Plečiantis miestams, tankėjant užstatymui keičiasi ir gyventojų poreikiai. Vienas jų - naudotis šiuolaikiniu komfortu ir neprarasti ryšio su gamta. Žmogui reikia ne tik funkcionalaus būsto, bet ir psichologiškai patrauklaus, artimo prigimčiai. Todėl yra toks didelis parkų, žalių zonų poreikis. Šiandieninėje statyboje aiškiai ryškėja tendencija - atsirandantys betono statiniai negali pakeisti gamtos, jie turi įsilieti, prisitaikyti prie jos.
Sodas ant namo stogo - galimybė sukurti žaliąją erdvę, nenaudojant papildomo žemės ploto, tad ši idėja jau labai populiari sausakimšuose pasaulio didmiesčiuose ir, panašu, kad po truputį prigyja ir Lietuvoje.
Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių - apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Ar žinojote, jog pirmieji apželdinti stogai atsirado IV amžiuje prieš Kristų? Tai buvo garsieji Babilono (arba Semiramidės) sodai. Vėliau gyventojai stogus apželdindavo siekdami pagerinti būsto šilumos izoliaciją. Velėna ant stogų žiemą būstą išlaikydavo šiltesnį, vasarą - vėsesnį.
Šiandien stogai apželdinami naudojantis modernia įranga ir laistymo technika, sukuriamos ištisos sistemos, kad tokiu sodu nereikėtų pernelyg daug rūpintis.
Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja reikalavimas pastačius naują pastatą apželdinti tam tikrą žemės plotą - tai tarsi kompensacija už erdvę, kurioje vietoj gamtos išdygo pastatas. Žinoma, žemės jau pradeda trūkti, tad šis reikalavimas kompensuojamas apželdinant stogus.
Europoje stogų apželdinimo lyderė neabejotinai yra Šveicarija - šioje šalyje visi pastatai, turintys plokščią stogą, privalo būti apželdinti. Vis tik kitose šalyse taip pat plinta toks aplinkai draugiškas dekoro ir žalio ploto didinimo būdas.
Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą.
Vokietijoje netgi esama įspūdingų pavyzdžių, kai apželdinti stogai derinami su ant jų įrengtomis saulės jėgainėmis.
Pasaulyje yra gausybė pavyzdžių, kai apželdinę stogą gyventojai naudoja jį poilsiui, čia įrengia ir vaikų žaidimų aikšteles.
Apželdintas stogas - puiki vieta poilsiui ir pramogoms. manonamai.lt nuotr.
Stogo konstrukcijos ypatumai
Prieš įrengiant sodą ant stogo, būtina atsižvelgti į stogo konstrukcijos ypatumus. Neatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas stogas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti sandarinamos.
Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai sandarinamos su tuo tikslu pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vandens.
Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų.
Namuose su šlaitiniais stogais paprastai įrengiama išorinė vandens nutekėjimo sistema.
Įrengiant neorganizuotą vandens nutekėjimo sistemą, susidaro pavojus sudrėkinti išorinę sieną, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, daromi ne mažiau kaip 500 mm pločio karnizai.
Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema taikoma dažniausiai iki penkių aukštų pastatams. Tam prie stogo nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš kurių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn.
Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų sistemos turi būti įrengtos taip, kad lietvamzdžiai nuo sienos būtų atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Negalima lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 metrų.
Lietvamzdžiai gaminami iš 0,5-0,6 mm storio cinkuotos ir polimerais dengtos skardos. Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. 1 kv.m stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kv.cm. Dažniausiai jis yra 105, 140 ar 215 mm skersmens.
Įlajos viršutinės dalies skersmuo turi būti 2-2,5 karto didesnis negu vamzdžio skersmuo. Lietvamzdžiai tvirtinami plieniniais griebtuvais, tvirtai įmūrytais į sieną ir išdėstytais kas 1-1,5 metro. Įlaja prie latakų tvirtinama cinkuotąja skarda.
Pakabinamieji stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji - ne mažesniais kaip 700 mm atstumais. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Jie turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų.
Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Pakabinamųjų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 laipsnio, o nuosvyriųjų - ne mažesnis kaip 2,9 laipsnio.
Sniego gaudytuvai šlaitiniuose stoguose turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius.
Aplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 °C, nutekantis vanduo ima šalti. Be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Kad tai nevyktų, rekomenduojama įsirengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas.
Pažymėtina, kad šlaitiniams stogams, kitaip nei plokštiesiems sutapdintiems, taikomi ir konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai, priklausantys nuo šalies regiono. Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamuoju oro tarpu konstrukcijoje įrengtos garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų jungtys turi būti tarpusavyje suklijuotos arba patikimai sandarinamos kitu būdu.
Šlaitinių stogų dangoms įrengti naudojamų statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150. Neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos. Pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos.
Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti reglamento 31.2 punkto reikalavimus.
Kai vėdinamosioms angoms įrengti naudojamos specialios čerpės arba vėdinamieji kaminėliai, jie gali būti įrengiami antroje eilėje nuo kraigo viršaus arba valminių stogų keterose.
Pastogių vėdinimas - geriausia priemonė nuo saulės radiacijos. Vėdinamieji stogo elementai apsaugomi nuo vandens garų kondensacijos, ypač stogo vidiniai paviršiai. Efektyviai vėdinama tada, kai langas arba specialios angos orui pritekėti išdėstytos kiek galima žemiau (prie karnizo), be to, priešpriešiniuose šlaituose.
Jei hidroizoliacinės dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijose nenurodyta kitaip, bituminėmis čerpėmis, banguotais lakštais, lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, čerpėmis, užlankais sujungtais skardos lakštais ir profiliuotos skardos lakštais dengtuose šlaitiniuose stoguose po minėtomis stogo dangomis turi būti įrengtas ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis.
Užlankais sujungtais skardos lakštais, profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtuose šlaitiniuose stoguose ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis turi nesiliesti su šiomis stogo dangomis.
Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir naudotus statybos produktus, gali būti įrengiami visi minėti ir kiti būtini sluoksniai arba jų deriniai. Visais atvejais stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška.
Stogo apželdinimo tipai: ekstensyvus ir intensyvus
Įrengiant sodus ant stogo būtina žinoti, jog po žemės sluoksniu dar turi būti įrengtas vandenį sulaikantis sluoksnis, tuomet - drenažo sluoksnis, o po juo - hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti.
Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį).
Dr. R. Bistrickaitė pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama.
Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“.
Apželdinti stogai- intensyvus apželdinimas 🌳🌳🌳
Ekstensyviai apželdintas stogas. manonamai.lt nuotr.
Ekstensyvus apželdinimas
Ekstensyviai apželdintas stogas pasižymi minimalia priežiūra. Jam nereikia nuolatinio laistymo ar tręšimo. Augalai, tinkami ekstensyviam apželdinimui, yra atsparūs sausrai, šalčiui ir vėjui. Dažniausiai naudojami šilropės, uolaskėlės, įvairūs žoliniai augalai.
Intensyvus apželdinimas
Intensyviai apželdintas stogas reikalauja nuolatinės priežiūros, panašiai kaip ir įprastas sodas. Galima auginti įvairius augalus, įskaitant vejas, gėles, krūmus ir net medžius. Būtina įrengti laistymo sistemą, tręšti augalus ir reguliariai juos genėti.
Intensyviai apželdinto stogo sluoksnių pjūvis. manonamai.lt nuotr.
Žali stogai - nauda aplinkai ir žmogui
Augalų danga gerai apsaugo stogą nuo tokių išorinių veiksnių, kaip saulės UV spinduliai, kruša ir staigūs temperatūros pokyčiai. Prie įprastų stogo dangų, kai naktį būna minusinė temperatūra, o dieną saulė įkaitina dangą iki 80°C, paros temperatūros svyravimai gali siekti 100°C.
Žali stogai užlaiko 50-90% lietaus vandens. Dalį vandens sugeria augalai ir po augalais esantys sluoksniai, dalis išgaruoja. Liūtys ir ilgalaikiai lietūs padaro miestams daug žalos ir yra gerai žinoma problema.
Saulės baterijų efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros. Pagerina saulės baterijų darbą.
Augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai ir sugeria garsą geriau nei kieti paviršiai. Žali stogai sumažina atsispindėjusį garsą iki 3 dB ir pagerina garso izoliaciją iki 8 dB. Tai ypač efektyviai juntama pastatuose esančiuose greta oro uostų, triukšmingų gamyklų ar naktinių klubų. Apsaugo nuo triukšmo.
