Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.
Statybinių medžiagų rinkoje surasime apie dvi dešimtis, o gal ir daugiau fasado apdailos medžiagų: tai dekoratyvinis tinkas, dailylentės (medienos, medienos kompozito, plastiko, fibrocemento), plokštės ir plytelės (HPL, fibrocemento, akmens masės, klinkerio, keramikos, skaldyto akmens), stiklo-aliuminio sistemos ir dar keletas rečiau naudojamų medžiagų - tokios kaip vario lankstiniai, plieninės kasetės, profiliuota skarda, aliuminio plokštės ir pan.
Šiame straipsnyje aptarsime medinio namo apdailos ypatumus, medžiagas ir technologijas, kurios padės sukurti jaukų, šiltą ir ilgaamžį būstą.
Fasado apdailos derinimas su šiltinimu
Fasado apdailos derinimas su šiltinimu yra svarbus aspektas statant ar renovuojant medinį namą. Taigi, jei pirmiausia galvojama apie fasado išvaizdą ir apdailą, žinotina, kad tinkuojami fasadai dažniausiai būna nevėdinami, galimos apšiltinimo medžiagos - polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Bet yra išimčių ir variantų. Teoriškai tinko sluoksnis galimas ir ant poliuretano putų, bet tai sudėtingas ir neekonomiškas sprendimas.
Įvairių dailylenčių apdailai reikalinga vėdinama fasado konstrukcija, šiltinimo medžiaga - mineralinė vata, poliuretano putos, galimas ir putplastis.
Didesnio formato apdailos plokštėms irgi reikalinga vėdinama fasado konstrukcija, šiltinimo medžiagos gali būti mineralinė vata, poliuretano putos.
Klijuojamų plytelių apdailai dažniausiai naudojama nevėdinamo fasado konstrukcija, jos gali būti klijuojamos ir ant polistireninio putplasčio, ir ant mineralinės vatos plokščių.
Pagrindiniai fasadų konstrukcijos tipai
Kaip minėjome, iš esmės yra du konstrukciniai fasadų tipai, bet jų variantų gali būti ir daugiau. Kiekvienas jų turi savų pranašumų ir trūkumų, svarbu pasirinkti tinkamiausią pagal pastato paskirtį, lokaciją, norimą apdailą.
Fasado konstrukcijos tipų iš esmės yra du: vėdinami ir nevėdinami fasadai. Daugeliu atvejų fasado tipas apsprendžia termoizoliacinę medžiagą, kurių vyraujančios irgi yra dvi: polistireninis putplastis ir mineralinė akmens vata. Rečiau naudojama stiklo vata, celiuliozė (ekovata), purškiamos poliuretano putos.
Lietuvoje vyrauja vėdinami ir nevėdinami fasadai, pastarieji pagal pagrindinę apdailos medžiagą dažnai vadinami tinkuojamais arba išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos fasadais.
Nevėdinamą tinkuojamą arba išorinę sudėtinę termoizoliacinę sistemą sudaro šie komponentai:
- Sistemos termoizoliacinė medžiaga;
- Sistemos klijai ir/arba sistemos mechaninio tvirtinimo elementai;
- Armavimo mišinys bei armavimo tinklelis;
- Sistemos baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis (dažniausiai tinkas arba klijuojamos plytelės);
Pagrindinės ventiliuojamo fasado dalys yra:
- Sistemos karkasas;
- Mechaninio tvirtinimo elementai;
- Termoizoliacinis sluoksnis;
- Vėjo izoliacinis sluoksnis (jį gali turėti viršutinis termoizoliacinis sluoksnis);
- Išorinės apdailos dailylentės, plokštės, dažniausiai tvirtinamos kniedėmis arba varžtais;
KAIP ĮRENGTI VENTILIUOJAMĄ FASADĄ?
Vėdinamo fasado įrengimas
Daugelyje naujų biurų, visuomeninių pastatų fasadų naudojama vėdinamo fasado konstrukcija, dėl pagrindinių privalumų ji vis dažniau pasitaiko ir individualių namų segmente.
