdavosi šilčiau ir draugiškiau, nei santuokoje gyvenantys tėvai.
Taigi, šis skirtumas nėra daug didesnis ir nesudaro pagrindo teigti, kad pilnose šeimose augantys vaikai gauna dvigubai daugiau dėmesio, meilės ir rūpesčio, nei to gali suteikti vienišos motinos.
Įdomiausia, kad mažiausiai priklausomybę skatinančių medžiagų vartodavo paaugliai, užaugę šeimose, kuriose būdavo trys suaugusieji, dažniausiai mama, tėtis ir vienas iš senelių.
Klinikinė psichologė Laura Markham įsitikinusi, kad vaikus auginančios vienišos motinos deda visas savo pastangas, kad suteiktų viską, ko reikia jų vaikams, tačiau vieno dalyko jos savo vaikams atstoti negali - tai vyriško elgesio modelio. Akivaizdu, kad tėčių ir mamų auklėjimo stilius yra skirtingas, ir tai nepaprastai praturtina vaiko asmenybės formavimąsi. Juk neabejotina, kad kiekvienas iš tėvų vaikui yra savaip svarbus.
Psichologė L. Markham įsitikinusi, kad vaikai, kurių tėvai išsiskyrė, nesijaučia saugūs. Tačiau skyrybų atverta žaizda yra maža palyginti su atsirandančia vaikui gyvenant šeimoje, kurioje tarp abiejų tėvų įsiplieskęs karas. Didžiausia žala vaikui padaroma tada, jei jis ima jaustis atstumtas vieno iš tėvų, verčiamas pasirinkti vieną iš tėvų arba patėviui neigiamai nusistačius prieš įsūnį / įdukrą.
Jeigu vaiko aplinkoje trūksta vyriško elgesio pavyzdžio, šį trūkumą galima kompensuoti surandant vaikui veiklos, kurioje būtų pastebimas ryškus vyriškumo modelis - pvz., nuvesti vaiką į kovos menų būrelį. Šiai minčiai pritaria rašytojas Byronas Ricksas, parašęs knygą Beieškant tėčio (Searching for dad). Jis teigia, kad vienišos motinos, augindamos vaikus ir besistengdamos vaikui atstoti abu tėvus, atlieka didvyrišką vaidmenį.
Rašytojas įsitikinęs, kad ryšio su tėčiu, netgi negyvenančiu bendruose šeimos namuose, palaikymas yra nepaprastai naudingas jo vaikams. Pastebėta, kad berniukai, bendraujantys su savo biologiniu tėčiu, linkę siekti geresnių akademinių rezultatų, be to, finansinė ir socialinė jų padėtis ateityje būna žymiai geresnė nei tų, kurie nepalaikė jokio ryšio su savo biologiniu tėčiu.
Manoma, kad be tėvo augantys berniukai gali jausti tuštumą, identiteto trūkumą bei ieškoti draugijos, kuriai galėtų priklausyti. Šiuo atveju labai svarbus motinos vaidmuo - ji turi padėti vaikui įsilieti į tam tikrą bendraminčių grupę, ar tai būtų sporto komanda, ar šokių grupė, ar stalo žaidimų klubas, ar kitas tikslingos bendros veiklos būrelis, galintis suteikti vaikui bendrumo jausmą.
Neabejotina, kad vyriškos elgsenos savybės, kaip antai, pagarba, savidisciplina, mandagumas, pilietiškumas ir pasitikėjimas savimi, gali būti perteikiamos ne tik remiantis tėvo pavyzdžiu, bet ir matant vyriškumo apraiškas artimiausioje aplinkoje - pastebint sportininkų, muzikantų ar kitų žymių žmonių dorą ir kilnų elgesį. Dėl to labai svarbu, kad mama žinotų, kokį elgesio modelį sūnus pasirenka mėgdžioti.
Taigi, išsilavinusių, emociškai stabilių vienišų motinų vaikai didžiuojasi aukštais akademiniais pasiekimais, artimu ryšiu su savo mamomis, savarankiškumu ir sugebėjimu susikurti gerovę sau ir artimiesiems. Tinkamai pasirinkę vyriško elgesio modelį, savo gyvenimą jie pripildo veiklos, prasmės ir išmoksta atskirti tikrąsias vertybes, padedančias sukurti darnią šeimą.