Augmenija padeda filtruoti ir sulaikyti dulkes ir smogą iš oro. Valo, grynina orą.
Apželdinus stogą yra kompensuojami statybos metu prarasti žali plotai. Daugelyje Europos miestų, kur nėra žemės pertekliaus tai yra būtina statybų sąlyga. Išsaugomi ir sukuriami rekreaciniai plotai.
Augalai - tai natūrali gamtinė terpė gyvūnijai. Sukuriami, grąžinami į miestą bioplotai.
Sodo ant stogo sluoksniai. manonamai.lt nuotr.
Kaip įrengti terasą ant stogo?
Vis dažniau, esant galimybei, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek ir patys gyventojai įrengia terasas ant stogo plokštumų ir tokiu būdu mėgaujasi papildomu plotu poilsiui ir pramogoms.
Tačiau terasoms dėvintis iškyla ir klausimas, kas vis dėlto turi prisiimti terasos remonto kaštus, kadangi, viena vertus, ja galbūt džiaugiasi tik keletas gyventojų, bet kita vertus, galbūt tai stogo dalis ir apsaugo namą, o kartu ir jame esančius butus, nuo aplinkos poveikio.
Jeigu dar prieš gerą dešimtmetį kildavo ginčai dėl to, kas turėtų mokėti už stogo remontą - visų butų ir kitų patalpų savininkai, ar tik viršutinio buto gyventojai, tai šiandien jau visi įsisąmoninę, jog stogas reikalingas ne tik viršutinių butų gyventojams ir už jo remontą privalo mokėti visų butų ir kitų patalpų gyventojai proporcingai jiems priklausančio turto plotui.
Tačiau kaip sąnaudos dengiamos tokiu atveju, kai ant stogo yra įrengta terasa, vis dar nebuvo iki galo aišku ir vis dažniau pasitaiko ginčytinų situacijų.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad LAT išnagrinėjęs šią bylą suformulavo labai svarbią ir aktualią teisės aiškinimo taisyklę, kuri neabejotinai pasitarnaus sprendžiant analogiškus teisinius ginčus.
Teismas išskyrė du galimus scenarijus - pirma, ant stogo įrengta terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir antra, ant stogo įrengtos terasos konstrukcijos nėra namo stogo dalis pagal namo projektą.
Vadinasi, pagrindinis kriterijus, kuriuo būtent sprendžiant kaštų, reikalingų ant stogo esančios terasos remonto darbams, matuojamas išlaidų paskirstymo metodas yra tai, ar terasa yra suprojektuota kaip namo stogo dalis.
Pirmuoju atveju, tai yra, kai stogo terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, laikoma, kad terasa taipogi yra visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (lygiai kaip pats stogas, namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo sanitarinė-techninė ir kitokia įranga).
Todėl tokiu atveju visiškai nesvarbu, kad stogo terasa turi galimybę naudotis tik keleto ar vieno buto gyventojai, visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas.
Antruoju atveju, tai yra, kai ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkė sako, kad itin išpopuliarėjus plokščiojo stogo panaudojimui ant jo įrengiant stogo terasą bei kadangi terasos egzistavimas tam tikrais atvejais gali būti susijęs su nemenkomis išlaidomis jos remontui, visiems, planuojantiems įsigyti butus ar kitas patalpas, vertėtų paanalizuoti, visų pirma, ar ant daugiabučio, kuriame yra butas ar kitos patalpos, stogo yra terasa, antra, ar terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, ir trečia, ar visų, o galbūt tik keleto ar vieno buto gyventojai turi galimybę naudotis stogo terasa.
Asmenims, jau įgijusiems butus ar kitas patalpas daugiabučiame name, ant kurio stogo įrengta terasa, terasos remonto atveju analogiškai patartina įsivertinti, ar stogo terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir jeigu ne, - ar konkretaus buto ar kitų patalpų gyventojai turi galimybę terasa naudotis.
Tad jei jums kilo noras ant savo stogo įsirengti sodą, deja, to negalėsite padaryti be specialaus projekto. Tam, kad stogas atlaikytų augalų ir drėgnos dirvos svorį, terasos perdangos storis turi būti labai tiksliai apskaičiuotas.