Vėdinamų fasadų privalumai:
- Konstrukcijoje visus metus vyksta natūrali ventiliacija, sukuriamas komfortiškas klimatas pastato viduje, vasarą patalpos mažiau įkaista;
- Vėdinamajame fasade drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja greičiau;
- Dažniausiai naudojamos ir populiariausios vėdinamojo fasado sistemos medžiagos gaminamos iš nedegių arba mažai degių medžiagų - tai papildoma gaisrinė apsauga;
- Vėdinamą fasadą galima montuoti bet kuriuo metų laiku;
- Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos barjerą;
- Nereikia specialaus sienų paruošimo, vėdinamą fasadą galima įrengti ant ne visiškai lygių sienų, tai aktualu renovacijoje;
- Priklausomai nuo apdailos, vėdinamas fasadas dažnai atsparesnis smūgiams, patogesnis pažeistų fasado plotų keitimas;
- Lyginant su tinkuotu fasadu, reikia mažiau priežiūros, ilgesnis eksploatacijos laikas, bet tai priklauso nuo galutinio apdailos sluoksnio.
Vėdinamo fasado sistemos minusai:
- Lyginant su tinkuojama fasado apdailos sistema, vėdinamos fasadų šiltinimo sistemos yra brangesnės, bet tai daug priklauso nuo galutinės apdailos medžiagos.
- Jei naudojamos sunkios apdailos plokštės, didėja konstrukcijos svoris;
- Kad nedidėtų sienų šilumos perdavimo rodiklis ir nemažėtų šiluminė varža, būtinas patikimas priešvėjinis sluoksnis. Bet tai nėra trūkumas ar minusas - tiesiog sisteminis konstrukcijos elementas. Taip pat svarbu tinkamai apskardinti palanges, parapetus, išspręsti sandūrų su kitomis medžiagomis klausimus, kad atmosferos kritulių poveikis izoliacinei medžiagai būtų minimalus.
Principinė vėdinamo fasado schema: 1. Mūro siena; 2. Termoizoliacinė plokštė Knauf Insulation TP 435 B; 3. Karkasas; 4. Vėdinimo tarpas; Fasado apdaila;
Būtina nepamiršti fasado projekto, tinkamo karkaso, tvirtinimo elementų ir apdailos parinkimo. Svarbu rinktis sistemines medžiagas. Kad būtų kuo mažiau broko, Lietuvoje visi vėdinamų fasadų medžiagų ir sistemų tiekėjai nuo 2021 metų sausio 1 d. turi pateikti siūlomos vėdinamojo fasado sistemos Lietuvos (LTĮ) arba Europos (ETĮ) techninį įvertinimą, sistemos turi būti paženklintos CE ženklu. Toks reikalavimas išorinėms sudėtinėms termoizoliacinėms sistemoms taikomas jau seniai.
Tinkuoto fasado įrengimas
Išorinė sudėtinė termoizoliacinė sistema (lietuvių kalba ISTS) arba ETICS (anglų kalba External Thermal Insulation Composite System) - tai atrinktų ir išbandytų statybinių medžiagų rinkinys ir aprašytų specifinių technologinių procesų visuma, kurių taikymas užtikrina išorinėms pastatų sienoms energinio efektyvumo reikalavimus, apsaugą nuo atmosferos poveikio ir dekoratyvią išvaizdą.
Kaip minėjome galutinės apdailos medžiagos ISTS sistemoje gali būti tinkas arba klijuojamos plytelės, arba kita ir kitaip tvirtinama medžiaga.
Nevėdinamo fasado privalumai:
- Palyginti su vėdinamais fasadais mažesnė kaina. Bet tai sąlyginis dalykas, nes vėdinamo fasado sistemos kaina labai daug priklauso nuo galutinės apdailos medžiagų kainos. Nevėdinamo tinkuoto kaina bus mažesnė, o apklijuoto klinkerio plytelėmis fasado kaina gali būti didesnė nei vėdinamo.
- Didelė tinkų sudėties, paviršiaus faktūrų ir spalvų įvairovė;
- Nedidelis svoris;
- Gerinama garso izoliacija pastato vidaus patalpose;
Nevėdinamų fasadų minusai:
Jie daug priklauso nuo to, ar jie apdailinami tinku, ar klijuojamomis plytelėmis.
