Gyvenamosios Paskirties Daugiabučio Pastato Statyba: Reikalavimai ir Reglamentavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato statybos reikalavimai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir institucijų praktika.

Teisinis Reglamentavimas

Statinių priskyrimas neypatingiesiems statiniams vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą įvykus avarijai, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius.

Svarbu paminėti, kad statinio paskirtimi laikomas viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas, kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Keičiant statinio paskirtį, statybą leidžiantis dokumentas privalomas Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju.

Patalpa priskiriama tam tikrai paskirčiai, jeigu jos visas bendras plotas arba didžiausia jo dalis naudojama pagal tą paskirtį. Patalpos (statinio dalies) paskirtimi laikomas viešajame registre nurodytas jos naudojimo tikslas, kai patalpa atitinka saugos ir joje planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Keičiant patalpos paskirtį, statybą leidžiantis dokumentas privalomas Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju. Atskirais nekilnojamaisiais kadastro objektais suformuoti įvairių paskirčių pastatai ir patalpos, atskirais Nekilnojamaisiais kadastro objektais formuojami ar planuojami suformuoti pastatai ir patalpos, taip pat atskirais Nekilnojamaisiais kadastro objektais jau suformuoti pastatai ir patalpos, kurių paskirtis keičiama arba planuojama ją keisti, turi atitikti statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, kitų teisės aktų jiems nustatytus reikalavimus.

Mišriame (polifunkciniame) pastate esančioms skirtingų paskirčių patalpoms taikomi teisės aktais nustatyti esminiai gaisrinės saugos, higienos, triukšmo ir kiti reikalavimai atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios patalpos paskirtį, o mišraus pastato žemės sklypui reikalavimai (vaikų žaidimo, poilsio aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kt.) taikomi proporcingai, atsižvelgiant į visų tokiame pastate esančių paskirčių patalpas, tačiau išlaikant reglamentuotus minimalius reikalavimus.

Jei atitinkamų žemės sklypui taikomų normų ir reikalavimų negalima apskaičiuoti proporcingai pagal skirtingas pastate planuojamų patalpų paskirtis, žemės sklypui turi būti taikomas griežtesnes normas nustatantis reglamentavimas (pvz., privaloma želdynų norma). Gyvenamojo tipo patalpos nuo negyvenamųjų tipo patalpų turi būti atskirtos atitvaromis, turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas.

Pastatų klasifikavimas pagal tipus, paskirčių grupes ir paskirtis pateiktas Reglamento 1 priede. Pastatas, kuriame nėra atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų, priskiriamas konkrečiai paskirčiai, jeigu jo visas bendras plotas arba didžiausia jo dalis naudojama pagal tą paskirtį.

Pavyzdžiui, daugiabutis namas yra pastatas, kurį sudaro trys ir daugiau butų ir prireikus - bendro naudojimo patalpos. Daugiabučiame name gali būti ir pagalbinio ūkio paskirties patalpos.

Šis reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų.

Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos dokumentus:

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr.
• kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos.
• Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
• techninį reglamentą TRTR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai.
• Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
• statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.

Atsakomybė už Pažeidimus

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), gavusi pranešimą dėl galimai ne pagal projekto sprendinius atliekamų statybos darbų, atlieka patikrinimą. Už nustatytus pažeidimus statytojui numatyta administracinė atsakomybė pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį - už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą.

Kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų - rūsys), statytojams skiriama bauda nuo 2 000 iki 9 000 eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų - cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo 3 000 iki 15 000 eurų.

Pavyzdžiui, atlikus patikrinimą nustatyta, kad statytojas stato neypatingosios gyvenamosios paskirties (trys ir daugiau butų - daugiabutis) pastatą turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeisdamas esminius projekto sprendinius. Patikrinime fiksuota, kad įrengtos ir apšiltintos pastato laikančiosios konstrukcijos: pamatai, išorinės atitvaros, visų aukštų gelžbetoninės monolitinės perdangos, sutapdinto stogo konstrukcijos, sumontuoti langai. Taip pat pažeisti specialieji reikalavimai: absoliutinė altitudė ir aukštų skaičius.

Ši informacija yra aktuali visiems, planuojantiems ar vykdantiems daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybą Lietuvoje. Būtina atidžiai laikytis visų teisės aktų reikalavimų, kad būtų išvengta administracinės atsakomybės ir užtikrinta statinio sauga bei atitiktis paskirčiai.

Pavyzdys: Administracinė atsakomybė už savavališką statybą

tags: #gyvenamosios #paskirties #daugiabutis #pastatsa