Motinystė ir Tapatybė
Tapimas mama yra svarbus moters gyvenimo etapas, dažnai atnešantis daugybę pokyčių. Tai yra sudėtingas mamos ir vaiko santykio kūrimo procesas, apimantis moters asmenybės transformaciją. Svarbūs pokyčiai vyksta ir moters socialinių santykių srityje. Kai kuriose teorijose aptariama, kaip pasikeičia moters mąstymas tapus mama.
Stern teigia, kad su vaiko, ypač pirmojo, gimimu motina pereina į naują ir unikalią psichikos organizaciją - motinystės konsteliaciją. Tai nulemia naujas elgesio tendencijas, atsiranda naujų fantazijų, baimių ir troškimų. Nors ši motinystės konsteliacija yra laikina, trunkanti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, motinystės pradžioje tai yra dominuojanti psichinė organizacija.
Informaciniame pertekliuje gyvenančiame pasaulyje tebesklando ir paveikūs mitai apie ką tik nori - sveikatą, valgį, sportą, lyčių santykius ir t. t. Motinystė nėra išimtis. Tebesigirdi, kad motina - pašvęstoji: ji rūpestinga, kantri ir atsidavusi; ji graži, švelni ir besąlygiškai mylinti; ji rūpinasi kūdikiu, neskaičiuodama laiko, nestokodama energijos; gražiai atrodo reklamose ir šeimos nuotraukose. Tai mitai, kuriuos neigia tūkstančių mamų fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai, sukeliami pernelyg sudėtingos realybės - nemalonių, varginančių patirčių, neišsipildžiusių lūkesčių, nusivylimo savimi ar „nepatogiu“ kūdikiu…
Ir nors apie įvairias motinystės spalvas ir atspalvius jau kalbama radijo ir televizijos laidose straipsniuose, uždarose ir atvirose grupėse, nei konstruktyvių minčių, nei provokuojančių pamąstymų šia tema nėra per daug.
Motinystės epicentre kūdikis: kūdikis, sunkiai prislegiantis visą iki šiol buvusį gyvenimą; kūdikis-monstras (lėlė gigantiška, daug didesnė už motiną-lėlę, už pačią aktorę), užpildantis aplinką ir motinos mintis; siurbiantis iš jos gyvybės syvus. Santykis skausmingas, varginantis, motiną paverčiantis šimtaranke būtybe, nutįsusiomis krūtimis - čiulptuko tęsiniu. Kur dingsta moteris, per pasaulį keliavusi su lengva kuprinėle ant pečių, stebinti, skaitanti gyvenimą? Jos nelieka. Lieka tik tarnystė (net vergystė!) kūdikiui; sapniškas, haliucionuojantis būvis.
Moteriškos Draugystės Mitai
Kas čia mitas, o kas - realybė, galės atskirti kiekviena. Rašau iš gyvenimiškos patirties.
- Pirmasis mitas: Mūsų su drauge niekas neišskirs.
- Antrasis mitas: Mums su drauge patinka tokios pat knygos, ir kad ir kaip keičiamės, visuomet suprasime viena kitą.
- Trečiasis mitas: Draugė - ta, su kuria lengva.
- Ketvirtasis mitas: Mano draugė pasiruošusi bėgti pas mane, kai man blogai. Ji atsidavusi.
- Penktasis mitas: Moterys visuomet pasidžiaugs kartu su tavimi.
- Šeštasis mitas: Jei draugė pažindina su kitomis draugėmis, draugystė stipresnė.
- Septintasis mitas: Juo vyresnės tampame, tuo labiau patikrinti mūsų draugai.
- Aštuntasis mitas: Su drauge galima kalbėtis apie viską, ji visada man padės.
- Devintasis mitas: Jei jau draugaujame, reikia pasakoti viską apie asmeninius dalykus. Tai suartina.
Draugės ilgiau liks tikromis draugėmis, jei mažiau aptarinės asmeninį gyvenimą (savo, draugės ar kitų žmonių).
Moteriškos draugystės nebūna? Tarp moterų taip pat būna „vyriško“ tipo draugystė, patikima. Tiesiog tokių draugių-draugų labai reta ir tarp vyrų, ir tarp moterų. Draugus nelaimėje pažinsi. Drauges taip pat. Kai tik man nutiko tikra bėda, supratau, kad turiu tik vieną tikrą draugę, kuri man labai padėjo. Mudvi su šia drauge tokios skirtingos, kad nuomonės apie vyrus ir gyvenimą tiesiog priešingos, taigi negali būti jokios konkurencijos. Šis žmogus taip pat neturi jokio pavydo jausmo (rečiausia moters savybė), taigi jam galima pasakoti viską - ir laimes, ir nelaimes. O dėl viso kito visiškai sutinku: moteriškos draugystės dėl visų išvardytų priežasčių negali būti.