- Tinkuojamus fasadus galima įrenginėti tik esant pliusinei temperatūrai nuo +5 iki +25 laipsnių C, įrengimo metu būtina apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginės saulės;
- Būtinas sienų paruošimas ir lygumas, dideliuose plotuose būtinos deformacinės siūlės;
- Dėl tinko jautrumo dideliems temperatūros svyravimams rekomenduojama naudoti tinko dažus su ribotu šviesos atspindžio koeficientu;
Savaime aišku, klinkerio plytelėmis apdailinto nevėdinamo fasado eksploatavimo laikas ilgesnis, o priežiūra paprastesnė nei tinkuoto, tačiau ir jo kaina jau susilygina su vėdinamu fasadu. Tad, priklausomai nuo galutinės apdailos, iš esmės susilygina ir vėdinamo, ir nevėdinamo fasado kainos faktorius, lieka rinktis pagal kišenę ir išsikeltus prioritetus.
Tinkuojamas fasadas
Tinkuotas fasadas - geras pasirinkimas, jei naudojamos sisteminės medžiagos. Kokį tinką rinktis? Jeigu būtų vienas paprastas atsakymas, nereiktų nei fasadų projektų, nei šiltinimo ir apdailos sistemų. Tik profesionalas, žinodamas visas aplinkybes, gali teisingai patarti ar parinkti.
Fasado amžiui ir išvaizdai turi reikšmės tinkamai parengtas projektas ir pagal pastato lokaciją parinktos atsparios apdailos medžiagos. Profesionalas atsižvelgs į medžių, vandens telkinių artumą, pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Labai svarbu, kad projekte būtų numatytas ir įrengtas tinkamas vandens nubėgimas nuo stogo, karnizai, palangės, pakankamas stogo išsikišimas ir kt. Visa tai apsaugo tinkuotus fasadus nuo žaliavimo ir vandens nuobėgų.
Fasado apdailos tinkas turėtų būti mažo vandens įgeriamumo, paviršiaus struktūros, pageidautina, kad tinko pH vertė būtų labiau šarminė.
Fasadiniai tinkai
Tinkuoto fasado išvaizdai, švarai, dumblių ir pelėsių atsiradimui labai didelę reikšmę turi tinko vandens įgeriamumas, kad ant paviršiaus neužsilaikytų vanduo. Ir ne tik lietaus ar sniego. Jei fasadas padengtas įgeriančiu tinku, kondensato lašeliai, susidarantys iš drėgno oro, nėra tiek dideli ir sunkūs, kad nubėgtų, todėl ilgai laikosi paviršiuje ir įsigeria. Drėgmės išgarinimui svarbi yra tinko paviršiaus struktūra, kapiliarai, užpildas, paviršiaus impregnavimas, susidariusio kondensato pasišalinimas. Kadangi fasadai dažniausiai dažomi šviesiomis spalvomis, rizika jiems įdrėkti didėja, nes būna laikotarpių, kai šviesūs fasadai pakankamai neįšyla ir neišgarina drėgmės.
Dėl vandens atstūmimo efekto pas mus mėgstami silikoniniai tinkai, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tinko sudėtyje esančios silikoninės dervos kiekį, kuris lemia labiau rūgštinį pH bei drėgmės įgeriamumą. Standarto, kiek fasadiniame silikoniniame tinko mišinyje turi būti silikono dervos, nėra, vadinasi, tai paliekama gamintojo sąžinei. Todėl ir skiriasi šių tinkų kaina. Norint pasirinkti tinkamą, verta pasidomėti silikoninio tinko sudėtimi.
Mineralinis tinkas fasadams
Jeigu palygintume kelis fasadinius tinkus pagal savybes, kurios labiausiai nepalankios drėgmei įsigerti, tuo pačiu pelėsiniams grybams ir dumbliams veistis, tai būtų mineralinis ir silikoninis tinkai. Mineralinius Samanėlės ar Lietučio tipo tinkus dėl didesnio vandens įgeriamumo ir dėl reikalingos eksterjero spalvos (jie dažniausiai būna nedažyti) būtina dažyti, silikoninius - rekomenduojama dažyti.
Patirtis rodo, kad Lietuvos klimatui dėl savo savybių puikiai tinka mineraliniai tinkai - laikui einant jie kietėja, o būtinas silikoninių dažų sluoksnis užtikrina, kad išorės sienų išvaizda ilgai išliks nepakitusi - nepažaliuos ir neapaugs pelėsiais.
