Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos idėja pradėjo formuotis dar XIX a. pradžioje. Ją palaikė Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius, tačiau dėl lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimo (1864-1904) ji nebuvo įgyvendinta.
Seną nacionalinės bibliotekos idėją realiai pradėta įgyvendinti 1919 m. Lietuvos švietimo liaudies komisariatas 1919 m. sausio mėnesį buvusią Vilniaus viešąją biblioteką perorganizavo į Lietuvos centrinį knygyną ir jis jau vasario 1 d. pradėjo veiklą. 1919 m. balandžio 21 d. lenkų legionieriams okupavus Vilnių, jo darbas buvo nutrauktas.
Lietuvos centrinis knygynas Kaune 1920-1939 m.
Nacionalinės bibliotekos pirmtakas - Lietuvos centrinis knygynas - dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių buvo įkurtas Lietuvos laikinojoje sostinėje (1920-1939) Kaune. 1919 m. gruodžio 20 d. išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno (oficialus dokumento pavadinimas „Įsakymas apie Centralinį valstybės knygyną“), pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data ir laikoma oficialiu Nacionalinės bibliotekos gimtadieniu.
1963 m. gruodžio 4 d. oficialiai atidarytas dabartinis bibliotekos pastatas Vilniuje. Persikėlusi iš Kauno į Vilnių, į specialiai bibliotekai pastatytus rūmus, ji tapo didžiausia Lietuvos biblioteka. Tai buvo pirmasis pastatas Baltijos šalyse, kuris suprojektuotas ir pastatytas išskirtinai bibliotekai.
Nacionalinės bibliotekos atidarymas 1963 m.
2006 m., Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertams nustačius bibliotekos pamatų eroziją, buvo pradėtas pastato rekonstrukcijos projektavimas, o 2008 m. spalio 21 d. prasidėjo rekonstrukcijos darbai.
Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijai numatyta 85,7 mln. litų. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. tam skirta 37,7 mln. Lt. Lėšų poreikis pastato rekonstrukcijos užbaigimui 48 mln. Lt. Valstybės biudžeto 2014 metų projekte numatyta 8,8 mln.
Sutartis turėjo būti įgyvendinta iki 2011 m. birželio 30 d., tačiau prasidėjus ekonominei krizei sutriko finansavimas, todėl buvo pasirašytas papildomas susitarimas pratęsti projekto įgyvendinimą iki 2016 m. birželio 30 d. Vėliau susitarimas pratęstas iki 2016 m.
Finansinė ataskaita
Rekonstrukcija vykdyta Valstybės investicijų programos lėšomis ir iš dalies finansuota Europos Sąjungos sanglaudos fondo, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Architektūra ir dizainas
Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos projekto autoriai - UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, projekto vadovė - Leonilė Majerienė, projekto dalies vadovas - Arūnas Andrašiūnas. Interjero projektą parengė architektas Jokūbas Jurgelis.
Pagrindinis bibliotekos pastatas vėl atvėrė duris visuomenei 2016 m. rugsėjo 2 d.
Atnaujinta Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka po rekonstrukcijos.
Po rekonstrukcijos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tapo daugiafunkce erdve, kurioje įrengta keli šimtai šiuolaikiškų darbo vietų, veikia bendradarbystės erdvės, kavinės, konferencijų salė, galerija, muzikos įrašų studija, nedidelė kino salė, menų inkubatorius, vaikų dienos centras.
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interjeras po rekonstrukcijos.
Atsinaujinusi biblioteka vilioja ne tik įvairiais informacijos šaltiniais, bet ir moderniomis darbo ir kūrybos erdvėmis, laisvalaikio leidimo galimybėmis.
Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius R. Gudauskas teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje nacionalinės bibliotekos turi keisti savo vaidmenį ir tapti valstybės socialinio, technologinio proceso dalimi.