Yra ji tokia, moteriška draugystė, ir kaip visuose kituose santykiuose, čia būna visko: pranašumo jausmo, vienatvės, pavydo ar kitko. Bet visgi ji egzistuoja. Daug kartų bandžiau užmegzti draugystes, daugumą kartų pastangos buvo vienpusės, ir tik patikrintos laiko arba tam tikrų situacijų draugystės tapo išties vertingos.
Kodėl moterys draugės vis tiek rungtyniauja viena su kita ir konkuruoja?
Konkuravimas būdingas visiems žmonėms, sutinkamas net tarp gyvūnų - kaip gamtos dalis.
Kodėl draugės nelaimėje labiau palaiko nei laimėje?
Labai nedaugelis mūsų gali nuoširdžiai džiaugtis svetima laime. Gerai, jei yra bent jau gebėjimas užjausti atsitikus nelaimei.
Kodėl ištekėjusios draugės retai draugauja su netekėjusiomis?
Pirmiausia, draugaujant ieškoma bendrų interesų, antra, dėl tariamo saugumo jausmo.
Hormonų Įtaka Emocijoms
Mokslininkė R.Mončiunskaitė teigia, kad didžiulę įtaką mūsų emocijoms daro hormonai. Moterys įvairius nuotaikų sutrikimus patiria 2 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su gana dideliais hormonų pokyčiais moterų organizme - pradedant paauglyste, nėštumu, gimdymu, menopauze ir baigiant įprastu mėnesiniu menstruaciniu ciklu.
Menstruacijų ciklo metu pirmoje fazėje - folekulinėje - didėja estrodiolio, estrogenų grupės hormono, kiekis, kuris didžiausias būna prieš pat ovuliaciją. Antroje - geltonkūnio - fazėje didėja progesterono lygis. Estrogenai skatina serotonino (laimės hormono) cirkuliaciją, t. y. gerina nuotaiką, progesteronas slopina serotonino poveikį, todėl nuotaiką blogina.
Tyrimais nustatyta, kad moterims, esančioms geltonkūnio fazėje, reikia daugiau laiko atpažinti laimingas išraiškas tiek vyrų, tiek moterų veiduose. Taip pat ir smegenų tyrimais fiksuojamas skirtingas smegenų aktyvumas pirmoje ir antroje ciklo fazėje.
Hormoninė kontracepcija taip pat veikia moters organizmą. Tyrimai rodo, kad vartojančios kontracepciją moterys į labai nemalonius stimulus reaguoja ne taip intensyviai. Pasak mokslininkės, būtent iš smegenų ateina signalai, reguliuojantys menstruacijų ciklą. Kai hormonų aplinka organizme sujaukiama kontraceptikais, hormonų balansas pakinta, todėl keičiasi ir emocinės reakcijos.
Mokslininkė iškėlė klausimą, ar egzistuoja vyrų nuotaikų kaita? Pasirodo, taip, netgi yra toks terminas - suirzusio vyro sindromas. Biologine prasme suirzusio vyro sindromas labiausiai sietinas su padidėjusiu kortizolio ir sumažėjusiu testosterono, kurio natūraliai mažėja su amžiumi, lygiu.
Agresija: Vyrų ir Moterų Skirtumai
Visgi vyriškos emocijos daug dažniau asocijuojasi su agresija. Vyrai yra agresyvesni ir jų agresijos išraiška yra labiau fizinė. Tačiau moterys yra ne mažiau agresyvios, tik agresijos forma yra netiesioginė ir pasireiškia apkalbomis, paskalomis, šmeižimu, socialine atskirtimi, išvaizdos kritika.
Agresijos išraiškos skirtumų šaknys slypi dar medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėje. Joje moterys dažniau likdavo namuose ir prižiūrėdavo vaikus. Kadangi jos nėra fiziškai labai stiprios, tarpusavyje pykosi ne fizine forma, o verbaliniu ar kitu būdu. Vyrai, būdami stipresni ir turėdami didesnę raumenų masę, medžiojo, kovojo ir agresiją reiškė fiziniu būdu.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad agresyvesni, dominuojantys vyrai turi daugiau testosterono. Beje, šis hormonas siejamas ir su padidėjusia moterų agresija.