Viena iš mineralinių tinkų sistemų yra naujos technologijos Knauf Mineral Aktiv sistema - tinko ir dažų sistema, kuri užtikrina kad tinko paviršius išliktų sausas, saugo fasadus nuo lietaus vandens įmirkio, tuo pačiu dumblių bei pelėsių susidarymo, itin tinkama pastatams prie vandens, miško, dulkėtų kelių.
Knauf Mineral Aktiv turi drėgmės reguliavimo sistemą Aqua-Reverse. Tai reiškia, kad šios sistemos tinkai ir dažai užtikrina drėgmės kontrolę, neleidžia jai užsilaikyti ant paviršiaus ir skatina greitą jos pašalinimą. Fasadų džiūvimą pagreitina sistemos dažuose esantys pigmentai, reaguojantys į infraraudonuosius spindulius. Dienos šviesą šie pigmentai paverčia šiluma, todėl padidėja fasado paviršiaus temperatūra, jis greičiau išdžiūsta. Trečia, Knauf Mineral Aktiv sistemos produktų sudėtyje yra mineralinis rišiklis, užtikrinantis šarminį paviršių. Tokia aplinka yra visiškai nepalanki mikroorganizmams. Kartu su drėgmės reguliavimo sistema Knauf Mineral Aktiv šarmingumas tampa natūralia kliūtimi veistis grybeliams, kerpėms, dumbliams ir samanoms.
Knauf Mineral Aktiv sistemą sudaro dekoratyvinis tinkas Mineral Aktiv Scheibenputz ir dažai Mineral Aktiv Fassadenfarbe, užtikrinantys ilgalaikę fasadų apsaugą nuo mikroorganizmų ir kenksmingo aplinkos poveikio. Buvo palygintas vandens nubėgimas lyjant nuo silikoniniais dažais apdailinto fasado bei nuo Mineral Aktiv sistemos produktais apdailinto fasado. Nuo fasado su Mineral Aktiv sistema vanduo nubėgo greičiau.
Šios sistemos specialus mineralinis tinkas operatyviai sugeria kondensacinį vandenį (pašalina nuo tinko paviršiaus), o dėl specialių dažų tinkas greičiau ir labiau įkaista, taip iš tinko greičiau išgaruoja įsigėręs vanduo. Taip fasado sistema reguliuoja drėgmę saugodama sienas nuo ilgalaikio įmirkio, kuris ir yra labiausiai fasadus gadinantis faktorius.
Tad norint apsaugoti fasadą nuo pažaliavimo ir pelėsių, reiktų rinktis Knauf Mineral Activ tinkų ir dažų sistemą.
Jeigu kalbame apie visų mineraliniai tinkų savybes, jie, lyginant su kitais tinkais, yra labiau laidūs vandens garams. Greitas vandens džiūvimas bei mineralinių rišiklių šarmingumas saugo mineralinius fasadus nuo dumblių ir pelėsinių grybelių. Mineralinių tinko paviršiai padengti dažais su ribotu šviesos atspindžio koeficientu atsparūs aukštai aplinkos temperatūrai, jie saugūs gaisriniu požiūriu ir nesunkiai valomi, yra įvairių paviršiaus struktūrų, jeigu reikia, galima dažyti įvairiomis spalvomis.
Be viso to, jie nėra brangūs, sistemos su mineralinio tinko sluoksniu gali būti storesnės - tai lėtina fasado įkaitimą ir atvėsimą, temperatūros svyravimai mažesni ir fasadą veikia mažesnės įvaržos, jis tampa atsparesnis įtrūkių susidarymui, pailgėja spalvos ilgaamžiškumas.
Fasadinio tinko faktūros
Daugeliui svarbi yra tinko išvaizda - tiek eksploatacijos, tiek ir estetikos požiūriu.
„Knauf" mineralinių tinkų (Strukturputz, Dekorputz, Noblo Filz, MAK 3) šarmingumo rodiklis pH yra apie 12. Kaip minėjome, tokios aplinkos nemėgsta mikroorganizmai ir ant tokio paviršiaus jie negali daugintis. Tai reiškia, kad tinkuotas fasadas ilgai išliks švarus. Mineralinis tinkas, dažytas silikoniniais dažais yra laidus orui, atstumia vandenį ir greitai išdžiūsta po lietaus.