Pasak bendrovės „YIT Kausta“ vadovo K. K., „Pagal paveldosaugos reikalavimus atnaujinome pastato fasadą, atnaujinome lauko granitinius laiptus. Užėjus į pastatą, į akis krenta naujai įrengti pagrindinio įėjimo ir šoninių laiptinių marmuro laiptai. Į antrojo aukšto vestibiulį grįžo pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo skulptūra“.
Rekonstrukcijos metu buvo išsaugotos pagrindinės bibliotekos erdvės, taip pat vietoje senosios pastatyta nauja knygų saugykla.
R. Gudauskas skaičiuoja, kad išplėtus saugyklos erdves bibliotekoje bus saugoma apie 6,5 mln. spaudinių.
Viena iš bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcijos ir priestato projekto autorių Jungtinių architektų dirbtuvių architektė Leonilė Majerienė skaičiuoja, kad šiame objekte užtruko visą amžinybę, nes statybos čia prasidėjo XX, o baigėsi XXI amžiuje.
„Interjero idėja - maksimaliai atviras visuomenei objektas, kviečiantis ne tik skaityti, bet ir užsiimti įvairiomis kūrybinėmis, kultūrinėmis, intelektualiomis veiklomis ar pramogomis, - projekto idėją apibūdina architektas J. Jurgelis. - Estetiniais sprendimais siekėme pabrėžti seno ir naujo santykį, aiškiai atskirti šiuos laikotarpius. Esamose erdvėse architektai sukūrė daug naujų funkcijų ir galimybių jomis naudotis: kelis šimtus šiuolaikiškų darbo vietų skaitytojams, bendradarbystės erdves (HUB), kavines, konferencijų salę, galeriją, muzikos įrašų studiją, nedidelę kino salę, menų inkubatorių, vaikų dienos centrą. Erdvės buvo kuriamos maksimaliai šiuolaikiškai, siekiant jas aktualizuoti.
UAB „Narbutas“ direktorė Ingrida Paužienė taip pat džiaugiasi, kad įmonė galėjo prisidėti prie labai svarbaus ne tik Vilniaus miestui, bet ir visai Lietuvos visuomenei objekto rekonstrukcijos.
Nacionalinės bibliotekos interjerą papuošė bendrovės „Vauksa“ natūraliu ąžuolo lukštu faneruotos durys. Prireikė ir sustiprintų, ir įstiklintų, ir priešgaisrinių durų.
Rekonstruojant Nacionalinės bibliotekos pastatą visoms sistemoms, taip pat ir ventiliacijos įrangai, buvo keliami aukšti kokybės, unikalumo ir funkcionalumo reikalavimai. Geriausiai juos atitiko bendrovės „Laumiva“ pasiūlytos čekų kompanijos „Remak a.s.“ pagamintos rekuperacinės oro vėdinimo kameros.
Santechninę keramiką Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos užsakovai ir dizaineris rinkosi pagal funkcionalumo, patikimumo, modernaus dizaino ir lengvos priežiūros kriterijus. Pasirinkta patyrusi šveicarų gamybos įmonė „Laufen“, kuri šiandien diktuoja dizaino ir naujų technologijų madas.
Laufen Flora Kids kolekcija vaikų sanitarinėms patalpoms.
2017 m. pavasarį savo veiklą oficialiai pradėjo Judaikos tyrimų centras. Tų pačių metų rudenį bibliotekoje atidarytas Valstybingumo centras.
2019 m. Nacionalinė biblioteka minėjo veiklos šimtmetį.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Dėl daugiabriaunių veiklų ir įvykių biblioteka tapo labai intensyvia ne tik informacine, bet ir visuomenine, kultūrine erdve ir ėmėsi naujo vaidmens - išsiveržus iš klasikinio, tradicinio bibliotekos lauko būti vieta vienyti, socializuoti, šviesti ir komunikuoti. Nacionalinė biblioteka pelnytai vadinama kultūriniu traukos centru.
tags: #mazvydo #bibliotekos #pastato #rekonstrukcija