Emocijų Atpažinimas
Kito žmogaus elgesio interpretavimas labai priklauso nuo to, kaip mes atpažįstame emocijas. Tyrimai rodo, kad moterys geriau atpažįsta subtilias emocines išraiškas. Vyrai ir moterys pyktį geriau atpažino vyriškuose veiduose, o moteriškuose veiduose buvo labiau atpažįstamas džiaugsmas. Tyrėjai mano, kad tai susiję su veido architektūra.
Mitai ir Realybė
Vyrai visada buvo šeimos maitintojai. Kiek gyvename, tiek ir žinome: vyrai medžiojo mamutus, moterys rūpinosi vaikais ir rinko uogas. Tačiau dabar archeologai išaiškino, kad giminę maitino tikrai ne vyrai. 80 procentų maisto parnešdavo moterys, ant stalo sukraudamos riešutus, melionus ar paukščių kiaušinius. Kitos išeities jos ir neturėjo. Juk vyrai gyvūną užmušdavo dažniausiai tik vaikęsi daugelį dienų.
Motinos savo mažylius atpažįsta iš kvapo, tėvai - ne. Ši tezė sena: motina, kaip ir gyvūnai, gali iš kvapo nustatyti, kuris vaikas - jos. Vėliau jų tėvams ir tokiam pat skaičiui vaikų neturinčių vyrų ir moterų davė pauostyti parinktus kvapų mėginius.
Moterys geriau tvarkosi su vaikais. Tai mėgstamas mitas. Rosas Parkas iš Kalifornijos universiteto stebėjo tėvus. Išvada: tėvai, kaip ir motinos, iškart po vaiko gimimo su juo užmezga glaudų emocinį ryšį. Tyrime dalyvavę tėvai taip pat daug kalbėjosi ir žaidė su savo naujagimiais vaikais, dažnai juos bučiuodavo. Jie taip pat vienareikšmiškai suprasdavo signalus, kuriuos siuntė jų mažylis: alkis, baimė, nuobodulys.
Moterų intuicija išvystyta geriau nei vyrų. Moterys gerokai jautresnės ir turi geresnę intuiciją. Kai mokslininkai prieš kelerius metus išanalizavo visus šios srities tyrimus, išspausdintus nuo 1983 metų, jie nustatė: tik atrodo, kad moterų intuicija geresnė. Atlikus intuicijos testus, moterų rezultatai buvo tokie pat, kaip ir vyrų. Ekspertų išvada: kultūros normos moterims leidžia tikėti, kad jos jautresnės už vyrus.
Moterys ne tokios agresyvios, kaip vyrai. Vyrai - peštukai, moterys - švelnios? Jeigu kalbama apie fizines vaikų ir paauglių agresijos apraiškas, tai berniukai pirmauja. Mergaitės renkasi netiesioginę agresiją, šmeižtą, atsisakymą draugauti, manipuliacijas. Tai dar neleidžia tvirtinti, kad jos ne tokios agresyvios.
Dirbančios žmonos beveik visada uždirba mažiau nei jų vyrai. Analogišką išvadą padarė Ričardas Frymanas iš Harvardo universiteto: kone 30 procentų dirbančių žmonų JAV uždirba daugiau už savo vyrus.
Daugumos išradimų autoriai - vyrai. Kavos filtras, keptos dešrelės su kario padažu, liemenėlė, vienkartiniai vystyklai. Visa tai išrado vyrai? Daugelį kasdienį gyvenimą palengvinančių daiktų sugalvojo moterys. Jos padarė ir svarbių medicinos, kompiuterių technikos ar gamtos mokslų išradimų. Ada Lavleis Bairon laikoma informatikos išradėja. 1830 metais anglų poeto lordo Bairono dukra parašė matematinių skaičiavimų programas.
Moterys nemėgsta porno-grafijos. Tai Hamburgo instituto „Gewis-Institut“ apklausos rezultatai.
Apibendrinant, motinystė yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį veikia įvairūs socialiniai, kultūriniai ir biologiniai veiksniai. Svarbu atsižvelgti į individualius skirtumus ir vengti stereotipų, siekiant sukurti palaikančią ir įgalinančią aplinką visoms motinoms.