Mineraliniai tinkai turi ir daugiau naudingų savybių - jeigu tinka tinko spalva, jų galima ir nedažyti. Atnaujinti fasadą perdažant užtenka maždaug kartą per 10-20 metų. „Knauf“ tinko mišinių paviršiaus struktūra gali būti kelių tipų.
Jeigu reikia išskirtinio rašto tinko apdailos, vertėtų rinktis Noblo Filz ar MАК 3 dekoratyviuosius tinkus. Jais galima formuoti "veltą", "draskytą", laisvai formuojamą-modeliuojamą paviršių.
Lanksčios plytelės fasadams
Lanksčios plytelės „Elabrick“ (Elastolith) padeda lengvai sukurti mūro išvaizdą. Lanksčios, galima klijuoti ant suapvalintų kampų arba išlenktų sienų.
Medinės dailylentės lauko sienoms
Nors šiuolaikinių technologijų dėka medinio namo fasado apdaila toli gražu neapsiriboja mediena, ši medžiaga, dėl savo unikalumo ir natūralumo, vis dar išlieka itin populiariu pasirinkimu.
Visų pirma, gyvenamieji namai vis dar dažnai statomi iš natūralių, meistrų rankomis apdirbtų rąstų, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta ir tokiu būdu, paverčiant patį statinį išskirtiniu. Vis dėlto, atsižvelgiant į statybai naudojamus unikalius, ilgus ir plataus skersmens rąstus, nesunku suprasti, kad tokių medžiagų kaina ypač išaugina paties namo kainą.
Medinis, papildomų apdailos medžiagų nereikalaujantis fasadas galimas ir tuo atveju, kai statomas klijuoto tašo medinis namas. Nors klijuoti ir laminuoti rąstai yra labai panašūs į masyvaus medžio namams naudojamus rąstus, iš jų pagaminti namai pasižymi keletu esminių skirtumų - jie nėra jautrūs aplinkos temperatūros ir drėgmės pokyčiams, todėl nėra linkę slinktis, o jų kaina, dėl paprastesnės gamybos, gerokai prieinamesnė.
Namo fasado apdaila iš natūralaus medžio gana dažnai naudojama karkasinių namų statybose, kai daugeliu atvejų yra kombinuojama su kitomis medžiagomis.
Žvelgiant iš techninės perspektyvos, pagrindiniai medinių fasadų privalumai - ypač gera savaiminė izoliacija ir oro cirkuliacija bei mažos eksplotacijos išlaidos.
Visų pirma, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos namo šilumos izoliacijai. Apdailai arba paties medinio namo statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną, namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta.
Mūsų krašte bene dažniausiai medinių namų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Skirtingų spygliuočių mediena pasižymi skirtingomis savybėmis. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama ne tik namo apdailai, bet ir paties pastato konstrukcijų gamybai.
Apžvelgiant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, eglės medienos apdaila užtikrins bent 10% geresnę šilumos izoliaciją nei apdaila, pagaminta iš pušies. Medinio namo fasado apdaila, pagaminta iš maumedžio, sulaikys net 25-30% mažiau šilumos. Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis - savo unikalios struktūros dėka, jis ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams).
Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną namo apdailai galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti. Pavyzdžiui, nuo to, kokiame miške - mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje - augo spygliuočiai, gali ženkliai skirtis jų tankis bei sakuotumas, o tai yra gana svarbu apdailos ilgaamžiškumui.
Medienos apsauga
Kaip ir bet kokios kitos, statyboms naudojamos medžiagos, namo fasado apdailai naudojama mediena yra nuolat veikiama įvairių oro sąlygų bei saulės spindulių, todėl norint, kad medinio namo fasado apdaila išliktų aukštos kokybės ir gerai atrodytų ilgus metus, iškart po jos įrengimo būtina pasirūpinti jai tinkama apsauga - reguliariai šią apdailą impregnuoti.
Medienos apsauga yra būtina norint užtikrinti ilgaamžiškumą ir išvengti puvimo, pelėsio ir kenkėjų.
Geri medienos dažai
Renkantis medienos dažus, svarbu atsižvelgti į jų atsparumą UV spinduliams, drėgmei ir mechaniniams pažeidimams.