Augalų parinkimas sodui ant stogo
Ką daryti, kad sodas ant namo stogo ne vienus metus išliktų gražus, augalai vešėtų ir džiugintų akį?
Želdiniai turi būti daugiamečiai, pritaikyti mūsų klimatui, turi derėti tarpusavyje. Stilingą ir visus metus žaliuojančią erdvę galite sukurti ir savo balkone ar terasoje, daugiamečius augalus sodindami tiesiog į vazonus.
Augalai savo grožį atskleidžia skirtingais metų laikais.
Ji turi būti nuolatinė ir kompleksinė: būtina ne tik ravėti, bet ir stebėti augalus, reaguoti į jų pokyčius, reikalui esant, keisti augalų susodinimo vietas.
Kuriant „Live Square“ terasą Linas norėjo darnaus augalų ir miesto vaizdo, tad atsisakė ryškiaspalvio gėlyno, kuris galėtų blaškyti ir erzinti stebėtojo akis. Didelei terasai buvo pritaikyti masyvesni želdiniai, kad sukurtų jaukumo ir erdvės pojūtį. Augalai parinkti taip, kad neužgožtų nuostabios Vilniaus panoramos.
Medlieva lamarko (Amelanchier lamarckii). manonamai.lt nuotr.
Dėl vasaros kaitros lamarko medlievų kamienai pradėjo skilinėti, todėl kai kurių medelių kamienus teko aprišti.
Ožekšnis sparnuotasis (Euonymus alatus). manonamai.lt nuotr.
Sparnuotieji ožekšniai - ryški stogo puošmena rudenį.
Kalninių pušų bonsai - tarsi žali purūs debesėliai. manonamai.lt nuotr.
Kiliminiai augalai suteikia bendram želdinių vaizdui tekstūros ir paslepia inžinerinius terasos sprendimus.
Žaismingas augalų kompozicijos akcentas - dekoratyviniai česnakai. manonamai.lt nuotr.
Urban Homestead: pavyzdys, kaip mieste užsiauginti maisto
Ar mieste įmanoma išauginti pakankamai didelį maisto kiekį? Urban Homestead - nedidelė organinių produktų ferma Kalifornijoje, kuri tėra vidutinio dydžio kiemas, viso 4 arai, o dirba joje tėvas ir trys jau suaugę jo vaikai. 90% visų produktų, iš kurių sudaryta jų vegetariška dieta, jie išaugina savo sklype.
Čia auginama iki 400 rūšių daržovių, vaisių ir valgomų gėlių, kurių bendra masė siekia apie 3 tonas per metus. Jų galiniame kieme auga 8 vištos, 4 antys ir 2 ožkos, kurios aprūpina gyventojus pienu ir kiaušiniais.
„Kai mes pradėjome, visi pažįstami laikė mus bepročiais. Čia visai nėra vietos žemdirbystei. Pradžioje mes pergyvenome, nežinodami ar galėsime išmaitinti save, niekas net negalvojo apie tai, kad parduoti kažką, ko būtų „per daug“, - prisipažįsta Žiulis (Jules Dervaes).
Labiausiai jį, kaip šeimos galvą jaudino tai, kad nebuvo kokybiško maisto vaikams. Jis norėjo auginti organinius maisto produktus savo vaikams, be GMO ir konservantų. Ir tai buvo vienintelis kelias.
Ant namo stogo Žiulis užkėlė saulės baterijas, kad aprūpintų savo ūkį elektros energija. Daug energijos jie suvartoja darydami įvairias trintų produktų košeles.
Saulės elementai ant stogo suteikė galimybę sumažinti mokesčius už elektrą iki 12 dolerių. Jų automobilis dirba naudodamas biodyzeliną. Jie gaminasi kurą savarankiškai ir augalinių atliekų, kurias restoranai atveža jiems nemokamai.
Tam, kad sutaupytų vandens, Žiulis naudojasi senais drėkinimo metodais, molinių puodų pagalba.
Miesto ferma Urban Homestead yra įsikūrusi mažame miestelyje Pasadenoje, Kalifornijoje (130 tūkst. gyventojų), ji savo darbą pradėjo dar 1985 metais ir atkreipė į save daug dėmesio. Daugelis gyventojų siekia kopijuoti jų modelį.