Ar Socialinis Verslas Gali Būti Mažoji Bendrija?

Juridinės verslo formos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų pradedant verslą. Lietuvoje verslininkai gali rinktis iš kelių formų: UAB (uždaroji akcinė bendrovė), MB (mažoji bendrija), IĮ (individuali įmonė) ir VŠĮ (viešoji įstaiga). Kiekviena jų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu įvertinti veiklos pobūdį, atsakomybės lygį, pelno paskirstymo galimybes ir augimo potencialą.

Šiame straipsnyje aptarsime, ar mažoji bendrija gali būti tinkama socialiniam verslui, kokie jos privalumai ir trūkumai, bei palyginsime ją su kitomis alternatyviomis verslo formomis.

Mažoji Bendrija (MB): Kas Tai?

Mažoji bendrija kaip juridinė forma būsimus verslininkus dažniausiai žavi pirmiausia dėl savo paprastumo ir patogumo steigiant bei dėl tikrai labai mažų mokesčių. MB - lanksti ir patogi forma smulkiam verslui. Jei pradedate su mažesne rizika ir be darbuotojų - rinkitės MB.

Mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą bei šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja LR mažųjų bendrijų įstatymas. Bendrijos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles.

Mažąją bendriją gali steigti ar esant poreikiui, veiklos vykdymo eigoje įtraukti ir daugiau narių, bet iš viso - ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas). Mažoji bendrija gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos sistemą.

Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką). Mažosios bendrijos nariai gali dirbti be darbo sutarties ir uždirbtą pelną gali išsiimti avansu.

MB Privalumai:

• Ribota narių atsakomybė.
• Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties.

Mažosios Bendrijos Mokesčiai

Daugelį nuo idėjos imtis savo verslą atbaido mintis apie mokesčius, kuriuos reikės susimokėti. Jei mažoji bendrija nėra PVM mokėtoja, mokesčiai mokami vos kartą per metus.

Tad jei mažoji bendrija uždirbo, pavyzdžiui, 1000 Eur, galite juos išsimokėti kaip pelną arba kaip atlyginimą už MB direktoriaus paslaugas ir susimokėti tik 150 Eur mokesčių kitais metais. Pelno mokestį moka įmonė pasibaigus kalendoriniams metams.

Bet kokios mažosios bendrijos nario gautos pajamos iš mažosios bendrijos yra laikomos B klasės pajamomis, kas reiškia, jog nuo jų reikia susimokėti GPM (gyventojų pajamų mokestį). MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas 15 proc. GPM, MB narių lėšos asmeniniams poreikiams - 20 proc. GPM, pelno išmokėjimas MB nariams - 15 proc.

Pagrindiniai MB mokesčiai:

• Pelno mokestis (PM) - 15% nuo pelno.
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 21% (jei MB privalo registruotis PVM mokėtoja).
• Nekilnojamojo turto mokestis (jei MB turi registruoto turto) - 0,5 - 3%.
• MB nario dividendai - GPM - 15% nuo pajamų iš paskirstyto pelno.
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 20% nuo asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų.
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 15% B klasės išmokos.
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 20% A klasės išmokos.

PSD ir VSD Įmokos

Jei už mažosios bendrijos narius nėra mokamas PSD, teks pasirūpinti juo. Minimalus PSD yra 64,50 Eur (2024 metais). Rūpintis PSD įmokomis labai svarbu, nes reguliariai nemokant PSD įmokų prarandama teisė į sveikatos draudimą, kas reiškia, jog už vizitą pas gydytoją bei tyrimus turėtumėte susimokėti.

VSD įmokos yra skirtos motinystės, ligų, pensijų ir nedarbo socialiniam draudimui.

Alternatyvios Verslo Formos

Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:

• Individuali įmonė;
• Uždaroji akcinė bendrovė;
• Viešoji įstaiga;

Individuali Įmonė (IĮ)

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus.

IĮ Privalumai:

• Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 EUR).
• Paprasta išsiimti pelną - IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB).
• Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius.
• IĮ galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją, taip pat į viešąją įstaigą.

IĮ Trūkumai:

• Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus.
• IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais.
• Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas.

Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2500 EUR.

UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius nuo 2017 m. birželio 29 d. pakeitus LR Akcinių bendrovių įstatymą neribojamas (iki įstatymo pakeitimo joje turėjo būti mažiau kaip 250 akcininkų). Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu.

Viešoji Įstaiga (VšĮ)

VšĮ turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 1.2% paramą iš gyventojų.

VšĮ Privalumai:

• Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.
• Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų.
• Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu.

VšĮ Trūkumai:

• Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą.
• VšĮ pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.
• VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB, IĮ, MB (VšĮ gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą).
• VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

VšĮ mokestinės lengvatos:

Jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, taikomas lengvatinis 5 % pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 463 str. 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.

Socialinė Ekonomika ir Socialinis Verslas

Šiandieninė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy). Socialinę ekonomiką sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“.

Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. Socialinė ekonomika įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų arba 4,5 proc. Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis.

Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą.

Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas - o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y.

Individuali Veikla ar Mažoji Bendrija?

Vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi dirbti sau - freelancina, konsultuoja, kuria, prekiauja internetu ar vysto savo verslo idėjas. Abi formos turi aiškių privalumų ir skirtumų.

Individuali veikla pagal pažymą:

1. Paprasta pradžia. Prisiregistruoti galima per kelias minutes internetu per VMI.
2. Maži kaštai. Nei steigimo, nei įstatinio kapitalo nereikia.
3. Lankstumas. Gali dirbti kiek nori ir kada nori.
4. Sąnaudų atskaitymas.
5. Buhalteriją gali tvarkyti pats.

Mažoji bendrija - tai juridinis asmuo:

1. Ribota atsakomybė. Verslas gali žlugti, bet tu neprarasi savo asmeninio turto.
2. Galima turėti partnerius.
3. Lanksčios išmokos.
4. Galima pritraukti investicijas.
5. Solidumas. MB atrodo rimčiau - tiek partnerių, tiek klientų akyse.

Mokesčių palyginimas: Individuali veikla (IV) vs Mažoji bendrija (MB)

Individualios veiklos (IV) mokesčiai - paprastesni, ypač jei naudojama 30 % fiksuotų sąnaudų metodika.

Apibendrinimas

Mažosios bendrijos verslo formą pravartu rinktis kai siekiama kurti ir vystyti smulkųjį verslą, kuriam nereikia didelių pradinių investicijų. Ši verslo forma palanki šeimos verslui kurti. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, didžiausias steigėjų skaičius- 10 asmenų.

Steigiant mažąją bendriją nereikalingas įstatinis kapitalas, tai supaprastina MB steigimo procedūrą. Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už įmonės finansinius įsipareigojimus neatsakoma savininkų asmeniniu turtu. Nei vadovo, nei buhalterio pareigybės mažojoje bendrijoje nėra privalomos, tad MB valdymas bei apskaitos vedimas daug paprastesnis. Būtent dėl šių priežasčių mažoji bendrija, nors dar palyginti visai nauja juridinės veiklos forma- yra itin populiari Lietuvoje.

Uždaroji akcinė bendrovė, juridinė veiklos forma labiausiai rekomenduojama smulkiam bei vidutiniam verslui, kurio planuojama vykdyti veikla susijusi su didesnėmis rizikomis. Taip pat šią veiklos formą reikėtų rinktis kuomet verslo pradžiai reikalingas didesnis pradinis kapitalas, verslą planuojama vystyti kartu su partneriais.

tags: #ar #socialinis #verslas #gali #buti #mazoji