Alyva terasos lentų ir sodo baldų atnaujinimui
Alyva padeda išsaugoti natūralų medienos grožį ir apsaugo nuo išsausėjimo bei skilimo.
Medinio namo vidaus apdaila
Rąstinio namo vidaus apdaila gali būti labai įvairi: galima klijuoti sienas dailylentėmis, gipso kartono arba OSB plokšte, išklijuoti plytelėmis.
Sienos apdailai galima naudoti gipso kartono plokštes. Pirmiausia montuojami kalibruoti mediniai tašai. Jų tvirtinimui panaudojant distancines kaladėles, t. y. tarpines tarp sienos ir tašo kompensuoti dabartiniams nelygumams. Tašus būtina tvirtinti naudojant specialius tvirtinimo elementus, kurie leistų rąstinei sienai laisvai judėti. Pavyzdžiui, metalinius kampainius su takeliu varžto "vaikščiojimui". Galimas paprastesnis būdas mediniame tašelyje prapjaunant tokį patį takelį, į kurį sukamas medvaržtis vėliau galėtų judėti.
Mediniai tašai montuojami statmenai, mažiausias žingsnis tarp jų 60 cm, vėliau sukamos gipso kartono plokštės, rekomenduotina ne vienas, o bent jau du sluoksniai, sekančiu sluoksniu perdengiant pirmo sluoksnio sujungimo siūles. Kiti vietoje pirmo sluoksnio naudoja OSB plokštes, tačiau nei KNAUF nei GYPROC gipso kartono plokščių gamintojai tokių sistemų nepraktikuoja. Glaistymas ir dažymas atliekamas įprastai.
Jeigu norima papildomai apšiltinti sieną, prieš parenkant šiltinimo medžiagos storį būtina atkreipti dėmesį į rąstinės sienos storį. Taip pat rekomenduojama naudoti garo izoliacinį sluoksnį.
Visus šiuos darbus geriausia atlikti ne šviežiai pastatytam namui, kai sienų "vaikščiojimas" jau būna minimalus. Namas turėtų būti prastovėjęs bent jau vieną sezoną.
Visi montavimo darbai atliekami remiantis gamintojo techninėmis rekomendacijomis bei kiekvienu konkrečiu atveju.
Medinio namo apšiltinimas
Medinio namo apšiltinimas yra vienas svarbiausių žingsnių, siekiant pagerinti energijos efektyvumą, sumažinti šilumos nuostolius ir padidinti gyvenimo komfortą. Šiltinant medinio namo fasadą šlapiuoju būdu, naudojama speciali technologija, kurioje šiluminė izoliacija (paprastai mineralinė arba stiklo vata) yra pučiama tarp sienų konstrukcijos ir apdailos.
Geras šilumos izoliavimas.
Greitas procesas.
Kvėpuojanti medžiaga.
Pasirengimas.
Tvirtinimo karkaso montavimas.
Vatos pučimas.
Išorės apdaila.
Vidinis šiltinimas yra aktualus, kai neįmanoma ar nenorima keisti pastato išorės.
Paviršiaus paruošimas.
Garo izoliacija.
Vatos montavimas.
Apdailos sluoksnis.
Medinio namo apšiltinimas yra ilgalaikė investicija, kurios tikslas - sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti gyvenimo komfortą. Fasadų šiltinimas šlapiuoju būdu su pučiama vata yra efektyvus sprendimas išorei, o vidinis šiltinimas biria, lakštine ar rulonine vata leidžia šilumą sulaikyti iš vidaus.
Jei norite patikimo ir kokybiško sprendimo savo medinio namo apšiltinimui, kreipkitės į profesionalus.
Apibendrinimas
Nors mediniai namai ilgus metus buvo vertinami kaip puikus pasirinkimas sezoniniam poilsiui, technologijoms vis sparčiau žengiant į priekį, jie pradėjo vis rečiau skirtis nuo namų, kuriuose galima gyventi ištisus metus.
Dėl unikalios medienos išvaizdos, ilgaamžiškumo bei tokių savybių, kaip puiki šilumos izoliacija ir nuolatinė oro cirkuliacija, šiandien mediniai namai yra vienas rinkoje populiariausių gyvenamųjų namų tipų, o jų išvaizda toli gražu neprimena sodybose stovinčių, kaimiško stiliaus vasarnamių.