Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą sistema Lietuvoje nuolat kito ir tobulėjo. Aptarkime, kaip šie mokesčiai veikia verslą ir kokie tarifai šiuo metu galioja.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo pataisos
Už Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo pataisas, įteisinančias didesnius mokesčius, antradienį balsavo 94 Seimo narai, prieš - du, o susilaikė 14. Jos numato didesnius pagrindinius mokesčius už prekių ženklus, kelis naujus mokesčius, taip pat sumažintus nepagrindinius, su ženklų registravimu susijusius mokesčius.
Liberalai Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad mokesčių padidinimas yra „gana ženklus“, o Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad nauji tarifai gali turėti neigiamos įtakos verslui. Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Stasys Šebaras pabrėžė, kad šie mokesčiai yra už paslaugas.
„Čia yra už tai, kai registruojami prekių ženklai, už tą paslaugą yra suskaičiuota, kokie turi būti mokėjimai tų ūkio subjektų arba fizinių asmenų, kurie nori įsiregistruoti“, - teigė jis.
Nauji ir pasikeitę mokesčių tarifai
Štai keletas pavyzdžių, kaip pasikeitė mokesčių tarifai:
- Už paraišką įregistruoti prekių ženklą arba jo galiojimo pratęsimą teks sumokėti po 180 eurų (dabar - 69 eurai).
- Apeliacijos mokestis sieks 60 eurų (34 eurai).
- Protesto mokestis - 160 eurų (92 eurai).
- Skubios ekspertizės mokestis - 150 eurų.
Papildomai teks mokėti 34-40 eurų, kai registruojama daugiau nei viena prekė ar paslauga. Be to, nuo 115 iki 80 eurų sumažintas mokestis už teisės į ženklą perdavimo registravimą.
Numatyta, kad mokestis už ženklo registracijos galiojimo pratęsimą turi būti sumokėtas per dukart trumpesnį laiką - per paskutinius šešis ženklo galiojimo mėnesius.
Valstybinio patentų biuro skaičiavimais, vidutinės vieno ženklo administravimo išlaidos pernai buvo apie 300 eurų. Lietuvoje, mokesčių už prekių ženklų registravimą sistema ir dydžiai nebuvo peržiūrėti nuo 2001 metų liepos.
| Mokestis | Senas tarifas (€) | Naujas tarifas (€) |
|---|---|---|
| Paraiška įregistruoti prekių ženklą | 69 | 180 |
| Prekių ženklo galiojimo pratęsimas | 69 | 180 |
| Apeliacijos mokestis | 34 | 60 |
| Protesto mokestis | 92 | 160 |
Mokesčių istorija Lietuvoje
Lietuvoje mokesčiai iš pradžių nebuvo skiriami nuo duoklių. Pirmieji mokesčiai (rinkliavos) buvo dėkla (mokama augalininkystės produktais) ir mezliava (imama gyvuliais, dažniausiai kiaulėmis ir karvėmis). Ilgainiui natūrinius mokesčius pradėta keisti piniginiais.
Mokesčių sistema, tobulėdama ir keisdamasi, susidėjo iš įvairių mokesčių, tokių kaip žagrinė, sidabrinė, valakinio, padūmės, pagalvės, činšo, žemės mokesčio, verslo, pelno, svaigalų, dešimtinės, muitų ir kitų mokesčių bei rinkliavų.
16 a. viduryje įvykdžius Valakų reformą valstiečiams buvo tolygiau paskirstytos feodalinės ir valstybinės prievolės, padaugėjo mokesčių mokėtojų ir padidėjo didžiojo kunigaikščio iždo pajamos.
1795 beveik visą Lietuvą (išskyrus Užnemunę) prijungus prie Rusijos imperijos Lietuva neteko savo biudžeto ir mokesčių sistemos. Lietuviškosiose gubernijose buvo imami tie patys mokesčiai, kaip ir Rusijos imperijoje.
Atkūrus nepriklausomybę 1918 įkurtas Finansų departamentas su Valstybės iždine Kaune ir 20 vietinių iždinių, Rinkliavų ir Akcizų departamentai ir kitos valstybinės finansinės institucijos.
1940 SSRS okupavus Lietuvą mokesčių sistema buvo keičiama pagal SSRS mokesčių pavyzdį. 1945-89 Lietuvos finansai vėl buvo SSRS finansų sistemos dalis.
Atkūrus nepriklausomybę pradėta kurti nauja Lietuvos mokesčių sistema. Nuo 1990 priimti daugiau kaip 25 mokesčių, įmokų ir rinkliavų įstatymai, jie daug kartų keisti, taisyti, t. p. nuolat buvo keičiamos apmokestinimo nuostatos.
Kaip veikia JAV mokesčių sistema
2001 Lietuvos mokesčių įstatymai pradėti derinti su Europos Sąjungos reikalavimais. Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, rinkliavas ir įmokas, kurios surenkamos iš mokesčių mokėtojų į bendruosius valstybės ir savivaldybių lėšų fondus.
tags: #mokestis #uz #pramonines #nuosavybes #objektu #registravima